Labai maža sergančiųjų dalis depresiją gydo
Depresija – nėra šių dienų liga, ji žinoma nuo Hipokrato laikų, t.y. beveik 2,5 tūkst. metų. O šių dienų realybė tokia, kad sergančiųjų depresija nemažėja. Kelia nerimą ir tai, kad liga jaunėja. Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija, o jeigu įskaičiuotume ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50–85 proc. atvejų liga gali kartotis.
Anot gydytojos psichiatrės Redos Račkauskienės, įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Tiesiog žmonės nesikreipia į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus.
Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, kad serga depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma ir liga pasireiškia neįprastais simptomais – širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais.
Ir, tik neradus kitų organų patologijų, pagalvojama apie depresiją ir psichiatro konsultaciją. O kai minėtais simptomais skundžiasi vyresnio amžiaus žmogus, kuriam dažnai būna ir kitų ligų „puokštė“, arba žmogus, sergantis lėtinėmis ligomis, atpažinti netipinius depresijos požymius būna sunku, nes jie susilieję su kitų ligų sukeliamais simptomais. Todėl šiai kategorijai žmonių depresija neretai visai nebūna diagnozuojama ir gydoma.
Daugiau šypsokis, ir depresijos nebus
Draugai depresija sergančiam žmogui dažnai pataria: „Neliūdėk, susiimk, eik pasivaikščioti, daugiau šypsokis, susirask sau kokią veiklą ir pan.“. Deja, įveikti ligą nėra taip paprasta.
Anot gydytojos R.Račkauskienės, sergantis depresija žmogus pats jau nesugeba susidoroti su savo nuotaika, jausmais, mintimis, jis nesupranta ligos priežasčių arba jos jam atrodo neįveikiamos, jis negali kritiškai vertinti savo elgesio, todėl jam reikalinga specialisto pagalba.
O jeigu žmogus sako, kad jis pats susitvarkė su depresija, dažniausiai jis turi omenyje ne tikrąją depresiją, o kokių nors įvykių, streso sukeltą ir neilgai trukusį pesimistinį periodą, kuris pasireiškė niūria nuotaika, nerimu, apatija, tuštumos jausmu ir pan.
Savaime nepraeina
Gydytoja psichiatrė Edita Balevičienė pritaria, kad, deja, bet savaime depresija nepraeina. Depresiją sukelia tam tikros priežastys, ir tik jų pašalinimas gali padėti suvaldyti ligą. Kad tai suprastume, medikė primena pagrindinius depresijos požymius.
Tai prislėgta nuotaika, negatyvus savęs ir pasaulio vertinimas, apatija, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, energijos stoka, kaltės, beprasmiškumo jausmas ir t.t. Jei tokia būsena trunka neilgai, dieną, dvi ar tris, be abejo, tai nėra liga, o normali žmogaus reakcija į tam tikrus sunkumus, gyvenimo situacijas. Tačiau jei niekas nedomina, nedžiugina net anksčiau mėgta veikla, o gyvenimas rodosi tik pilkomis spalvomis ir tai trunka ilgiau nei 2 savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Taigi suprasti depresijos priežastis, nustatyti tikslią diagnozę, paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas specialistas.
Anot gydytojos E. Balevičienės, pagal sunkumą depresija skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Kuo daugiau depresijos simptomų pasireiškia, kuo ilgiau jie trunka, tuo labiau jie sutrikdo kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė būna depresija ir jos gydymas. Galbūt su lengva depresijos forma kai kurie žmonės ir sugeba susidoroti patys, tačiau jeigu jie mato, kad visos jų pastangos būti tarp žmonių, daugiau bendrauti, sportuoti, geriau maitintis ir pan. neduoda jokių rezultatų, jei jie vis tiek jaučiasi prislėgti, pavargę, niūrūs, būtina kreiptis į specialistą.
Taigi net lengvos formos depresiją būtina gydyti. Tačiau pirmiausia liga turėtų būti diagnozuota. Joks žmogus pats sau depresijos nenustatys. Be to, savarankiška diagnostika gali būti pavojinga, nes pats žmogus negali tinkamai įvertinti būklės sunkumo. Neretai žmonės bando depresiją įveikti alkoholiu. Medikės tai vertina neigiamai, be to, tai ne tik nepadeda, o dar ir sunkina ligos eigą.
Jos ragina nebijoti kreiptis į specialistus. Nebūtinai visiems bus pasiūlytas medikamentinis gydymas, gali pakakti ir psichoterapeuto konsultacijų. Deja, statistiniai duomenys rodo, kad į gydytojus kreipiasi labai nedidelis procentas depresija sergančių žmonių.
