Greitai ir patogiai pas odontologą užsiregistruosite sveikatos paslaugų platformoje manodaktaras.lt.
„Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau vaikų, turinčių karieso pažeistų dantų, skaičius mūsų šalyje išlieka didelis. Kariesas – vis dar globalinė problema. Prie jo vystymosi prisideda ir vaikų patiriamas stresas, kurį išduoda nudėvėtos dantų fasetės, prarastas dantų aukštis“, – portalui manodaktaras.lt teigė gydytoja odontologė Dalia Nagurnienė.
Nors daug kalbama apie sveiką mitybą, gydytojos manymu, kokybiškų ir naudingų maisto medžiagų gauti sunku. Populiaru pirkti ir valgyti jau pagamintą maistą, kuris, nors ir yra saugus, bet nevisavertis, t.y., jame mažai išlieka jaunam organizmui reikalingų vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, kitų vertingų medžiagų.
Taip pat gydytoja odontologė sako pastebinti, jog dažnas linkęs valgyti maisto produktus su konservantais. Jie neleidžia daugintis bakterijoms maiste, tačiau kartu ir stabdo mūsų žarnyne esančių gerųjų bakterijų (mikrobiotos) dauginimąsi.
„Dažniausias vaikų klausimas po apsilankymo pas odontologą – ar galiu iš karto valgyti? Jei patariu truputį luktelėti, matau didelį nusivylimą ir nežinojimą, kaip tai ištverti. Vaikai įpratę užkandžiauti“, – pastebi gydytoja odontologė D.Nagurnienė ir priduria, jog būtina daryti bent dviejų valandų pertraukas tarp užkandžiavimų.
Visgi gydytoją džiugina didėjantis tėvelių sąmoningumas prižiūrint vaikų dantis, darželiuose bei mokyklose vykstančios pamokėlės ir kt.: „Naudingas ir privalomasis kasmetinis dantų patikrinimas, silantavimo programos. Džiugu, kad vaikų edukacija yra papildoma įvairiais žaidimais, susijusiais su dantukų valymu, gydymu; taip pat pasitelkiamos ir knygutės apie dantukų pasaulį“.
Dažniausios vaikų, paauglių dantų ligos
- Kariesas – dinaminis patologinis procesas, kylantis dėl ekologinių pokyčių, dantų paviršiuje esančiame biofilme.
- Gingivitas – dantenų uždegimas dėl nenuvalyto bakterinio dantų apnašo prie dantenų.
- Sąkandžio patologijos, atsirandančios dėl kvėpavimo per burną, nepakankamo kramtymo, žalingų įpročių ir kt.
Pasak gydytojos odontologės D.Nagurnienės, idealu būtų, jei išdygus pirmiesiems vaiko dantukams būtų ugdomas įprotis kasdien valytis dantis. Tėvai turėtų padėti vaikams valyti dantis iki tol, kol išvystoma smulkioji motorika, t.y., kai vaikas išmoksta rašyti dailyraštį (apie 12 m.).
Ryte atsikėlus patartina liežuvį nuvalyti liežuvio valikliu (tarp jo gaurelių gerai užsilaiko apnašos) ir praskalauti burną. Dantis patartina valyti po kiekvieno valgio, jei tik yra galimybė.
Dantų valymui gydytoja rekomenduoja turėti šias būtinas priemones:
- minkštą dantų šepetuką (juo dantis valyti šluojančiais, sukamaisiais judesiais),
- vieno danties šepetuką (juo patogu nuvalyti dantų paviršius šalia dantenų, taip pat kramtomuosius dantų paviršius),
- tarpdančių šepetėlius,
- tarpdančių siūlą (jais valyti šoninius dantų paviršius),
- neabrazyvią dantų pastą (abrazyvumas žymimas raidėmis RDA. Rekomenduojama, kad RDA neviršytų 50-70 vnt.).
- Ar tinkamai pavyko nuvalyti vaikui dantų apnašas, anot specialistės, galima pasitikrinti mechaninėmis (pvz., dantų krapštuku braukiant danties paviršiumi, ypač šalia dantenų) arba cheminėmis (yra spalvotos dantų tabletės, kurias pakramčius, truputį palaikius ir išskalavus burną, nusidažo apnašos) priemonėmis.
„Labai svarbu išlavinti vaiko įgūdžius kokybiškai nuvalyti dantų apnašas. Atkreipiu dėmesį, jog turime saugoti dantų emalio storį, jo neploninti mechaniniu valymu, t.y., dantis valome minkštu dantų šepetėliu, pernelyg nespaudžiame prie danties paviršiaus, judesiai švelnūs ir jų turime atlikti daug“, – patarė gydytoja odontologė D.Nagurnienė.
Veiksniai, darantys neigiamą įtaką vaikų dantims
Karieso, gingivito pagrindinėmis priežastimis gydytoja įvardina:
- nekokybišką bakterinio apnašo nuvalymą,
- dažną užkandžiavimą (dėl to nespėja susibalansuoti rūgščių – šarmų pusiausvyra danties paviršiuje),
- stresą (kai žmogus stresuoja, keičiasi seilių sudėtis, ne taip greitai neutralizuojama rūgštinė burnos terpė),
- IQOS ir elektroninių cigarečių naudojimą (jos veikia kariesogeniškai, susiformuoja patogeniškesnė mikroflora).
Blogą sąkandžio atsiradimą gali lemti:
- adenoidų išvešėjimas,
- kvėpavimo takų alergijos,
- rečiau valgomas „kietas“ maistas,
- nepakankamai ilgas kramtymas bei kramtymas nesučiauptomis lūpomis,
- liežuvio funkcijos sutrikimas (liežuviu stumiami priekiniai dantys),
- ilgas čiulptuko naudojimas kūdikystėje,
- piršto čiulpimas ir kt.
Vaikams odontologo baimę perduoda patys tėvai
Gydytoja odontologė D.Nagurnienė pastebi, jog dėl didėjančio tėvelių sąmoningumo ir privalomo dantų patikrinimo prieš ugdymo įstaigos lankymą, daugelis vaikų dantų patikrai atvedami anksti. Pirmą kartą į odontologo kabinetą jie atvyksta be skausminės priežasties, o tai, anot specialistės, labai svarbus psichologinis momentas.
„Kai vaikas po truputį susipažįsta su odontologinio kabineto aplinka ir pačiu odontologu, nepatiria įtampos ir streso. Būtų gerai, jeigu odontologo kabinete tėvai su vaiku iš pradžių apsilankytų dažniau, pvz. kas keturis mėnesius. Vaikui pripratus prie aplinkos, vizitus galima retinti. O anksti pastebėjus pradinius dantų pakitimus, tėvelius pamokius tinkamai valyti dantis, sustabdomas kariozinio pažeidimo aktyvumas“, – paaiškino gydytoja odontologė.
Motyvacinių pokalbių metu vaikai nuteikiami rūpintis savo dantimis. Todėl, atsiradus karioziniam pažeidimui, dažnai pats vaikas paprašo pagalbos gydyti dantuką. O kadangi to reikia jam, tai ir dantų gydymui psichologiškai jis jau būna pasiruošęs. Pasak gydytojos, vaikui būtina paaiškinti, kaip vyks gydymas, ir to dažniausiai užtenka, kad dantis būtų sugydytas sklandžiai.
Tačiau, jos teigimu, pasitaiko ir labai įsibaiminusių vaikų: „Pastebėjau, kad tokiais atvejais labai dažnai vaikams odontologo baimę perduoda patys tėvai. Tėvai nesąmoningai kalbėdami apie savo dantų gydymo neigiamą patirtį esant vaikams, padaro tarsi „meškos paslaugą“. Bet kokiu atveju, reikia įvertinti vaiko baimes ir su jomis dirbti“, – paaiškino odontologė D.Nagurnienė.
Kiekvieno atvykimo metu svarbu iškelti realiai pasiekiamą vaikui užduotį, stiprinti jo pasitikėjimą savimi. Labai svarbus tėvų indėlis, ruošiant vaiką vizitui pas odontologą – skaityti knygutes apie dantukų pasaulį, sekti pasakas ar žaisti žaidimus, susijusius su dantimis.
Vykstant pas odontologą, gydytoja patarė jokiais būdais nemeluoti vaikui, pvz., nesakyti žodžių „tau nieko nedarys“, nes dantų apžiūra taip pat yra veiksmas. Na, o jei jau panašiai pasakėte, pasak odontologės D.Nagurnienės, neverta vykti pas gydytoją, nes vaikas pasijus apgautas, o specialistas negalės sklandžiai gydyti dantukų. Geriausia vaikui pasakyti, kad odontologas supranta dantukų kalbą, jis išklausys dantukų nusiskundimus ir padės jiems pasveikti.
Patarimai: kaip išvengti dantų ligų vaikystėje
Odontologė D.Nagurnienė pataria pirmiausia įsisąmoninti, jog mūsų dantys nėra atskira „respublika“ organizme. Labai svarbi aplinkos veiksnių visuma.
- Pirmiausia svarbu laiku pakankamai ir kokybiškai miegoti.
- Būtina bent 30 minučių kiekvieną dieną pabūti lauke, o dar geriau – leistis į ilgesnius pasivaikščiojimus su visa šeima.
- Labai svarbi ir subalansuota mityba. Patartina laikytis valgymo režimo: valgyti kuo įvairesnį maistą, neužkandžiauti bet kada, valgyti lėtai, kramtyti ilgai, sučiauptomis lūpomis.
- Po valgio rekomenduojama išsivalyti dantis. Jei nėra tam galimybės, bent prasiskalauti vandeniu.
- Rekomenduojama 2–4 kartus per metus atvykti pas gydytoją odontologą profilaktinei dantų apžiūrai.
Konsultacijai pas odontologą čia ir dabar užsiregistruosite sveikatos paslaugų platformoje manodaktaras.lt.
