„Šis sprendimas, kuris buvo paskelbtas be didesnių fanfarų, atrodo, patvirtino vieną iš seniausių vadinamųjų sąmokslo teorijų Amerikos dešiniųjų subkultūroje – kad vyriausybės taikomas vandens fluoravimas, ypač tam tikrose bendruomenėse, gali būti dalis sąmoningo bandymo sumažinti intelektą, siekiant sukurti labiau paklusnius ir pavaldžius Naujajai pasaulio tvarkai gyventojus“, – teigiama melagienoje.
Vandens fluoravimas – kontroliuojamas vandentiekio vandens papildymas fluoru, skirtas dantų ėduonies mažinimui. Fluoruotame vandenyje yra pakankamas fluoro kiekis, kuris stabdo ertmių dantyse plitimą. Kai natūraliu būdu, su maistu gaunamo fluoro kiekis yra nepakankamas, jo trūkumą kompensuoja fluoruotas vanduo.
Sprendimas buvo, bet apie tyčinį siekį mažinti IQ nekalbėta
Rugsėjo pabaigoje Kalifornijos federalinis teisėjas Edwardas Chenas nurodė JAV aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) sugriežtinti geriamajame vandenyje esančio fluoro kiekio reglamentavimą, teigdamas, kad šiuo metu visoje šalyje paplitęs fluoravimas gali kelti nepagrįstą pavojų vaikams.
Kaip rašoma CNN publikacijoje, teisėjo teigimu, kelios aktyvistų grupės teismo proceso metu sugebėjo įrodyti, kad ši medžiaga kelia nepagrįstą žalos riziką, kurios pakanka, kad pagal Toksinių medžiagų kontrolės įstatymą EPA atitinkamos institucijos privalėtų imtis reguliavimo priemonių.
„Mokslinėje literatūroje pateikti duomenys rodo nemažą tikimybę, kad pavojus yra – fluoras galimai yra susijęs su sumažėjusiu intelekto koeficientu“, – verdikte paskelbė teisėjas.
Tačiau teisėjas pabrėžė, kad jis nepadarė neabejotinos išvados, jog fluoruotas vanduo kelia pavojų visuomenės sveikatai.
Sprendimą sveikino aplinkosaugos grupė „Food & Water Watch“, kuri vadovavo organizacijų koalicijai, 2017 m. padavusiai EPA į teismą.
Agentūra buvo atmetusi jų pilietinę peticiją, kurioje buvo prašoma apsvarstyti galimybę drausti vandens fluoravimą.
Aktas virto pertekliniu žymėjimu
1986 metais Kalifornijoje buvo priimtas vadinamasis „Pasiūlymo nr. 65“ (angl. „Proposition 65“ arba „Prop65“) aktas.
Jis buvo sukurtas atradus pavojingų teršalų Kalifornijos vandens tiekimo sistemoje.
Kalifornijos gamintojai privalomai turi žymėti produktus tokiu užrašu, jei šių sudėtyje yra bent maža dalelytė chemikalų, esančių valstijos patvirtintame sąraše, kuris atnaujinamas kasmet.
Tiesa, iš pradžių šį sąrašą sudarė 235 chemikalai, kurių didelis kiekis ir saugių dozių viršijimas gali sukelti onkologinius susirgimus, o dabar jis išsiplėtė daugiau nei iki 900 cheminių medžiagų.
Nors federalinės agentūros, tokios kaip JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), yra nustačiusios saugaus cheminių medžiagų naudojimo lygius, Kalifornijos akte nustatytos ribos gerokai žemesnės nei federalinis reglamentas.
Pradžioje „Proposition 65“ akto reguliavimai buvo nutaikyti į žinomas ir itin pavojingas chemines medžiagas, pavyzdžiui, gyvsidabrį, kurio buvo rasta kai kuriose žvakutėse nuo hemorojaus.
Tačiau dabar šiuo ženklu žymima beveik viskas.
Nurodoma, kad „sukelti vėžį, apsigimimus ar kitą žalą reprodukcinei sistemai“ gali sudedamosios dalys, randamos Biblijoje, replių ar elektros įrankių naudojimas plikomis rankomis, pirštinių su poliuretano danga dėvėjimas, plastikinių akinių rėmelių kramtymas ar per ilgas jų dėvėjimas.
Nesveika, kas per daug
Pavyzdžiui, kai cukrus ir aminorūgštys kaitinami virš 128 laipsnių, susidaro cheminė medžiaga, vadinama akrilamidu.
Šis procesas paveikia daugelį maisto produktų, kurie, viename ar kitame gaminimo etape, yra skrudinami – žemės riešutų sviestas, bulvių traškučiai, dalis duonos ir grūdų gaminių, kai kurie sausainiai, spraginti kukurūzai ir kavos pupelės.
Akrilamidas yra įtrauktas į „Proposition 65“ sąrašą, nes didelis jo kiekis gali padidinti vėžio riziką. Todėl ant kavos ir kitų skrudintų produktų pakuočių Kalifornijoje galima rasti įspėjimą apie galimą vėžio riziką ir poveikį reprodukcinei sistemai.
