Dažniausiai (44 proc. atvejų) duodamo kyšio dydis siekia 20–50 eurų. Tokią sumą įvardija visoms socialinėms-demografinėms grupėms priklausantys respondentai.
Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai papildomą atlygį medikui siūlo už operaciją (62 proc.). Kiti nurodė, kad kyšis gali padėti užtikrinti didesnį gydytojo dėmesį pacientui (17 proc.) ir pagalbą atliekant tyrimus (13 proc.).
„Už tyrimų ir paslaugų operatyvumą gydytojui neoficialiai atsilyginti sutiktų beveik trečdalis apklaustųjų“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas tikina, kad impulsas siūlyti kyšį atsiranda dėl žmogaus mentaliteto. Kita svarbi priežastis – nesupratimas, kad už sveikatos paslaugas žmonės ir taip kiekvieną mėnesį sumoka 9 proc. savo gaunamų pajamų.
„Nežinau nė vieno atvejo, kai kyšį davęs pacientas būtų buvęs gydomas kitaip nei tas, kuris jo nedavė. Žinoma, dažnai pasitaiko atvejų, kai kyšis yra susijęs ne su taikomu gydymu, o su noru peršokti eilę, gauti siuntimą reabilitacijai ar detalesniems tyrimams“, – teigia jis.
Pasak jo, taip yra todėl, kad drausdamiesi sveikatos draudimu gyventojai nežino, kokias paslaugas ir kurį laiką jie gaus.
„Tiek gydytojui, tiek pacientui malonus ir nuoširdus bendravimas yra svarbesnis už kyšį. Deja, tokio bendravimo jie nėra mokomi. Tuomet ir kyla mintis papildomai susimokėti už žmogiškumą“, – mano Š.Narbutas.
Kartais jis tikina sulaukiantis medikų priekaištų dėl esą per dažnai eskaluojamos kyšininkavimo problemos. Kai kurie savo elgesį, anot Š.Narbuto, teisina sakydami, kad jų atlyginimai tiesiog yra per maži, o sveikatos sistema valdoma neefektyviai.
„Privačioje gydymo įstaigoje pacientai kyšių nemoka. Dažniausiai jose dirba šeimos gydytojai, o už pirmines sveikatos priežiūros paslaugas primokėti nei oficialiai, nei neoficialiai nereikia. Kitaip tariant, visų pirma reikėtų išmokti tvarkytis savo darže ir pokyčius pradėti nuo savęs“, – mano jis.
Mūsų tyrimo duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės išvažiuoja į kitas šalis, yra galimybė gyventi be korupcijos ir kyšių.
Galbūt liberalų požiūrį į kyšininkavimą, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento Martyno Gedmino spėjimu, lemia vyresniosios kartos įpročiai – visgi jauni gydytojai laikosi kiek kitokių principų.
„Užaugome laisvoje Lietuvoje. Žvelgdami į Europą, matome visai kitokius pavyzdžius. Mūsų tyrimo duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės išvažiuoja į kitas šalis, yra galimybė gyventi be korupcijos ir kyšių. To paties turime siekti ir Lietuvoje“, – dėsto Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą gruodžio 1–10 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. Jos metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis 18 metų ir vyresnių respondentų iš visos Lietuvos.
