– Ar iš tiesų onkologinių ligų daugėja? Kokios to priežastys?
L.Gatijatulinas: Vienų onkologinių ligų daugėja, kitų – mažėja. Gera žinia, kad vis daugiau diagnozuojama ankstyvų stadijų. Didėjantį ligų skaičių lemia ir geresnė diagnostika. Priežastys, kodėl daugiau sergama, kompleksinės. Įtakos turi ir įgimtos ar per gyvenimą susidariusios genų pažaidos, ir gyvensena, ir aplinka. Palankios sąlygos vėžiui vystytis siejamos su žmogaus elgsena: 30 proc. ligos rizikos lemia gyvenimo būdas. Tai yra fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai, psichikos sveikata.
V.Skirkevičius: Kalbėdamas apie onkologinių ligų priežastis, įvesčiau sąvoką – „virškinimas“. Žmogus gali nevirškinti maisto, ir tai skatina jo puvimą, rūgimą, pelijimą. Gali „nevirškinti“ žmonių, jausti neapykantą, „nevirškinti“ gyvenimo, nes planavo gyventi kitaip. Taip sukaupiama patirtis, kuri neigiamai veikia organizmą. Taigi pats žmogus tikrai daro įtaką ligoms rastis.
– Onkologinės ligos dažnai gydomos chemoterapija. Ar šio gydymo metu ligoniai gali vartoti papildų?
L.Gatijatulinas: Vėžio gydymo metu dažniausiai taikomas chemoterapinis gydymas, ir pacientai susiduria su nepageidaujamais vaistų poveikiais. Juos gali pykinti iki vėmimo, sutrikti virškinimas, blogėti kraujo rodikliai, vystytis mažakraujystė, silpnumas, slinkti plaukai ir kt. Norėdami pagerinti savijautą, žmonės ieško papildomų priemonių, žolinių preparatų. Statistika skelbia, kad kas antras sergantis vėžiu ne tik Lietuvoje, o ir pasaulyje – nuo JAV iki Japonijos, vartoja arba maisto papildus, arba bando kokius nors kitus alternatyvius metodus.
– Ar pacientai jums prisipažįsta, kad vartoja papildų? Ką svarbaus jie turėtų žinoti?
L.Gatijatulinas: Tikrai ne visi pacientai pasisako. Galbūt iš baimės, kad bus sukritikuoti, kad tai pakenks santykiams su gydytoju, pacientai ne visada prisipažįsta, ir patys priima sprendimą vartoti ar ne papildų.
Mūsų principas – aptarti su pacientu, ką jis vartoja. Jeigu žinome, kad tam tikri preparatai saugūs gydymo metu, apie tai pacientą ir informuojame. Jeigu kyla įtarimų, dėl papildų, augalinių preparatų vartojimo tariamės su specialistu fitoterapeutu. Nes, jeigu pacientui pasireikš alergija, nežinosime, ar tai gydymo, ar maisto papildo sukeltas poveikis. Kai kurių medžiagų gydymo metu vartoti draudžiama. Tačiau tam tikri maisto papildai gali būti vartojami ir chemoterapijos metu. Vartoti galima tokių produktų, kurie neturi aktyvaus poveikio vidaus organams, tačiau papildo mitybą. Šie papildai naudingi, nes jie padeda greičiau atkurti organizmo funkcijas. Mes, onkologai, visada pasisakome tik už tai, kas saugu pacientui, kas oficialiai įregistruota Lietuvoje ir turi mokslinį pagrindą, už ką atsako vaistų ar papildų gamintojai pagal šalies įstatymus.
Šių dienų problema – internetinė prekyba. Internetu galima užsisakyti neaiškios kilmės ir sudėties produktą iš bet kurio pasaulio krašto. Žmonės pasiduoda reklamai, nesigilina į produkto veiksmingumą, saugumą, sudėtį. Blogiausia tai, kad už tokių papildų saugumą ir poveikį neatsako niekas. Kita vertus, pats žmogus ne visada yra kompetentingas suprasti, ko jam iš tikrųjų reikia. Todėl aptarti su pacientu jo vartojamus produktus – tai rekomendacija, kuri įtraukta į gydymo standartus.
