Neapgaudinėkime savęs: nėra ko tikėtis, kad į sutuoktinius gausime tokį subjektą, kuris vyro idealas buvo prieš šimtmetį ar pusę šimtmečio – tokį meškiną galiūną plieniniais nervais ir raumenimis bei stipriu charakteriu. Dabartinis statistinis vyras jei ir kariauja, tai tik feisbuko komentaruose, jei sunkiai darbuojasi – tai prie kompiuterio klaviatūros, jei nori valgyti – užsisako maisto, nori pažiūrėti filmą – atsisiunčia, bando rišliai išreikšti jausmus, tai sms-ai viską subanalina.
Ir apskritai – jie visko nori greitai. Nėra moters šalia? Ai, pažiūrėsiu porno ir pasimasturbuosiu. Užuot ėję į gatves, kavines ar dvasingas erdves, savo pasijas jie persekioja feisbuke ir instagrame, o į pasimatymus „vaikšto“ online, nes slėptis už monitoriaus kažkaip... saugiau. Taip, tai dėl baimės ir tinginystės.
Y kartai labiausiai rūpi savi poreikiai – ir juos patenkinti norisi žaibiškai. Ne po pusmečio, penkerių metų ar „kada nors...“ Sąvoka „kada nors“ apskritai nebeegzistuoja. Tiesiog kažkodėl klaidingai tikimės, kad jei greičiau suksimės, daugiau visko patirsime, o tada mūsų gyvenimas bus intensyvesnis ir tuo pačiu – laimingesnis.
Mes nemokame gyventi šia diena, nes visada planuojame, ką čia suveikus, kad nemirtume iš nuobodulio rytoj.
Taip ir yra? Ne. Aplink pilna nelaimingų vyrų ir moterų. Mes nemokame gyventi šia diena, nes visada planuojame, ką čia suveikus, kad nemirtume iš nuobodulio rytoj. Mes retai padarome pauzę, kad pagalvotume. Mes netgi nebepatiriame jausmo, jog mums kažko trūksta, nes daiktams nebeteikiame tiek daug reikšmės kiek buvusios kartos.
Dabartiniai mūsų aistrų objektai mąsto taip: na, jei A neatsakys, į mano žinutę – atsakys kita. Nes dabar geidžiama persona vargu ar būna viena – dažniausiai jų keletas. Tiesa nelabai romantiška: vyrai vis dažniau į moteris žiūri kaip į pakeičiamas prekes: netiko ta, pakeisime į kitą. Na, jie tikriausiai įsivaizduoja, kad vieną dieną sutiks TOKIĄ, kuri privers sustoti ir baigti paieškas.
Bet – deja deja – taip neatsitinka, kol nepasikeičia vyro mąstymas. Nekaltinkime jų egoizmu: jiems tikrai rūpi, ką mes galvojame, ko trokštame ir ką jaučiame. Geriausieji iš jų netgi turi aiškų etinių normų ir taisyklių kodeksą, kurio laikosi. Tikri vyrai nėra egoistai.
Ir kartais jie netgi pasiryžta jus užkalbinti bare ar gatvėje. Ir netgi palaiko gana intelektualų pašnekesį, nes yra, pasirodo, ne mažiau už mus skaitę knygų. Ir, kaip vėliau pasirodo, gamina geriau už mus, geriau tvarko finansus ir vis dar sugeba mus nustebinti ne tik komentarais socialiniuose tinkluose...
Tai, ką? Ogi neverta iškart kapituliuoti mąstant, kad nebėra jau tų tikrų vyrų, tik tie papūgiški jaunuoliai žydromis naiviomis akelėmis, kuriems kas antrą dieną PMS-as. Ne. Yra. Apsidairom?
