Dažnai tenka išgirsti klausimą: ar tikrai būtina valgyti pusryčius? Daugeliui atrodo, kad po nakties atsibudus organizmas dar miega, ilsisi, ir valgyti nebūtina.
Kiti taupo laiką miego sąskaita, kiti rytais jaučia šleikštulį, pykinimą arba tiesiog nejaučia alkio. Treti galvoja, kad praleisdami pusryčius „sutaupys“ kalorijas – nepriaugs svorio.
Tokio požiūrio laikosi net daugiau nei penktadalis gyventojų. Pagal 2012 m. suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenis, nepusryčiauja 22 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.
Kodėl pusryčius valgyti – būtina?
Pusryčiai – tai pirmasis dienos valgymas, kurį nebūtina suvalgyti tik ką atsibudus, tačiau pageidautina pavalgyti per 1-2 val. nuo atsibudimo. Tik kavos puodelis ar vaisius nėra pusryčiai.
Pusryčiai turėtų būti pakankamai sotūs, kad nesinorėtų valgyti bent 3 valandas.
Pusryčiai turėtų būti pakankamai sotūs, kad nesinorėtų valgyti bent 3 valandas. Kokią dalį raciono turi sudaryti pusryčiai yra individualu, dažniausiai priklauso nuo asmens fizinio aktyvumo tą dieną, pusryčiams galima skirti nuo 20 iki 40 proc. paros energinės vertės kalorijų.
Pusryčiaujant reguliariai organizmas aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, ir jos geriau įsisavinamos, suteikiama energija visai dienai, nuo ryto tampa lengviau susikaupti, mąstyti, nes smegenys turi pakankamai maisto (gliukozės).
Po nakties miego dalinai išsieikvoja gliukozės atsargos, reikia vėl „pasikrauti“ energijos, ir kartu su subalansuotais pusryčiais smegenys gauna gliukozės, pagerėja nuotaika, koncentracija.
Reguliari ir subalansuota mityba (įskaitant ir pusryčius) užkerta kelią įvairioms virškinimo sistemos ligoms. Pusryčiaujantieji rečiau būna nutukę, nes jų valgymo įpročiai geresni.
Jei praleidžiami pusryčiai, didesnė tikimybė, kad persivalgysime per pietus bei vakarienę, rinksimės kaloringesnius bei mažos mitybinės vertės užkandžius. Tuo tarpu normalaus svorio žmonės tą patį energijos kiekį paskirsto tolygiai per visą dieną.
Ką valgyti pusryčiams?
Ryte valgomi greitai įsisavinami angliavandeniai nėra naudingi, jie trumpam suteikia sotumo jausmą, po greito laiko vėl norisi valgyt.
Pusryčiaujantieji rečiau būna nutukę, nes jų valgymo įpročiai geresni.
Pusryčiams gali būti pasirenkamas bet koks mėgiamas maistas, o dirbantiems protinį darbą angliavandenių turintis maistas yra būtinas, būtent jis ir užtikrina geresnę dėmesio koncentraciją, gerą nuotaiką.
Pusryčiams galima valgyti įvairių grūdų košes, jas galime paskaninti džiovintais ar įprastais vaisiais, riešutais, pienu, tinka ir pilno grūdo dribsniai, valgomi kartu su jogurtu ar pienu, sumuštiniai, jei jie teisingai paruošiami – tamsios rupios duonos riekė su grūdais, daržovės bei liesi baltymai, vaisiai su jogurtu, varškė.
Kiaušiniai – taip pat geras pasirinkimas, tinka bet kokiu pavidalu – gali būti virti ar omletas.
Keli patarimai, kaip pradėti pusryčiauti (nepusryčiaujantiems):
-
nepersivalgykite vakarais, neužkandžiaukite prieš miegą,
-
valgykite įvairius pusryčius, ir tai, kas Jums patinka,
-
gerai išsimiegokite,
-
apetitui pagerinti padarykite mankštą ar bent kelis pritūpimus.
Tyrimais buvo nustatyta, kad pusryčiaujantieji:
-
yra rečiau nutukę,
-
rečiau serga širdies kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu,
-
turi geresnę atmintį,
-
geresnę dėmesio koncentraciją ir tuo pačiu yra darbingesni,
-
pusryčiaujančių vaikų yra geresni mokymosi rezultatai,
-
būna geresnės nuotaikos.