V.Skirkevičius: Yra keletas svarbių dalykų, kuriuos ligoniai turėtų žinoti:
- daug medžiagų galima gauti su maistu, neverta mėtyti pinigų brokoliams, žaliajai arbatai kapsulėse, nes tai galima gauti su maistu;
- pačių pagamintos arbatėles gali būti nuodingos. Pavyzdžiui, ugniažolė – daugiau nei 20 alkaloidų turintis augalas, kuris veikia ir vėžines ląsteles. Tačiau ji yra nuodinga. Tad, virdami jos arbatas, galime apnuodyti kepenis, pakenkti gydymo rodikliams;
- viena ugniažolė gali neigiamai veikti kepenys, tačiau kartu su gysločiu, medetka, šis jos poveikis neutralizuojamas. Grynųjų augalų vartojimas ilgą laiką nėra sveikintinas. Reikia atsižvelgti į gamtą, todėl mokslininkai ir kuria maisto papildus, kuriuose yra vaistinių augalų mišiniai, kurie veikia sinergiškai, ir yra saugiomis dozėmis.
Apklausos rodo, net 83 proc. ligonių įsiklauso į gydytojų nuomonę. Todėl labai svarbu, kad ir gydytojai plačiai žiūrėtų į gydymo galimybes, kad patartų arba nusiųstų fitoterapeuto konsultacijai. Nes neišgirdęs atsakymo į klausimą „Kokių augalų ar papildų galiu vartoti?“, ligonis nesiliauja ieškoti ir, be abejo, randa kuo papildyti mitybą. Deja, dažnai tai būna žalingos sveikatai medžiagos – musmirės, mauda, mėlynoji kurpelė ir t.t. Todėl labai svarbu išgirsti ligonį ir parekomenduoti saugius, registruotus preparatus, vaistažoles, kuriuos padėtų atgauti jėgas, padėtų pagerinti apetitą.
– Kokios medžiagos, augalai, gali padėti onkologiniams ligoniams chemoterapijos metu, po jos? Pastaruoju metu labai daug kalbama apie polifenolius, atvažiuoja net profesoriai iš užsienio, skaito paskaitas. Kokia jūsų nuomonė apie polifenolius?
L.Gatijatulinas: Mes, gydytojai onkologai, nesame nusistatę prieš maisto papildus, mes norime, kad pacientas padėtų sau, greičiau atsigautų. Bet yra keli dalykai, kuriuos turi žinoti vėžiu sergantys žmonės. Tai, kad:
- yra preparatų, augalų, kurie gali slopinti gydymo veiksmingumą, aktyvinti kepenų veiklą ir kt., todėl chemoterapijos metu aktualu, kad žmogus nevartotų bet ko, kad nepablogintų gydymo rezultatų, nepakenktų sau. Kita vertus, yra įrodymų, kad polifenolius, tokius kaip kurkuminas, resveratrolis, galima vartoti su tam tikrais vaistais ir chemoterapijos metu. Todėl pacientas būtinai turi pasakyti, ką vartoja papildomai;
- chemoterapijos ir kito gydymo produktai šalinami per kepenis, o onkologinių ligonių ir kepenys, ir skrandis ypač jautrūs. Todėl vėlgi, rinktis maisto papildus reikia atsargiai, tik pasitarus su onkologu, fitoterapeutu, o ne su kaimynu ar internetu.
V.Skirkevičius: Polifenoliai – iš tiesų vertingos medžiagos, kurios už nuopelnus žmogaus organizmui dar vadinamos „oskarais“, tai augalo apsaugos sistema, kuri gali apsaugoti ir žmogų.
Šiandien plačiai kalbama apie polifenolį kurkuminą. Pastebėta, kad kurkuminą labai mėgsta mūsų mikrobiotos gerosios bakterijos, kurios taip pat yra labai svarbios žmogaus organizmui, nes formuoja apsaugą. Taigi vartoti kurkumino – geras sprendimas, bet kyla pasisavinimo klausimas.
Kurkuminas pats vienas organizme blogai pasisavinamas, mažai riebaluose tirpus junginys. Jis geriausiai pasisavinamas tik junginyje kartu su resveratroliu. Todėl renkantis kurkuminą, vaistinėse ieškoti, kad jis būtų derinyje su resveratroliu.
Taip pat onkologiniams ligoniams svarbu, kad papildas netirptų skrandyje, nes ligonis gali turėti žaizdų, gali būti sutrikęs jo virškinimas. Todėl renkantis polifenolius – kurkuminą, resveratrolį – rekomenduojama vartoti ne tablečių ar kapsulių forma (kas virškinama skrandyje ir yra peilis vėžiu sergančiam žmogui), bet skysta forma mikrokapsulėje, nes polifenoliai mikrokapsulėje nedirgina skrandžio, pasisavinami žarnyne. Vaistinėse ir galima įsigyti polifenolių kurkumino su resveratroliu skysta forma.
– Prašome plačiau pakalbėti apie skystą formą mikrokapsulėje? Kas tai?
D.Dapkutė: Veikliųjų medžiagų pasisavinimo problema aktuali jau seniai. Todėl mokslininkai ėmėsi ieškoti būdų, kaip pagerinti maisto papildų pasisavinimą, ypač vėžiu sergantiems, kurių žarnynas, skrandis ypač pažeisti gydymo. Liposoma – skystis mikrokapsulėse. Mikrokapsulė sudaryta iš išorinio fosfolipidų dvisluoksnio ir vidinės skystos terpės. Sukūrus šią efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®, smarkiai pagerėjo veikliųjų medžiagų pasisavinimas. Mikrokapsulė patenka tiesiai į žarnyną, neapkraunama virškinimu skrandyje.
– Kokias medžiagas galime įdėti į mikrokapsules?
D.Dapkutė: Ypač svarbu, kad galima įterpti tuos komponentus, kurie įprastais pernašos būdais nenukeliauja ten, kur reikia. Pvz., jau minėtas kurkuminas visiškai netirpsta vandenyje, todėl per žarnyną praeina kaip smėlis, neatlikęs jokios funkcijos, nors turi daug naudingų savybių. Tik įterpus jį į mikrokapsulę kartu su resveratroliu, veikliosios medžiagos pasieks kraujotaką ir nukeliaus į vėžines ląsteles, uždegimo vietą.
Mikrokapsulės unikalios, nes jų struktūra apsaugo jose esančias medžiagas nuo įvairių poveikių – oksidacijos, rūgščių, šviesos. Tad gauname saugų stabilų produktą.
– Kaip vyksta pasisavinimas mikrokapsulėje?
D.Dapkutė: Viskas slypi mikrokapsulės struktūroje. Jau pavadinimas sako, kad ji yra mikro dydžio, t.y. beveik 100 kartų mažesnė už pačią ląstelę, todėl lengvai gali patekti į jos vidų. Kitas svarbus aspektas, kad mikrokapsulių membrana padaryta iš ląstelių membranoms giminingų komponentų – fosfolipidų. Mikrokapsulei priartėjus prie ląstelės membranos, pastaroji atpažįsta fosfolipidus kaip maistinę medžiagą ir įtraukia juos į ląstelės vidų arba mikrokapsulė tiesiog susilieja su ląstelės membrana. Taip mikrokapsulės vidinis turinys patenka tiesiai į ląstelę.
Ši technologija padeda išvengti problemų, susijusių su medžiagų pasisavinimu. Jeigu pažeista virškinimo sistema, sutrikęs skrandžio rūgštingumas, neveikia koks nors pernašos kelias, veikliųjų medžiagų pasisavinimą galima užtikrinti naudojant skystą polifenolių formą mikrokapsulėse.
Moksliniai tyrimai apie mikrokapsules pasisavinimą skelbia, kad medžiagų pasisavinimas naudojant šią technologiją yra toks pat ar artimas injekcijoms. Taigi veiksmingumas, kaip injekcijų, tačiau žmogui – daug paprastesnis ir patrauklesnis vartojimo būdas.
