Apklausa: 60 proc. gyventojų pritaria „numanomo sutikimo“ donorystei

Daugiau kaip pusė šalies gyventojų pritaria „numanomo sutikimo“ donorystei, rodo apklausa.
Organų donorystė
Organų donorystė / 123RF.com iliustr.

Paklausti, ar pritartų, kad po mirties žmogaus organai būtų paaukoti donorystei, jeigu nėra žmogaus draudimo panaudoti jo organus ir po jo mirties tam neprieštarauja artimieji, teigiamai atsakė 58,5 proc. apklausos dalyvių.

Prieš buvo 20,6 proc. respondentų, tiek pat žmonių neatsakė į klausimą.

Šią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ užsakė vadinamosios numanomo sutikimo donorystės idėją keliantis Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Donorystės skaičiai Lietuvoje nėra prasčiausi ES, tačiau valstybės taikančios „numanomo sutikimo“ modelį, vidutiniškai turi bent trečdaliu didesnį efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojų nei pasilikusios prie senojo. Jei nauja tvarka padėtų ilgainiui išgelbėti dar daugiau mūsų piliečių, perėjimas prie jos yra mažiausia, ką galime padaryti“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo teigimu, „numanomo sutikimo“ organų donorystės modelį taiko 20 ES šalių.

„Remiantis šia tvarka, kiekvienas pilnametis laikomas sutinkančiu būti organų donoru po mirties, nebent būdamas gyvas išreiškė prieštaravimą. Kaip ir daugelyje tokį modelį taikančių šalių, prieštaravimą taip pat gali išreikšti ir mirusiojo artimieji“, – tvirtino M.Majauskas.

Dabar Lietuvoje galioja donorystės tvarka, kai asmenys, norintys po mirties tapti organų donorais, turi užpildyti specialų sutikimą.

Sveikatos apsaugos ministerija nepalaiko „numanomo sutikimo“ donorystės. Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, toks modelis ribotų žmonių galimybę apsispręsti, keltų nepasitenkinimą visuomenėje.

„Tokie jautrūs sprendimai negali būti priimami per prievartą, o jei būtų toks modelis įteisintas, tikėtina, kad reakcijos būtų būtent tokios“, – teigia jis.

„Ministerijoje rengiamas kitoks donorystės modelis, kuris nebūtų primestinis ar traktuojamas kaip priverstinis. Yra svarstoma galimybė, kad mūsų kraštiečiai, keisdami savo asmens tapatybės dokumentus, galėtų tuomet išreikšti savo valią – sutinka ar ne tapti donorais po mirties. Ministerijos nuomone, tai būtų demokratiška ir pilietiška“, – rašoma ministro atsakyme parlamentarui M.Majauskui.

Apklausa atlikta kovo 2–10 dienomis, joje dalyvavo 1000 pilnamečių gyventojų.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje donoro kortelę turi 26 tūkst. 525 žmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis