Pasak britų parlamentarų, moksleiviai turėtų kasdien pailsėti bent 75 minutes. Toks pasiūlymas kilo, nes dauguma mokyklų sumažino pietų ir poilsio pertraukų laikus, dėl to mokiniai prasčiau susikaupia pamokose, nukenčia sveikata ir bendravimo įgūdžiai. Todėl kyla klausimas: jeigu vaikams reikia daugiau nei valandos laiko poilsio, ar to reikėtų ir suaugusiesiems?
Pastebima, kad darbo dienos metu darbuotojai vis mažiau ilsisi, todėl likusios laisvos minutės skiriamos pietums. Be to, dažnai apsiribojama užkandant sumuštinį nepakylant nuo darbo stalo. Jei pasiseka, būna „darbo pietūs“ – kai darbinis susitikimas vyksta bevalgant.
Bet tyrimas rodo, kad yra žalinga nepailsėti dienos metu. Žmonės, padarę pertraukas nuo darbų, vėliau yra darbingesni, rečiau patiria stresą, pervargimą ir geriau miega.
Tačiau pertraukėlės darbe naudingos ir tuo, kad jos sustiprina neformalius kolegų santykius. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad kartu pertraukas darę banko darbuotojai linkę būti produktyvesni darbe. Trumpas poilsis yra naudingas dirbantiems prie kompiuterio ekranų: kas 20–40 minučių daromos pertraukėlės sumažina skausmą ir įsitempimą kaklo ir pečių srityse.
Be to, žmonėms sudėtinga išlikti produktyviems 8 valandas per parą. Neseniai ištyrus 2 mln. žmonių, kurie naudoja užduočių valdymo programas, paaiškėjo, kad darbingiausi žmonės būna ryte, ypač 11 val. Pastebėta, kad po 16 val. produktyvumas pamažu nuslopsta.
Pertraukos yra svarbi darbo dienos dalis, tačiau pažymėtina, kad jos turėtų būti taip pat tikslingai praleistos, pavyzdžiui, pasišnekučiuojant su kolegomis ar nuveikiant kažką atpalaiduojančio. Laisvo laiko leidimas naršant socialinius tinklus nėra ta poilsio forma – dėl to nei atsikvėpiama, nei pailsima.
