Prof. dr. Rimanto Stuko nuomone, mitybos reikšmė palaikant gerą sveikatą – didžiulė. Tačiau žmogui maža išgirsti, kad jam naudinga valgyti skaidulų turintį maistą. „Tikrai prasmingi – individualizuoti patarimai, holistinis žmogaus poreikių įvertinimas,“ – teigia jis.
Grožis, sveikata ir mityba labai glaudžiai susiję. Tad pastarąją sureguliuoti nepaprastai svarbu.
Paklastas apie „anti-aging“ klinikų poreikį, mitybos ekspertas teigia, jog tokios klinikos užpildytų grandį, kurios pasigendame. „Dabar žmonės dažnai kovoja su senėjimo padariniais, ligomis, o taip reikėtų, kad įsigalėtų visai kitoks požiūris. Jo esmė – ne laukti, kol ateis metas, kai teks kovoti, bet lėtinti senėjimo procesą palaikant ir stiprinant sveikatą. Taip elgiantis atsiranda vidinė darna, gerėja gyvenimo kokybė“, – svarsto prof. dr. Rimantas Stukas.
Mitybos eksperto nuomone, viena iš galimų „anti-aging“ klinikos paslaugų – padėti žmonėms susigaudyti, kaip ir kokius maisto papildus vartoti. „Grožis, sveikata ir mityba labai glaudžiai susiję. Tad pastarąją sureguliuoti nepaprastai svarbu. Maisto papildai – šiuolaikinio žmogaus mitybos dalis ir daug mūsų šalies gyventojų juos geria. Bėda ta, kad žinių, kaip papildus vartoti racionaliai, tikslingai, teikiant maksimalią naudą sveikatai, trūksta. Antai moksliškai įrodyta, kad rūkantiems žmonėms beta karotenas, puikus ir labai naudingas antioksidantas, netinka, nes skatina plaučių vėžį. Arba imkime kofermentą Q10: jis – taip pat stiprus antioksidantas ir stabdo senėjimą. Organizmas jo gaminasi, bet nuo 25 metų Q10 turime vis mažiau. Jei žmogus nutaria padidinti kofermento kiekį maisto papildu, susiduria su problema: kuris iš esančių rinkoje jam tinka? Nes viename produkte Q10 yra 5 mg, kitame – 25 mg, trečiame – 50 mg, ketvirtame – 100 mg.“
Profesorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad net žmonės, kurie domisi sveika mityba, pirkdami produktus įvertina jų sudėtį, gali maitintis nevisavertiškai, nors mano, kad viską daro gerai. „Pavyzdys – apsirūpinimas geležimi. Žinynai nurodo, kad kai kuriuose augaluose jos daug, kartais netgi daugiau nei mėsoje. Žmogus nutaria: „Galiu jos nevalgyti!“ Bet reikalas tas, kad mūsų organizmas geležį iš mėsos įsisavina triskart geriau nei iš augalų. Jei to nežinai ir tenkiniesi vien augaliniu maistu, geležies, svarbaus mitybos komponento, gali pristigti. Panašiai gali nutikti ir tiems, kurie laikosi taisyklės valgyti įvairų maistą. Taisyklė labai gera, tačiau svarbi ir maisto cheminė sudėtis. Jei skirtingai atrodantys produktai parūpins tų pačių medžiagų, nuolat trūks kitų, organizmui taip pat reikalingų. O žmogus bus ramus, kad valgo tinkamai. Savarankiški sprendimai, susiję su maistu, bet nepagrįsti žiniomis, kurių turi profesionalūs mitybos specialistai, ne visada būna patys naudingiausi sveikatai.“
Iš profesoriaus lūpų nuskamba mintis ir apie tai, ko tikrai norėtų kiekvienas, besinaudojantis medicinos įstaigų paslaugomis, – kad globotų ir konsultuotų medikų komandos, kurios nariams patogu ir paprasta drauge aptarti konkretaus žmogaus sveikatos būklę, galimybes, norus, poreikius. Tada pacientas galėtų būti ramus, kad jam pateikiamos rekomendacijos – tinkamiausios.
Rimanto Stuko „anti-aging“ programa:
1. Stengiuosi kasdien valgyti įvairių spalvų daržovių.
2. Riboju riebių maisto produktų vartojimą.
3. Stengiuosi kuo daugiau judėti, lankau baseiną.
4. Kiekvieną dieną išgeriu omega-3 kapsulę, kurioje yra apie 1000 mg šių polinesočiųjų riebalų rūgščių.
5. Nuo 30 metų papildau mitybą kofermentu Q10. Pradėjau nuo 30 mg per parą; kas dešimtmetį šio maisto papildo dienos dozę padidinu 30 mg.
