Ar pasiskiepijus galima „atsipalaiduoti“? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistai teigia, jog vakcina kurta tam, kad apsaugotų nuo sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirčių.
„Net ir vakcinuoti žmonės gali užsikrėsti, kažkiek virusą padauginti ir platinti. Tačiau paskiepytų žmonių organizmuose virusas yra mažiau gyvybingas, mažiau užkrečiamas ir trumpiau platinamas. Vakcinos nauda yra aiškiai matoma, tačiau ir pasiskiepiję žmonės vis tiek neturėtų visiškai 100 proc. atsipalaiduoti.
Vakcinos nauda yra aiškiai matoma, tačiau ir pasiskiepiję žmonės vis tiek neturėtų visiškai 100 proc. atsipalaiduoti.
Skiepytis reikia ne vien pačiam saugantis nuo ligos ar saugant kitus, bet ir stabdant tolesnį viruso plitimą. Virusai išgyvena užkrėsdami kitus organizmus. Kuo daugiau galimybių plisti virusas turi, tuo aktyviau dauginasi, o kartu gali keistis. Todėl ir po skiepo atsipalaiduoti, užsimiršti negalime“, – 15min teigė ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus dezinfektologas Jonas Antanavičius.
Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos teigia, kad kaukės tikrai apsaugo nuo užkrečiamų ligų, kaip ir rankų plovimas. Todėl pasiskiepijus svarbu laikytis saugaus (ne mažesnio, nei du metrai) atstumo, vengti nereikalingo tiesioginio kontakto, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rankų higienos taisyklių.
Po skiepo taip pat reikia taisyklingai dėvėti kaukę.
Po skiepo taip pat reikia taisyklingai dėvėti kaukę. Ji turi būti uždėta ant veido taip, kad apimtų nosies, burnos ir smakro sritis, dėvint kaukę neliesti jos rankomis. Kaukei sudrėkus patariama ją pakeisti nauja, nes drėgna šilta terpė labai palanki išgyventi virusams.
„Todėl kaukę reikia keisti kas 3–4 val. Svarbu teisingai nusiimti laikant už raištelių, neliečiant kaukės paviršiaus“, – patarė J.Antanavičius.
Kodėl svarbu plauti rankas ir kaip jos apsaugo nuo užsikrėtimų?
Užkrečiamosios ligos dažniausiai plinta per rankas, todėl rankų higienos ir infekcijų ryšys yra neatsiejamai susijęs.
Tinkama rankų higiena, teigia epidemiologai, yra viena pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktinių būdu. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas, nes nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindinė profilaktikos priemonė tebėra tik asmens higiena.
„Rankas būtina plauti visada kai jos akivaizdžiai yra nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, pažaidus su gyvūnais ir kt.
Rankas plauti su vandeniu ir muilu reikia bent 20 sekundžių arba naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažesniu kaip 60 proc. alkoholio“, – sakė pašnekovas.
Dar vienas specialistų patarimas svarbus šaltuoju laiku: pajutus peršalimo simptomus geriau likti namuose: „Šiuo laiku plinta ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas.
Todėl pajutus pirmuosius simptomus: karščiavimą, gerklės, galvos skausmą, sausą kosulį, slogą, nuovargį, reikia likti namuose, gerti daug skysčių ir skambinti šeimos gydytojui, kuris nukreips tinkama linkme. O jeigu jūsų artimieji ar draugai sloguoja, kosėja, paprašykite, kad jie jūsų nelankytų.“
