Amžinas ginčas – kokia ta vidutinė normali žmogaus kūno temperatūra?
Vokiečių gydytojas Karlas Vunderlichas (Carlas Wunderlichas) XIX amžiuje paskelbė nustatęs vidutinę žmogaus kūno temperatūrą – 37 °C. 1992-aisiais, atlikus tokį patį tyrimą, vidutine žmogaus kūno temperatūra pripažinta 36,8 °C, o paskutiniai tyrimai rodo dar žemesnį skaičių.
Nustatyta, kad kuo labiau senstame, tuo labiau prarandame gebėjimą reguliuoti savo kūno temperatūrą. Todėl vidutinė 60-metį perkopusių žmonių temperatūra yra dar žemesnė, jiems dažniau būna šalta. Užsienio šaltiniuose (healthline.com) rašoma, jog į gydytoją kreiptis reikia tuomet, kai temperatūra pasiekia 39 °C.
Praėjusiais metais Bostono vaikų ligoninės gydytojo Johnathano Haussmano atliktas ir žurnale „Journal of General Internal Medicine“ publikuotas daugiau nei 300 suaugusiųjų tyrimas įrodė, kad vidutinė žmogaus kūno temperatūra yra 36,5 °C, taip pat kad moterų temperatūra yra šiek aukštesnė nei vyrų, o vaikų – aukštesnė nei suaugusiųjų. Taip pat visų žmonių kūno temperatūra ryte būna yra žemesnė nei po pietų. Todėl jei anksti ryte jūsų temperatūra yra puse laipsnio aukštesnė už vidutinę, tai jau yra požymis, kad sergate.
Šis medikas taip pat priėjo prie išvados, kad žmogaus kūno temperatūra negali būti tiksliai apibrėžta, kaip ir normalus žmogaus svoris ar kraujo spaudimas.
Hipnotermija, arba nukritusi žmogaus kūno temperatūra, pasireiškia nerangumu, mieguistumu, drebuliu. Tuomet žmogaus kūno temperatūra krinta iki 35 °C, pulsas retėja, jis gali prarasti sąmonę. Dažniausiai tokia būsena pasireiškia po ilgo buvimo lauke ar kondicionuojamoje patalpoje.
Gydytoja: temperatūros pakilimas nebūtinai yra infekcijos požymis
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Tomkutė sako, jog tikslaus skaičiaus, kokia turi būti ideali žmogaus kūno temperatūra, nėra.
„Svarbiausia yra įvertinti kaip žmogus jaučiasi, o ne tikslią jo temperatūra, lyginti ją su „normalia“, „standartine“, – sako A.Tomkutė.
Gydytojos teigimu, to paties žmogaus kūno temperatūra skirsis matuojant ją skirtingose kūno vietose: ausyje ar tiesiojoje žarnoje ji bus aukštesnė, nei tuo pat metu matuojant pažastyje, burnoje.
„Matuojat išorinę temperatūrą, normali laikoma iki 37 °C, tačiau matuojant vidinę (ausyje, išangėje – red.) ji bus maždaug 0,4–0,5 laipsnio aukštesnė. Svarbiausia, kaip žmogus jaučiasi, o temperatūros pakilimas nebūtinai yra vienintelis infekcijos požymis. Dažnai galima prastai jaustis ir neturint temperatūros.
Normalios temperatūros amplitudė yra plati: nuo 35,2 iki 37,4 °C. Jei nuolatinė žmogaus temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, reiktų atlikti tyrimus. Jei tyrimai geri – iki 37 °C neverta jaudintis. Panašiai ir su įprastai per žema temperatūra, iki 36 °C viskas gerai, o nukritus žemiau, organizmui taps vėsu“, – sakė A.Tomkutė.
Žema kūno temperatūra yra lėto metabolizmo simptomas, – sako gydytoja A.Tomkutė.
Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie dar veiksniai, be ligos, gali kilstelėti arba numušti kūno temperatūrą. Tai stresas, įvairių vaistų, alkoholio, kofeino turinčių produktų vartojimas, moterims – menstruacijų ciklas, nėštumas (jo metu temperatūra būna aukštesnė), taip pat – nemiga, fizinis krūvis – po aktyvios veiklos kūno temperatūra visuomet šiek tiek pakyla.
„Žema kūno temperatūra yra lėto metabolizmo simptomas. Kai metabolizmas yra lėtas, visos kūno sistemos negali funkcionuoti taip, kaip turėtų. Lėtas metabolizmas dažniausiai atsiranda sergant skydliaukės, taip pat inkstų ir kepenų ligomis“, – apie atvejus, kai žema kūno temperatūra išduoda ligą kalbėjo gydytoja A.Tomkutė.
Kakta – pernelyg nuo aplinkos temperatūros priklausanti kūno vieta
Jos teigimu, populiariausias temperatūros matavimo metodas yra dėti termometrą į pažastį po drabužiais, tačiau populiarėja ir kiti būdai. Išmatuoti temperatūrą galima ir naudojant kaktos, burnos, taip pat ausies, tiesiosios žarnos termometrus.
„Matuoti išangėje arba ausies būgnelyje – geriausia, tuomet matuojama vidinė, ne išorinė organizmo temperatūra, jai mažiausią įtaką daro aplinka, todėl temperatūra čia – pastoviausia.
Ausies būgnelyje kylanti temperatūra apskritai pastebima greičiausiai“, – atskleidė Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.
Tačiau matuojant temperatūrą burnoje ar ausyje būtina pasiruošti. Pavyzdžiui, jei matuojate su infraraudonųjų spindulių termometru, būtina kiek galima labiau ištiesinti ausies kanalą, ausį patempiant į viršų, tam kad infraraudonasis spindulys pasiektų ausies būgnelį.
Matuojant temperatūrą burnoje svarbu nekalbėti, susičiaupti, kvėpuoti pro nosį.
„Tai dažnai yra sudėtinga, ypač vaikams. Šiandien temperatūra matuojama bekontakčiais, infraraudonųjų spindulių termometrais – jie pažangesni, greitesni, higieniški, patys nusistato matavimo atstumą, ir jei atstumas per didelis, termometras nematuoja“, – sako šeimos gydytoja.
Esame įpratę pirminį įspūdį apie tai, ar mūsų šeimos narys turi temperatūros, susidaryti paliesdami jo kaktą.
„Kakta yra ta vieta, kuri greitai sušyla, greitai atšąla, todėl tokiu būdu matuojant temperatūra skirsis priklausomai nuo to, ar žmogus grįžo iš lauko, ar buvo namuose, be to, temperatūra bus kitokia, jei namie per karšta. Termometras taip pat rodys skirtingą temperatūrą, jei jis buvo laikomas prie lango ir jei ant pagalvės“, – sakė A.Tomkutė.
Kaip jau minėta, prieš matuojant temperatūrą reikia tam tikro pasiruošimo. Rekomenduojama, jog tiek termometras, tiek ligonis ramiai pabūtų patalpoje, kurioje bus matuojama temperatūra, bent 15–30 minučių.
Kada verta kreiptis į medikus?
Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, jog medicinoje nėra absoliučių tiesų ir skaičių. Nors daugelio žmonių normali vidutinė kūno temperatūra yra 36,6 °C, ji priklauso nuo to, kur matuojame (pažastyje, kaktoje, burnoje ar išangėje), kada matuojame.
„Taip pat temperatūra priklauso nuo amžiaus, medžiagų apykaitos greičio ir kraujagyslių išsidėstymo paodyje/odoje. Yra žmonių, visą gyvenimą gyvenančių su žemesne arba aukštesne temperatūra“, – sakė V.Morozovas. Gydytojo teigimu, normali kūno temperatūra svyruoja 36,5 –37,5 °C ribose.