„Proposition 65“ įspėjimai dabar pasitinka Disneilendo lankytojus, yra iškabinti Kalifornijos mašinų stovėjimo aikštelėse, viešbučiuose ir greitojo maisto kavinėse.
Vienas tyrimas
Iš tiesų kai kurie tyrimai rodo sąsajas tarp fluorido ir vaikų intelekto koeficiento.
2019 m. buvo paskelbtas vienas tyrimas, kuriame kalbama apie sąsajas tarp besilaukiančių moterų, vartojusių fluoruotą vandenį, ir jų vaikų intelekto koeficiento.
Sulaukus 3-4 metų, jų IQ buvęs šiek tiek žemesnis. Tačiau dėl to per daug jaudintis nereikėtų.
Tyrimo metu buvo stebima 601 motina su vaiku, kurie gimė tarp 2008 m. ir 2012 m.
Jie dalyvavo didesnėje motinos ir kūdikio aplinkos cheminių medžiagų tyrimų programoje, į kurią buvo įtrauktos nėščios moterys iš 10 skirtingų Kanados miestų. Mažiau nei pusė motinų gyveno bendruomenėse, kuriose vanduo buvo fluoruojamas.
Remiantis motinų užpildytomis anketomis ir fluoro kiekio tyrimais buvo apskaičiuota, kiek šios medžiagos motinos vidutiniškai suvartojo kasdien.
Kai moterys susilaukė vaikų, buvo stebimi ir jie. Po 3-4 metų atliktas testas, siekiant nustatyti jų IQ. Tyrimas atskleidė, kad fluoro paros kiekiui padidėjus 1 mg, intelekto koeficientas sumažėdavo vidutiniškai 3,66 punkto. Tyrėjai nustatė, kad toks ryšys būdingas berniukams, bet ne mergaitėms.
Tačiau tai dar nereiškia, kad rasta fluoro ir IQ sąsaja rodo priežastinį ryšį, pastebėjo sveikatos temomis rašantis „Forbes“ žurnalistas Bruce‘as Y. Lee.
Visų pirma, tai tėra vienas tyrimas, kuris neturi pakankamai didelės imties.
Visų antra, nėra žinoma pakankamai tyrimo dalyvių gyvenimo detalių, kad būtų galima tiesiogiai sieti šiuos du dalykus.
Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose vanduo iš čiaupo yra fluoruojamas, gali būti veikiami ir kitų veiksnių arba jų elgsena gali daryti įtaką vaikų IQ rezultatams.
Analizė su klaustuku
2012 m. atliktos metaanalizės autoriai išanalizavo 27 epidemiologinius tyrimus, siejančius fluoro kiekį skirtingose vietovėse ir jose gyvenančių vaikų intelekto koeficientą.
Jie padarė išvadą, kad vaikų, gyvenančių daug fluoro turinčiose vietovėse, IQ buvo mažesnis nei tų, kurie gyveno mažai fluoro turinčiose vietovėse.
Tačiau nei vienas analizuotų tyrimų neįrodė, kad būtent fluoras lėmė pastebėtus skirtumus.
Taip pat, kaip pažymi ir analizės autoriai, kiekvienas iš peržiūrėtų tyrimų turi trūkumų, kaip kuriais atvejais ir gana rimtų, kurie riboja galimybę daryti išvadas.
Be to, dauguma analizuotų tyrimų buvo atlikti Kinijoje – daugelyje jų nebuvo vertinami galimi klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, arseno ar švino poveikis, jodo trūkumas, socialinė ir ekonominė padėtis, tėvų išsilavinimas ar mityba, kurie taip pat gali turėti įtakos IQ.
Ne visi tyrimai rodo skirtumą
2014 m. Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikų, gyvenančių vietovėse su fluoruotu vandentiekio vandeniu ir be jo, intelekto koeficientas nesiskiria. Dėl šio tyrimo struktūros jo rezultatai yra daug patikimesni nei metaanalizės rezultatai.
Mat į metaanalizę įtrauktuose tyrimuose vaikų IQ balai buvo vertinami naudojant aštuonis skirtingus IQ testus vienu metu, o Naujosios Zelandijos tyrime buvo naudotas tas pats IQ testas visiems tyrime dalyvavusiems asmenims ir IQ buvo matuotas kelis kartus per 38 metus.
Šiame tyrime taip pat atsižvelgta į keletą galimų klaidinančių veiksnių, įskaitant lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, maitinimą krūtimi, gimimo svorį, išsilavinimą.
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad fluoras yra naudojamas sąmoningai, siekiant mažinti visuomenės IQ, yra neteisingas ir teisėjas jo nepatvirtino. Atsižvelgdamas į valstijoje galiojančias itin griežtas cheminių medžiagų reguliavimo taisykles, jis nutarė, kad ir fluoro koncentraciją geriamajame vandenyje reikėtų reguliuoti, tačiau pabrėžė, kad verdiktu nenustatė jog ši medžiaga kelia visuotinį pavojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
