Tokie tikslai buvo užsibrėžti šiemet paskelbtoje 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje.
Miršta tūkstančiai
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra ne tik pagrindinė mirties priežastis – sudaro 48,2 proc. visų mirties atvejų, bet ir pagrindinė žmonių iki 64-erių metų amžiaus mirties priežastis. Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra didžiausias Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija ES vidurkį.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, jei žmonės kreiptų dėmesį į efektyvias rizikos veiksnių šalinimo priemones: pakeistų mitybą, būtų fiziškai aktyvūs, atsisakytų žalingų įpročių, stebėtų, ar nėra padidėjęs mažo tankio lipopreoteinų arba blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, ir, jei reikia, jį efektyviai koreguotų.
„Turime paskelbti kovą su širdies kraujagyslių ligomis sveikatos priežiūros prioritetu ir sudaryti šiai kovai ambicingą planą, parengtą tęstinio, nuoseklaus bei sisteminio požiūrio į kovos su širdies kraujagyslių ligomis problemą pagrindu“, – sako Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė prof. Jelena Čelutkienė akcentuoja, kad problema aktuali, nes specialistų parengtos gydymo gairių rekomendacijos nėra plačiai vykdomos, paslaugų kokybė nėra matuojama, be to, sveikatos apsaugai skiriamos lėšos nėra pakankamos.
Koreguojama programa
Šiemet buvo paskelbta 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programa, pagal kurią šalis įsipareigojo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti mirčių, kurių galima išvengti, skaičių, o pacientų išgyvenamumą pailginti 20 procentų.
„Jei, vykdant sveikatos priežiūros reformą, pavyktų įdiegti naujausio ir inovatyviausio medikamentinio gydymo galimybes į klinikinę praktiką, planas mažinti mirtingumą per ateinančius penkerius metus ne tik nėra per ambicingas, bet ir įgyvendinimas“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė.
Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojo doc. Gedimino Urbono, tam dabar koreguojama 2005 m. Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ją pataisius, pagal programą dirbantys gydytojai bus skatinami aktyviai aiškintis, kuriems žmonėms blogojo cholesterolio koncentracija išskirtinai didelė, ir siekti ją koreguoti.
„Tikimės, kad greitu laiku šios programos centrinis rodiklis, kuris nurodys didesnę tikimybę kai kuriems žmonėms sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bus būtent mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Žinoma, kartu bus vertinami ir kiti rizikos veiksniai“, – viliasi docentas.
Be to, tikimasi, kad gydytojai bus suinteresuoti dirbti šį darbą, nes už pasiektus rezultatus bus skatinami finansiškai.
Kaip sumažinti?
LSMU Kardiologijos instituto direktorė prof. Gintarė Šakalytė pabrėžia, kad sveika gyvensena labai svarbu, tačiau tikslinio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje pasiekti vien sveika gyvensena nepavyks, todėl labai svarbu vartoti vaistus. Deja, Lietuvoje net patyrusieji miokardo infarktą pakankamai nesukoreguoja blogojo cholesterolio kiekio kraujyje.
Lietuvoje mažojo tankio lipoproteinų kiekis kontroliuojamas labai prastai. Daugelyje Europos šalių vykdytas EUROASPIRE V registras parodė, kad net 90 proc. Lietuvos pacientų nesumažino blogojo cholesterolio koncentracijos kaip privalu, kad aterosklerozė neprogresuotų. Tai buvo patys blogiausi rezultatai, palyginti su kitomis šalimis.
VU ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro doc. Jolita Badarienė teigia, kad labai svarbu nustatyti, kuriems pacientams yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ir jį mažinti.
Buvo atlikta daug tyrimų ir įrodyta, kad pagrindinis aterosklerozės vystymosi veiksnys yra padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje, ypač jeigu vyksta uždegimas. Ją koreguojant galima sumažinti mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų. Deja, vien dieta tai padaryti neįmanoma, reikia ir vaistų. 26 tyrimuose, kuriuose dalyvavo per 100 tūkst. pacientų, buvo įrodyta, kad, sumažinus cholesterolio kiekį bent 1 mlmol/l, širdies kraujagyslių įvykių riziką galima sumažinti 22 procentais.
Vis dėlto nepakanka cholesterolio mažinti vien statinais, nes daliai pacientų cholesterolio koncentracija kraujyje išlieka didelė. Tokius pacientus reikia gydyti vaistų deriniais bei naujaisiais vaistais.
Priklauso nuo paties žmogaus
Labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas Giedrius Drukteinis, pats patyręs miokardo infarktą, teigia, kad geriausias vaistas – pats žmogus: „Mes turime geriausius gydytojus, puikiausią įrangą, Nobelio premija apdovanotus vaistus, neįtikėtinas technologijas, tačiau už visko stovi žmogus, ir svarbiausias faktorius, kuriuo gali pasikliauti ir sveikas, ir nesveikas žmogus, yra jis pats – savo gyvenimo būdu, sąmoningumu, kontroliuojama mityba ir požiūriu į gyvenimą, žinojimu, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti.“
G.Drukteinis sako, kad pagundos, kurios atveda žmogų iki infarkto, nedingsta ir po infarkto: „Aš tai jaučiu pats ir bendraudamas su savo likimo broliais. Per dieną turiu išgerti 6 tabletes. Tad kiekvieną dieną kyla daug pagundų jų neišgerti. Be to, kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo dažniau žmonės ima grįžti prie nesveikos gyvensenos. Užtikrinti visuomenės susidomėjimą ligos prevencija yra didelis uždavinys valstybei.“
G.Drukteinis teigia, kad labdaros fondas „Po infarkto“ stengiasi net tik atkreipti žmonių dėmesį į problemą, rizikos susirgti faktorius ir veiksnius, padedančius išvengti ligos, bet ir sugrąžinti žmonėms optimizmą, kad galima gyventi ir patyrus infarktą.
Prof. O.Gustienė pabrėžia, kad labai sunku įtikinti suaugusius žmones sveikai gyventi, o tuos, kuriems reikia, vartoti vaistus. Todėl širdies kraujagyslių ligų prevencija turi būti pradedama dar darželyje. Be to, pasak profesorės, farmacijos pramonė irgi stengiasi, kad pacientams būtų patogu vartoti vaistus. Vienas iš tokių pavyzdžių yra du kartus per metus suleidžiamas vaistas. Vartojantiems šį vaistą ligoniams nebereikia kasdien gerti tablečių.
J.Sejonienė mano, jog tam, kad būtų pasiekta minėtų tikslų, visų pirma turi būti pakeista įstatymų bazė.