„Jei temperatūra staigiai padidėja be jokių kitų simptomų, rekomenduojama ją „numušti“ vaistais tuomet, kai pasiekia 38,5 °C (arba nuo 38 °C mažiems vaikams). Taip pat tiems, kurie yra patyrę traukulių ar kitų komplikacijų dėl aukštos temperatūros“, – pataria šeimos gydytojas.
Kita vertus, jei net ir minimalus karščiavimas (viršijantis 37,2 °C) trunka ilgiau nei 10–15 dienų, V.Morozovo teigimu, reikėtų kreiptis į medikus.
„Apskritai, kalbant apie būtinybę apsilankyti pas gydytoją, tai vertinamas ne karščiavimo stiprumas laipsniais ar trukmė, tačiau bendra savijauta ir reakciją į temperatūrą bei vaistus nuo temperatūros. Jei karščiuojant savijauta bloga, nepavyksta visiškai atsigauti, daug kitų simptomų (skausmas, dusulys, mieguistumas ir kita), jei su vaistais ir kitomis priemonėmis nepavyksta numušti temperatūros bent 2 laipsniais per dvi ir daugiau valandų – tuomet būtinai reikia kreiptis į gydytojus, kokia ta temperatūra bebūtų“,– perspėja V.Morozovas.
Yra žmonių, kurie nuolat gyvena su žemesne nei įprasta temperatūra. Šeimos gydytojo teigimu, žemesnę temperatūrą atitinkamai lemia lėtesnė medžiagų apykaita, vangesnė odos/paodžio kraujotaka, mažesnis fizinis aktyvumas, vyresnis amžius, rytinis paros laikas. Tiesa, kartais už žemos temperatūros gali slypėti ir liga: skydliaukės veiklos sulėtėjimas, mažakraujystė, vegetodistonija, depresija.
Jei numušus temperatūrą savijauta gera – nėra ko nerimauti
Šeimos gydytojas neretai susiduria su tėvais, kurie per jautriai reaguoja į pakilusią vaiko temperatūrą.
„Kaip jau minėjau, svarbiausia ne temperatūra, bet vaiko reakcija į ją. Jeigu temperatūra po vaistų nusimuša 2 laipsniais (buvo 39 °C, tapo 37 °C), o vaikas žvalus, valgo, geria, garsiai rėkia, nėra kitų simptomų – viskas gerai, pas gydytojus nereikia skubėti. O jei temperatūra 37,5 °C, bet vaikas gulinėja, stena, negeria ir nevalgo, yra kitų simptomų (vėmimas, bėrimas, kosulys, dusulys) – būtina į gydytojus kreiptis nedelsiant“, – paaiškino medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas.
Pavalgę karšto ir aštraus maisto, pasportavę, pabuvę karštoje aplinkoje, išgėrę kavos, alkoholio, mes galime išmatuoti „neteisingą“, aukštesnę temperatūrą. Ir atvirkščiai – pernelyg žema temperatūra gali būti atėjus iš šalto oro, išprakaitavus, iškart po miego.
„Taip pat priklauso, kur ir kaip matuojame: matavimas burnoje turi būti tikslus, negalima judinti termometro, jis turi būti nuolat vienodai priglaustas; matavimas ausyje priklauso nuo to, ar tiksliai termometras nukreiptas į būgnelį; matavimas pažastyje ir išangėje dažniausiai ilgiau užtrunka, tad svarbu neištraukti anksčiau“, – sakė V.Morozovas.
Šeimos gydytojas primena, jog aukštesnė temperatūra – tiesiog apsauginė musų organizmo reakcija, tad šios apsaugos slopinti be reikalo nereikia. „Tačiau, jeigu su tokia temperatūra mes labai blogai jaučiamės, mušti ją galima“, – pokalbį užbaigė V.Morozovas.
Straipsnį inicijuoja „Microlife“ ir kviečia rūpintis savo sveikata.