Tyrimas, kurį atliko JAV maisto ir vaistų administracijos mokslininkai, parodė, kad apsauginiuose kremuose nuo saulės esantys chemikalai į kraują prasiskverbia gana greitai ir jų kiekis yra gana didelis, kad būtų atliekami tolesni tų medžiagų saugumo tyrimai.
Tyrime dalyvavo vos 12 žmonių. Tačiau tai vienas pirmųjų tyrimų, tiksliai analizuojančių apsauginiuose kremuose esančių chemikalų kiekį žmonių kraujyje, produktus naudojant taip, kaip nurodyta. Jis taip pat yra vienas pirmųjų tyrimų, analizuojančių, kiek laiko chemikalai išlieka kraujyje.
Žmonės tikrai turi ir toliau naudoti apsauginius kremus ir laikytis rekomendacijų, norėdami apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių.
Tačiau mokslininkai nežino, ar šie chemikalai sukelia tokį didelį pavojų, kaip rašoma tyrime.
Svarbu pažymėti, kad gegužės 6 d. žurnale „Jama“ publikuoti tyrimo rezultatai nereiškia, jog reikia nebenaudoti apsauginių kremų, ypač žinant labai rimtą saulės spindulių keliamą riziką, sakė mokslininkai.
„Žmonės tikrai turi ir toliau naudoti apsauginius kremus ir laikytis rekomendacijų, norėdami apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių, – sakė dr. Kanade Shinkai, Kalifornijos universiteto (San Fransiskas) dermatologė ir tyrimo redakcinio straipsnio bendraautorė. Tikrai žinome, kad saulės spinduliai gali sukelti odos vėžį ir melanomą.“
Tačiau tyrimo rezultatai tik pabrėžia poreikį giliau ištirti potencialų šių chemikalų, atsiduriančių kraujyje, poveikį sveikatai. „Esame susirūpinę, kad nežinome, ką reiškia sisteminės kraujo absorbcijos duomenys“, – K.Shinkai sakė „Live Science“.
Giliau, nei oda
Nors apsauginiai kremai nuo saulės yra plačiai naudojami, atlikta stebėtinai mažai dažniausiai juose randamų chemikalų saugumo ir efektyvumo tyrimų.
Naujajame tyrime, 24 sveiki suaugę savanoriai keturias dienas keturis kartus per dieną daudojo apsaugines priemones. Dalyviai buvo padalyti į dvi grupes, ir kiekviena jų gavo skirtingą apsaugos nuo saulės formą – losjoną, kremą arba vieną iš dviejų skirtingų apsauginių purškiklių.
Dalyviai naudojo rekomenduojamą apsauginės priemonės kiekį – 2 ml apsauginės priemonės kvadratiniam centimetrui odos, ja tepė 75 proc. savo kūno.
Dalyviai laboratorijoje buvo laikomi iki 7 dienų ir negavo tiesioginių saulės spindulių. Per tą laiką iš kiekvieno jų buvo paimta po 30 kraujo mėginių.
Mokslininkai analizavo kraujyje esančių keturių dažniausių apsauginėse priemonėse esančių sudedamųjų dalių (avobenzonas, oksibenzonas, oktokrilenas ir ekamsulas) kiekį. Jie norėjo pamatyti, ar šių chemikalų koncentracija kraujyje viršijo 0,5 nanogramo viename mililitre – tokią ribą 2016-aisiais nustatė Maisto ir vaistų administracija. Pastaroji teigia, kad visi medikamentai, kurie patenka į kraują ir viršija šią ribą, turėtų būti papildomai tiriami dėl saugumo.
Šių chemikalų kiekis kraujyje didėjo, nes apsauginės priemonės buvo naudojamos pakartotinai.
Rezultatai parodė, kad vos po vienos apsauginių priemonių naudojimo dienos, visi keturi chemikalai viršijo šią ribą.
Be to, per ateinančias dienas šių chemikalų kiekis kraujyje didėjo, nes apsauginės priemonės buvo naudojamos pakartotinai, o tai leidžia daryti prielaidą, kad chemikalai laikui bėgant kaupiasi kraujyje.
Saugumo tyrimai
Dr. K.Shinkai, kuri neprisidėjo prie naujojo tyrimo, pabrėžė, kad nauji duomenys nereiškia, jog chemikalai, naudojami apsauginėse priemonėse nuo saulės, yra nesaugūs. Tačiau rezultatai rodo, kad šias sudedamąsias dalis reikės tirti dėl saugumo taip pat, kaip ir kitus „sisteminius“ vaistus (tokius, kurie patenka į kraują), sakė moteris. Tokie tyrimai tiria, ar šių chemikalų patekimas į kraują yra susijęs su bet kokia potencialia vėžio ar poveikio reprodukcinei sistemai rizika.
Mokslininkai pabrėžė, kad jų tyrimas vyko uždaroje patalpoje ir dalyviai neturėjo tiesioginio saulės spindulių ar šilumos poveikio – šie veiksniai gali paveikti tai, kaip chemikalai patenka į kraują. Reikės tolesnių tyrimų norint ištirti, ar chemikalų patekimas į kraują skiriasi dėl tam tikrų veiksnių, tokių kaip asmens odos tipas, amžius ir kiek apsauginių priemonių jis naudoja.
Vasario mėnesį Maisto ir vaistų administracija pasiūlė naujas taisykles, kurios padėtų pagerinti apsauginių priemonių nuo saulės saugumą, ir paprašė šios industrijos atstovų pateikti papildomų įrodymų apie 12 dažniausiai naudojamų sudedamųjų dalių saugumą.
Kai kurios šių priemonių sudedamosios dalys į kraują neprasiskverbia ir yra pripažintos saugiomis. Tarp jų yra tokios medžiagos kaip cinko oksidas ir titano dioksidas.
Teoriškai, jei gamintojai nepateiks šių duomenų iki lapkričio, visos apsauginės priemonės nuo saulės, kuriose yra šios 12 medžiagų, gali būti išimtos iš prekybos, sakė K.Shinkai. Tačiau moteris pridūrė, kad gamintojai prašys pratęsti šį laikotarpį ir jų prašymas greičiausiai bus patenkintas, jei jie parodys, kad yra pasiruošę sąžiningai ir nuodugniai atlikti saugumo tyrimus.
Pasak dr. K.Shinkai, kol kas, jei žmonės nerimauja dėl chemikalų, esančių apsauginėse priemonėse nuo saulės, jie turėtų žinoti, kad kai kurios šių priemonių sudedamosios dalys į kraują neprasiskverbia ir yra pripažintos saugiomis. Tarp jų yra tokios medžiagos kaip cinko oksidas ir titano dioksidas. Abi šios medžiagos randamos vadinamosiose mineralinėse priemonėse. Tokie produktai veikia padengdami odą ir atspindėdami šviesą, o ne sugerdami šviesą, kaip veikia cheminės apsaugos priemonės.
Svarbu pažymėti, kad apsauginių priemonių naudojimas yra tik vienas rekomenduojamų būdų apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių. Kiti metodai yra pavėsis ir apsauginė apranga, kepurė ir akiniai, praneša Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.
