– Kokias vaistažoles, maisto papildus rinktis sergant onkologine liga?
E.Juodžbalienė: Vėžio gydymo metu pacientai susiduria su pašaliniu vaistų poveikiu. Chemoterapija gali sukelti skrandžio, kepenų, inkstų pažeidimus. Tačiau žmonės dažnai pakenkia sau patys, nes, norėdami atsigauti, sustiprėti, gydymo metu vartoja abejotinos kilmės papildų kapsules, tabletes ir taip dar labiau apkrauna ir nualina organizmą. Mums, onkologams, svarbu, kad chemoterapijos metu žmogus nevartotų bet ko, o rinktųsi tai, kas patvirtinta, ištirta, legalu, kas parduodama Lietuvos vaistinėse ir už ką gali atsakyti tų produktų gamintojai ir pardavėjai. Onkologiniams ligoniams aktualu, kad papildomos priemonės nedirgintų skrandžio, virškinimo sistemos, kuri įsijautrina dėl ligos ir gydymo. Todėl geriausiai, kad veikliųjų medžiagų pasisavinimas vyktų ne skrandyje, o žarnyne.
Maisto papildai onkologiniams ligoniams yra labai svarbūs, mokslas yra įrodęs ne vienos veikliosios medžiagos daromą teigiamą poveikį organizmui. Pavyzdžiui, alkaloidų, polifenolių. Šiandien jau yra įrodymų, kad polifenoliai (kurkuminas, resveratrolis) gali būti naudingi ir su tam tikrais vaistais chemoterapijos metu, nes gali stiprinti organizmą, padėti sumažinti nepageidaujamą chemoterapijos poveikį. Po chemoterapijos, kad liga negrįžtų, būtina vartoti ir alkaloidų, daugiau nei 20 alkaloidų turi ugniažolė. Tačiau ugniažolė gali būti ir nuodinga.
V.Skirkevičius: Taip, iš tiesų, onkologiniams ligoniams svarbus klausimas yra ne tik kokios medžiagos gali padėti atgauti jėgas, greičiau sveikti, mažinti pašalinių poveikių naštą, bet ir kada, kokiu ligos periodu kokie produktai tinka. Nusprendę vartoti ugniažolės turėtume žinoti, kad:
- ugniažolė yra nuodinga, tad, patys virdami jos arbatas, galime apnuodyti kepenis;
- chemoterapijos metu ugniažolės vartoti negalima, tik po chemoterapijos;
- jei vartojate ugniažolę po chemoterapijos, vaistinėse įsigykite dozuotą jos preparatą, kuriame yra saugi ugniažolės dozė;
- viena ugniažolė gali neigiamai veikti kepenis, tačiau kartu su gysločiu, medetka, šis jos poveikis neutralizuojamas. Grynųjų augalų vartojimas ilgą laiką nėra sveikintinas. Reikia atsižvelgti į gamtą, todėl mokslininkai ir kuria maisto papildus, kuriuose yra vaistinių augalų mišiniai, kurie veikia sinergiškai.
Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, tačiau sergant vėžiu tinka mažiau nei 50 rūšių vaistažolių. Todėl prieš nuspręsdami įsigyti maisto papildą ar pačiam plikyti vaistinių augalų arbatas, būtina apie tai pakalbėti su gydytoju. Jei taikoma chemoterapija ar sergate vėžiu, mitybai papildyti nepatariama pirkti to, ką ir taip galima gauti su maistu. Koks tikslas mėtyti pinigus ir pirkti į kapsules sudėtą žaliąją arbatą, brokolius, jei jų galima gauti su maistu. Maisto papildas – nėra maisto pakaitalas ir mitybos neatstoja, o tik papildo.
– Šiandien labai populiarūs polifenoliai. Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis šiuos papildus?
V.Skirkevičius: Taip, mokslo įrodyta polifenolių nauda onkologinių ligų profilaktikai. Polifenoliai yra didžiausias antioksidantų šaltinis. Polifenoliai – iš tiesų vertingos medžiagos, kurios už nuopelnus žmogaus organizmui dar vadinamos „oskarais“. Jie yra augalo apsaugos sistema, kuri gali apsaugoti ir žmogų.
Tačiau norėčiau pabrėžti keletą svarbių dalykų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį renkantis būtent polifenolių maisto papildus. Tai:
- nemėtyti pinigų tam, ką galime gauti su maistu, pavyzdžiui, brokoliai, žalioji arbata kapsulėse man nesuprantamas dalykas. Juk tai galima gauti su maistu;
- plačiai reklamuojamas polifenolis kurkuminas vienas pats blogai pasisavinamas organizme. Ciberžolė (kurkuminas), kaip prieskonis, su maistu pakliuvusi į skrandį ir žarnyną, pasisavinama tik apie 10 proc. Norint pagerinti ciberžolės (kurkumino) pasisavinimą, reikia naudoti junginyje kartu su kitu polifenoliu – resveratroliu.
- jau minėjome, kad onkologinių ligonių skrandis itin jautrus, o „įdėję“ į skrandį kapsulę ar tabletę, jį dar labiau apkrauname, prastai pasisaviname, ir tokio produkto nauda smarkiai sumažės. Todėl onkologiniams ligoniams patarčiau rinktis naujos kartos skystos formos maisto papildus (pvz., kurkuminą su resveratroliu), kurie pagaminti taip, kad nedirgintų skrandžio ir pasisavintų žarnyne. Skystą polifenolių formą galima rasti vaistinėse.
D.Dapkutė: Taip, vaistinėse reikėtų ieškoti skystos polifenolių mikrokapsulėmis su efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol®. Ne paprastų tablečių ir ne kapsulių formos, o mikrokapsulėmis. Taip pasieksime, kad maisto papildas bus veiksmingas, nepakenks skrandžiui, gerai pasisavins.
