Kodėl neįmanomas toks virsmas? Todėl, kad riebalai ir raumenys yra dviejų skirtingų tipų audiniai, ir vienas negali būti tiesiogiai paverčiamas kitu, atsako Niujorko miesto universiteto Lehmano koledžo profesorius, kultūrizmo specialistas Bradas Schoenfeldas.
Geriausia analogija, kokią galiu pateikti, – neįmanoma iš apelsino padaryti obuolio.
„Geriausia analogija, kokią galiu pateikti, – neįmanoma iš apelsino padaryti obuolio“, – sako jis ir priduria, kad, užuot siekus riebalus paversti raumenimis, galima sumažinti riebalų ir padidinti raumenų kiekį, tačiau tai jau bus du atskiri procesai.
Galioja pirmasis termodinamikos dėsnis
Norint netekti riebalų, reikia mažinti svorį, aiškina B.Schoenfeldas, o tam, kad mažėtų svoris, organizmas turi sudeginti daugiau kalorijų, negu suvartoja.
„Tai paprasčiausia pirmojo termodinamikos dėsnio ekstrapoliacija“, – sako profesorius. Pirmasis termodinamikos dėsnis teigia, kad energija yra tvari, taigi mūsų su maistu gaunamos kalorijos – taip pat; energija neatsiranda iš niekur ir niekur nedingsta, o vienos rūšies energija gali virsti kitos rūšies energija – ji gali būti deginama, kai veikia įvairios kūno funkcijos, bet gali ir kauptis riebalų pavidalu.
Sumažinus gaunamų kalorijų kiekį, bet suvartojant per mažai baltymų, kūno svoris sumažės ne tik dėl riebalų, bet ir dėl raumenų masės netekimo.
„Tai vėl ir vėl įrodoma atliekant griežtai kontroliuojamus [...] tyrimus“, – teigia B.Schoenfeldas. Tačiau tam, kad kartu su riebalais nedingtų ir raumenys, reikia tinkamai maitintis. Sumažinus gaunamų kalorijų kiekį, bet suvartojant per mažai baltymų, kūno svoris sumažės ne tik dėl riebalų, bet ir dėl raumenų masės netekimo, pabrėžia jis.
„Ne sykį įrodyta, kad, vartojant per mažai baltymų [mažinant kalorijų kiekį], yra sparčiau prarandama raumenų masė“, – aiškina specialistas.
Kad kompensuotų su maistu gaunamų baltymų trūkumą, organizmas degina ne tik sukauptus riebalus, bet ir raumenis, nes raumenys sudaryti iš baltymų. Vykstant šiam procesui, raumenų ląstelės susitraukia.
Kad taip nenutiktų, nereikalingų riebalų – bet ne raumenų – atsikratyti norintiems žmonėms B.Schoenfeldas rekomenduoja per dieną suvartoti 1,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, jei žmogus sveria apie 70 kg, kasdien jam reikėtų suvartoti apie 125 gramus baltymų. Toks kiekis baltymų yra, pavyzdžiui, 3–4 gabalėliuose vištienos krūtinėlės filė (suprantama, ne visi suvartotini baltymai turi būti iš vieno šaltinio). B.Schoenfeldo teigimu, tokį baltymų kiekį privalo suvartoti kiekvienas, kilnojantis svarmenis.
Svarmenų kilnojimą specialistas įvardija kaip pagrindinę priemonę siekiantiems numesti svorio, bet neprarasti raumenų.
Svarbūs ištvermės pratimai
Siekiant užsiauginti daugiau raumenų, reikia įsiminti du dalykus: vartoti pakankamai baltymų ir reguliariai atlikti ištvermės pratimus (juos atliekant raumenys būna įtempti), pavyzdžiui, kilnoti svarmenis ir tempti raumenis, taip stimuliuojant jų augimą. Be svarmenų kilnojimo, galimi ir kiti būdai ištvermei didinti, sako specialistas. Tai gali būti pratimai su elastinėmis juostomis, pritūpimai, atsispaudimai.
Norint numesti svorio ir priaugti raumenų, svarbiausia – lavinti ištvermę. „Kad nemažėtų raumenų masė, kilnoti [svarmenis], priverčiant dirbti visas pagrindines raumenų grupes, reikėtų bent du kartus per savaitę“, – teigia jis. Kartu jis pabrėžia, kad, prieš pradedant treniruotis, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Raumenims stiprėjant, auga raumeninis audinys. Tai vadinama hipertrofija.
B.Schoenfeldas teigia neabejojantis ir aerobikos užsiėmimų nauda sveikatai, tačiau norintiems užsiauginti daugiau raumenų masės šios sporto rūšies jis nerekomenduotų, nebent tik pačioje pradžioje. „Vienintelis būdas užsiauginti raumenis – versti juos nuolat sunkiai dirbti“, – sako jis.
Atliekant aerobikos pratimus, raumenys įtempiami tik iki tam tikros ribos, o to nepakanka, kad jie pasidarytų didesni.
Raumenys subliūkšta?
Dažnas žmogus galvoja, kad jei kurį laiką nesitreniruos, kūnas paprasčiausiai sudribs. B.Schoenfeldo teigimu, šis nerimas pagrįstas.
Tačiau, pasak jo, nereikia manyti, kad taip atsitinka dėl to, kad raumenys ima virsti riebalais. Nustojus kilnoti svarmenis ir bent kokiu nors būdu lavinti ištvermę, organizmas nebegali užkirsti kelio natūraliam, senėjimo lemiamam raumenų masės mažėjimo procesui, vadinamajai sarkopenijai.
Tarp trisdešimties ir keturiasdešimties žmogaus raumenų masė natūraliai pradeda mažėti. Kalbant tiksliau, atskiros organizmo raumenų ląstelės, vadinamieji raumeniniai audiniai, ima žūti. Taigi, jei, laikui bėgant, žmogus darysis fiziškai vis mažiau aktyvus, bet valgys tiek pat kiek anksčiau arba dar daugiau, jis ne tik kad praras raumenų masę, bet ir prisiaugins riebalų, aiškina specialistas.
Vis dėlto, B.Schoenfeldas tikina, kad senėjimo nulemiamą raumenų silpimo procesą galima kontroliuoti ir net visiškai sustabdyti, tačiau tik kilnojant svarmenis. Pasak jo, pradėti tai daryti būtina kuo anksčiau. Jis taip pat pažymi, kad užkirsti kelią sarkopenijai galima ir kitaip ugdant ištvermę: „Tai funkcija, kuriai galioja taisyklė „naudoji arba prarandi“, tad jei naudosi, tai ir neprarasi.“
