LRT RADIJO klausytoja Lina domisi sveikatos temomis. „Gal medikai galėtų paaiškinti, kokios yra cistų atsiradimo ant žmogaus vidaus organų priežastys? Pvz., ant inkstų, kepenų. Ir ar yra koks būdas, kaip tokių darinių išvengti?“ – klausia ji.
Gydytojo E.Stratilatovo teigimu, cistos yra dariniai, kurie susidaro bet kuriame organe, bet dažniausiai – kepenyse ir inkstuose. Kepenyse jos skiriamos į dvi grupes: gerybines ir infekcines arba parazitines.
„Kaip suprantu, klausytoją domina ne parazitų sukeltos, o gerybinės cistos. Jų atsiradimo priežastis yra įvairi: gali būti, kad jos atsiranda po traumų, bet dažniausiai jos atsiranda dėl sklaidos trūkumo, tai yra, dėl tam tikro organų dalijimosi defektų, kai neatsidaro tulžies takų ar inkstų latakai ir susidaro uždari maišai, kurie su amžiumi didėja, nes juose renkasi skystis. Tai ir yra gerybinės cistos“, – aiškina gydytojas.
Anot specialisto, gerybinių cistų išvengti yra praktiškai neįmanoma, profilaktikos nėra, o gydyti jas galima. Paprastai kepenų cistos gydomos, jei jos yra labai didelės – didesnės nei 8–10 cm, arba jei jos sukelia diskomfortą – dusulį, tempimą, skausmą. Inkstų cistos dažniausiai yra negydomos, nebent būtų labai didelės ir keltų grėsmę funkcijai.
„Inkstų cistos, jei yra nelabai didelės ir be supiktybėjimo požymių, yra stebimos ir dažniausiai žmogus su tomis cistomis pragyvena visą savo gyvenimą. Inkstų cistų galima rasti pas daugelį pacientų. Tai nėra kažkas blogo, tiesiog reikia žinoti, kad jos yra, ir stebėti.
Jei jos staiga pradėtų labai greitai augti, tada reikėtų atkreipti dėmesį, nes kai kurios cistos gali darytis piktybinėmis, bet tai vyksta labai nedažnai. Tiesiog kas metus reikalinga kontrolė – ultragarsinė. O šiaip pati cista nėra pavojinga, nebent ji labai padidėja. Jei supūliuotų ar plyštų, gali atsirasti skausmai, karščiavimas. Bet jei turinys yra skaidrus, ji dažniausiai nesukelia jokio pavojaus ir žmogus gali ramiai gyventi“, – pasakoja medikas.