– Prašome pakomentuoti plačiau pažangias technologijas, kurios leido sukurti mikrokapsuliuotą formą?
D.Dapkutė: Veikliųjų medžiagų pasisavinimo problema aktuali jau seniai. Žinodami šią problemą, mes, mokslininkai, ėmėme ieškoti būdų, kaip spręsti pasisavinimo problemą iš esmės. Surastas būdas, kaip pagerinti medžiagų biologinį prieinamumą, išvengti greito metabolizavimo, pasitelkus pažangiausias nanotechnologijas medicinoje – pernašų sistemas. Pavyzdžiui, vartojant mikrokapsuliuotą formą, galima smarkiai pagerinti veikliųjų medžiagų pasisavinimą.
Mikrokapsulė su efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol® sudaryta iš išorinio fosfolipidų dvisluoksnio ir vidinės skystos terpės. Į mikrokapsulės vidų gali būti dedamos įvairios medžiagos, pvz., vitaminai, mineralai bei kitos, vandenyje arba riebaluose tirpios maistinės medžiagos. Mikrokapsulės apvalkalas gerina maistinių medžiagų stabilumą ir patekimą į žarnyno ląsteles. Geresnį pasisavinimą lemia mikrokapsulių dydis ir fosfolipidų dvisluoksnis.
Mikrokapsulių dydis yra iki 100 kartų mažesnis už ląstelės dydį, dėl to jų nereikia smulkinti, jos jau yra paruoštos tiesioginei sąveikai su ląstelėmis. Mikrokapsulių membrana yra padaryta iš ląstelių membranoms giminingų komponentų – fosfolipidų. Mikrokapsulei priartėjus prie ląstelės membranos, ląstelė atpažįsta fosfolipidus kaip maistinę medžiagą, dėl to mikrokapsulė yra įtraukiama į ląstelių vidų arba tiesiog susilieja su ląstelės membrana, mikrokapsulės vidinis turinys patenka tiesiai į ląstelę.
Mikrokapsulės išorinis fosfolipidų sluoksnis taip pat apsaugo medžiagą nuo aplinkos poveikio (rūgščių, šviesos), prilėtina maistinėms medžiagoms žalingus oksidacinius procesus. Dėl to padidėja maistinių medžiagų, esančių mikrokapsulės viduje, stabilumas, maisto medžiagos geriau pasisavinamos.
– Kokie svarbiausi skysto kurkumino ir resveratrolio mikrokapsulėse privalumai?
D.Dapkutė: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skysta mikrokapsuliuota kurkumino forma gali būti pasisavinama iki 6 kartų geriau nei kurkumino milteliai. Be to, skysta mikrokapsuliuota kurkumino ir resveratrolio forma smarkiai padidina abiejų polifenolių pasisavinimą, pagerina stabilumą ir lėtą atsipalaidavimą. Ir, kas labai aktualu sergant onkologine liga, kad vartojant skystą papildo mikrokapsuliuota formą, nedirginamas skrandis.
Moksliniai tyrimai apie mikrokapsules pasisavinimą skelbia, kad medžiagų pasisavinimas naudojant šią technologiją yra toks pat ar artimas injekcijoms. Taigi veiksmingumas, kaip injekcijų, tačiau žmogui – daug paprastesnis ir patrauklesnis vartojimo būdas.
V.Skirkevičius: Taip, iš tiesų mikrokapsuliuotų produktų vartojimas labai naudingas, nes gerokai pagerina veikliųjų medžiagų pasisavinimą, nedirgina virškinimo sistemos. Tačiau noriu pažymėti, kad vienos vienintelės stebuklingos priemonės nuo onkologinių ligų nėra. Yra daug pagalbos būdų, kuriuos reikia sujungti į visumą, ir būtent priemonių kompleksas padės sveikti po ligos, užkirs kelią jai atsinaujinti.
– Ką turėtų padaryti onkologine liga susirgęs žmogus?
E.Juodžbalienė: Žmogus pats atsakingas už savo sveikatą, jokia stebuklinga piliulė pasveikti nepadės – nes tokios piliulės nėra. Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Pagrindinis medicininis vėžio gydymas reikalauja specialių žinių ir lieka gydytojų rankose. Tačiau pacientai taip pat turi domėtis, rinktis alternatyvius organizmo palaikymo ir stiprinimo būdus. Tai mankšta, grūdinimasis, sveika mityba, papildai, augaliniai preparatai. Jei dalis pacientų susirgę nekeičia gyvenimo būdo (toliau rūko, piktnaudžiauja alkoholiu), kita dalis jau nenori būti pasyvūs stebėtojai.
Nusprendę vartoti maisto papildų, tikimės iš jų naudos, t.y. kad organizmas iš tiesų gaus jam reikalingų papildomų medžiagų. Todėl, rinkdamiesi maisto papildą, turėtume atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekį, preparato saugumą ir veiksmingumą, svarbu juk ne tai ką suvalgome, o ką organizmas pasisavina.
– Mokslas labai sparčiai žengia pirmyn, gal jau galima prognozuoti, kada visiškai nugalėsime vėžį?
D.Dapkutė: Vėžys – mąstanti būtybė, kuri išmoksta apeiti schemas, kuriomis norime jį įveikti. Ar surasime tą auksinę kulką, pataikančią į vėžį? Atsakyti sunku, tačiau visada reikia siekti maksimumo: stengtis kuo ilgiau išlaikyti remisiją, kuo geresnę gyvenimo kokybę, stengtis aptikti ligą kuo anksčiau, kad būtų galima išvengti radikalesnio gydymo ir t.t. Manau, kad dar laukia ilgas kelias, bet tikiu, kad šviesesnio scenarijaus sulauksime.
