Ar gerklės skausmas yra liga ir kaip malšinti nemalonius simptomus

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas, kai atvėsus orams imame krenkšėti ir kosėti, parausta ir pradeda skaudėti gerklė. Šie nemalonūs pojūčiai neaplenkia visos šeimos: serga ir suaugusieji, ir vaikai, tačiau vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius sako, kad gerklės skausmas nėra liga, o tik kito susirgimo simptomas.
Gerklės skausmas
Gerklės skausmas / 123RF.com nuotr.

Per platformą manodaktaras.lt konsultuojantis vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius sako, kad gerklės skausmo priežasčių gali būti labai daug. Pirmiausia, gerklės perštėjimą sukelia mikroorganizmai: virusai, bakterijos ir grybeliai. Gerklės skausmą gali sukelti vaikams pasitaikantis rečiau, bet suaugusiems diagnozuojamas gastroezofaginis refliuksas, kai skrandžio rūgštys nugraužia ryklę ir tonziles. Dar viena gerklės skausmo priežastis – mechaniniai dirginimai, kai vaikas ilgai šūkauja ar verkia. Gerklės skausmu skundžiasi ir suaugusieji, kurių profesija susijusi su intensyviu kalbėjimu ar dainavimu, bet tai nėra liga.

Nemalonūs pojūčiai gerklėje gali atsirasti, jei vaikui yra polipai, prasidėjo sloga, jis negali kvėpuoti pro nosį, tik per burną, todėl išsausėja gerklė ir atsiranda nemalonus dirginimas.

Tyrimai po trijų parų

R.Selvestravičius teigia, kad vaikų gerklės skausmą dažniausiai lemia mikroorganizmai – virusinės ir bakterinės sukeltos ligos. Virusinės ligos pasireiškia gerklės skausmu, bet dažniausiai atsiranda ir sloga, kosulys.

Bakterijų išprovokuotą susirgimą lydi aukšta temperatūra, gerklės skausmas, padidėję limfmazgiai. „Tėveliams sudėtinga diagnozuoti vaiko ligą, reikia kreiptis į gydytoją“, – rekomenduoja R.Selvestravičius.

Vaikų gydytojas pasakoja, kad susirgus vaikui, tėveliai dažniausiai reaguoja dvejopai – vieni yra ramesnių nervų ir neskuba kreiptis į gydytoją, pirmąsias dienas stebi vaiko savijautą. Kiti reaguoja labai jautriai, ypač jeigu prisiskaito apie ligas internete – vaikui naktį pakilus temperatūrai, atsiradus gerklės skausmui, jau anksti ryte kreipiasi į gydytoją – ką daryti? „Blogai tai, kad praėjo per mažai laiko – kraujo tyrimai nerodys pokyčių. Tokiu atveju rekomenduojama gydyti konservatyviai ir stebėti vaiko savijautą iki trijų parų“, – pataria R.Selvestravičius.

Reikia gydyti priežastį

Jei skauda gerklę, svarbiausia gydyti priežastį, kuri ir sukėlė šiuos simptomus. Pasak gydytojo, jei gerklę dirgina refliuksas, vaistus nuo skrandžio rūgšties skiria gastroenterologas. Jei kraujo tyrimas rodo, kad gerklė paraudo dėl bakterinio susirgimo, skiriami antibiotikai – be jų nei vaikas, nei suaugęs greičiausiai nepasveiks. Jei susirgimas virusinės kilmės – taikomas konservatyvus gydymas, tai reiškia, kad priežastis negydoma, tik palengvinami simptomai, kad būtų geresnė savijauta.

„Kaip gydytojas sakau, kad bakterinis susirgimas yra gerai, nes bakterijas greitai sunaikina antibiotikai – pagerėja savijauta, dingsta gerklės skausmas. Su virusu blogai, nes specifinio vaisto nėra, gydome simptomus. Virusinį susirgimą gydysime ar ne – liga gali tęsti iki dviejų savaičių. Tėvelius perspėju, kad tris paras vaikas gali pakarščiuoti, po to temperatūra nukrenta, tačiau liekamieji reiškiniai, tokie kaip gerklės skausmas, sloga, kosulys gali tęstis iki dviejų savaičių“, – pasakoja R.Selvestravičius.

123RF.com nuotr./Žolelių arbata
123RF.com nuotr./Žolelių arbata

Burnos gleivinės purškalai palengvina savijautą

Gerklės perštėjimas, skausmas – nemalonūs pojūčiai, todėl savijautą reikia palengvinti įvairiomis priemonėmis. Vaikų gydytojas sako, kad vyresnis vaikas gali paskalauti gerklę sūriu vandeniu. Jei vaikas mažas, reikia kitokių priemonių – naudojami įvairūs burnos gleivinės purškalai, čiulpiami ledinukai ant pagaliuko, kuriuos saugu naudoti. „Šios priemonės drėkina gerklę, ryjant pasišalina seilės ir išskyros iš nosies – tai vadiname aktyviu drenažu, susivienodina vidurinės ausies ir nosiaryklės slėgis, apsaugome nuo tokių komplikacijų kaip vidurinės ausies uždegimo“, – sako gydytojas.

Burnos gleivinės purškalų yra skirtingų skonių, su įvairiais priedais. Pasak R.Selvestravičiaus, šiems preparatams recepto nereikia, todėl vaistininkas tikrai patars, kokį pasirinkti pagal vaiko amžių ir jo skonį.

Burnos gleivinės purškalas dezinfekuoja gerklę, sumažina skausmą, slopina uždegimą. Šie preparatai yra patogūs ir saugūs naudoti namuose, nėra rizikos dėl perdozavimo ar užspringimo.

123RF.com nuotr./Gerklės skausmas
123RF.com nuotr./Gerklės skausmas

Gali prireikti ir vaistų nuo skausmo

Jei vaikui labai skauda gerklę, gydytojas pataria jo nekankinti ir duoti vaistų: „Visada rekomenduoju paracetamolį ir ibuprofeną. Tėvai dažnai galvoja, kad šios veikliosios medžiagos skirtos mažinti temperatūrą ir reikia naudoti stipriai karščiuojant. Tiesa, paracetamolis numuša temperatūrą, tačiau ir malšina skausmą. Ibuprofenas mažina skausmą, kartu ir temperatūrą.“

Jei reikia antibiotikų, receptą išrašo tik gydytojas, kuris mato bendrą klinikinį vaizdą, nustato priežastį ir parenka tokius vaistus, kurie geriausiai tinka. „Neretai tėveliai sako – vaikas kosėja, karščiuoja, išrašykite kokių nors silpnų antibiotikų. Nėra silpnų antibiotikų, jie veikia arba ne“, – teigia gydytojas.

Temperatūrų svyravimai ir stresas silpnina imunitetą

Peršalimo ligos, gerklės skausmas prasideda rudenį ir tęsiasi iki pavasario. Pasak R.Selvestravičiaus, sezoniškumas turi įtakos todėl, kad atsiranda dideli temperatūros svyravimai – vaikas peršąla arba perkaista, tai silpnina imunitetą, organizmas nespėja adaptuotis, tampa mažiau atsparus mikrobams ir virusams. „Kitas momentas – rudenį vaikai susirenka į vaikų darželius ir mokyklas, artimai kontaktuoja vieni su kitais ir lengvai perduoda vieni kitiems mikroorganizmus“, – pastebi vaikų gydytojas.

Trečia priežastis, sezoniškai išprovokuojanti gerklės skausmą ir labiau būdinga vyresniems vaikams – patiriamas stresas prasidėjus naujiems mokslo metams. „Stresas neigiami veikia imunitetą“, – teigia R.Selvestravičius.

Gerklę dirgina, sukelia skausmą ir šildymo metu sausas patalpų oras, kuris išdžiovina nosies ir burnos gleivinę.

Patalpas reikia dažniau vėdinti, kad patektų drėgno oro, tačiau ar tai padės išvengti ligų? „Tai daugiau mitas, nes antrą kartą tuo pačiu mikrobu neužsikrėsi. Bet grynas oras dar niekam nepakenkė. Jeigu vaikas neserga, būtinai reikia pakankamai laiko praleisti lauke“, – pataria gydytojas.

Imunitetą formuoja liga arba skiepas

R.Selvestravičius pasakoja, kad vaikui pradėjus lankyti darželį, mokyklą, kas antras pas gydytoją apsilankęs tėvelis ar mama skundžiasi, kad vaikas labai dažnai serga. Ką daryti? „Tai, kad vaikai serga – normalu, nes taip susiformuoja imunitetas“, – teigia gydytojas.

Kai gimsta kūdikis, jis pusę metų turi mamos imunitetą, gauna ir antikūnių su mamos pienu. Kūdikis taip pat paskiepijamas nuo užkrečiamųjų ligų. „Vėliau kūdikis pradeda sirgti, nes imunitetas kaip baltas popieriaus lapas – negali įrašyti ligų, nuo kurių nori apsisaugoti. Yra tik du būdai – persirgti arba gauti vakciną“, – sako R.Selvestravičius.

Imunitetui turi teigiamos įtakos ir pilnavertė mityba, vitaminai. „Ir suaugusiems, ir vaikams trūksta vitamino D, kurį reikia vartoti papildomai nuolat, išskyrus vasarą. Kiti vitaminai priklauso nuo vaiko, jeigu jis nevalgo mėsos, gal trūksta geležies, bet tai gali nustatyti tik gydytojas“, – sako gydytojas.

Padeda ir liaudiškos priemonės

Nuo gerklės skausmo padeda ir liaudiškos priemonės. Viena iš tokių – šiltas gerklės kompresas, tik reikia vengti perkaitimo. „Jei vaikui ant gerklytės uždėsime paprastą šildomą kompresą, toje vietoje pakils temperatūra, padaugės leukocitų, kurie padės kovoti su mikrobais. Tačiau nereikia persistengti, nenaudoti spiritinių kompresų, kurie gali nudeginti odą“, – perspėja gydytojas.

Peršalus rekomenduojama šiltame vandenyje pakaitinti kojas – kraujagyslės išsiplečia, o kvėpavimo takuose susitraukia, užsiveria „vartai“ patekti mikroorganizmams. Ir priešingai, jeigu kojos šąla, kvėpavimo takuose kraujagyslės išsiplečia, tuomet lengviau peršalti.

Pakilus temperatūrai organizmas netenka daug skysčių, todėl reikia daug gerti skysčių, žolelių arbatos. Jeigu vaikas nealergiškas, galima į arbatą įdėti truputį medaus. „Močiučių metodai yra geri, patikrinti laiko. Apsukame ratu ir vėl grįžtame prie tų pačių priemonių“, – teigia vaikų gydytojas R.Selvestravičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų