„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar vakcina nuo COVID-19 gali išprovokuoti diabetą? Gydytojo komentaras

COVID-19 pandemijos ir jau įsibėgėjusios vakcinacijos fone kyla įvairių diskusijų tiek apie paties viruso, tiek apie vakcinos nuo jo šalutinius reiškinius. Viena iš tokių temų – diabetas. Pasirodė žinučių, kad yra atvejų, kai persirgusiems COVID-19 vaikams diagnozuojamas pirmo tipo diabetas. Taip pat iškeltas klausimas, ar šios ligos negali išprovokuoti vakcina. Šiuos klausimus uždavėme endokrinologui dr. Vaidotui Urbanavičiui.
Vakcinacija Kaune
Vakcinacija Kaune / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kodėl susergama pirmo tipo diabetu

„Pradėsiu nuo antro klausimo. Duomenų, kad vakcina paskatintų pirmo tipo diabeto vystymąsi, tikrai nėra. Pasakyčiau dar daugiau. Pirmo tipo cukrinis diabetas išsivysto suaktyvėjus imuninėms reakcijoms prieš tam tikras kasos ląsteles. Siekiant tas reakcijas pakeisti ar net sustabdyti, yra kuriamos vakcinos, kuriomis labai ankstyvose diabeto fazėse būtų galima pasiekti, kad liga sustotų ir daugiau neprogresuotų. Tokie tyrimai pasaulyje atliekami ir gali būti, kad ateityje pavyks sukurti pakankamai veiklią vakciną nuo pirmo tipo diabeto“, – teigė pašnekovas.

Pirmo tipo diabetas – autoimuninė liga, labai susijusi su paveldėjimu, t. y. genetiniu polinkiu: genai, atsakingi už šios ligos atsiradimą, tam tikrame gyvenimo etape aktyvuoja imuninę sistemą taip, kad pradedami gaminti autoantikūnai, puolantys kurį nors organą ar organo dalį, nes traktuoja jį kaip svetimkūnį. Šiuo atveju autoantikūnai puola kasos ląsteles, kurios gamina insuliną, ir stengiasi jas sunaikinti. Dėl to sutrinka gliukozės kontrolė.

Neturint genetinio polinkio, susirgti pirmo tipo diabetu, skirtingai nuo antro tipo diabeto, kuris laikomas gyvenimo būdo liga, neįmanoma, tačiau ligos vystymąsi bei jos pasireiškimą gali paskatinti tam tikri išoriniai veiksniai. Pirmo tipo diabetas paprastai pasireiškia vaikystėje.

„Ne visi veiksniai dar iki galo pažinti, bet vienas iš tokių žinomų – patys virusai, pavyzdžiui, raudoniukės, kurie, prisijungdami prie kasos beta ląstelių, gali jas paveikti ir paversti panašiomis į svetimkūnį. Dar vienas žinomas veiksnys – anksti nutrauktas kūdikio maitinimas mamos pienu. Karvės pieno baltymas skiriasi nuo mamos pieno baltymo, todėl dar ne iki galo susiformavusi kūdikio imuninė sistema gali sureaguoti į jį kaip į svetimkūnį. Dėl to gali padidėti polinkis susirgti pirmo tipo diabetu.

Tačiau, pasikartosiu, su vakcinomis nuo COVID-19 tokių sąsajų nepastebėta. O teorijų galima prikurti pačių įvairiausių. Ne veltui yra toks posakis – ne visai protingas žmogus gali užduoti tiek klausimų, kad šimtas protinguolių per visą savo gyvenimą neatsakys“, – pasakojo V.Urbanavičius.

COVID-19 pablogina diabeto eigą

Kalbant apie sąveiką tarp paties viruso ir diabeto, COVID-19 liga neretai pažeidžia plaučius, sukelia jų uždegimą, kitas ūmius sutrikimus. Organizmui tai didžiulis stresas, o stresas visada nulemia gliukozės koncentracijos kraujyje augimą. Todėl, jeigu žmogus jau serga diabetu, ligos eiga gali pablogėti.

Situaciją apsunkina ir tai, kad sunkios COVID-19 formos dažnai gydomos gliukokortikosteroidais – vaistais, kurie blogina insulino veikimą. Taigi tenka šį pašalinį jų poveikį mažinti skiriant vaistus, mažinančius gliukozės koncentraciją, dažnai prireikia itin didelių insulino dozių. Kita vertus, pasveikus sveikatos būklė normalizuojasi iki ankstesnio lygio.

„Gali būti ir taip, kad žmogui diagnozuojamas diabetas tik todėl, kad jis, susirgęs COVID-19, kreipėsi į gydymo įstaigą. Čia buvo ištirtas ir paaiškėjo, kad jo kraujyje padidinta gliukozės koncentracija. Tai nėra naujiena – iki pusės sergančiųjų antro tipo diabetu nežino sergantys, nes gana ilgai liga nepasireiškia jokiais simptomais, išskyrus gliukozės koncentracijos augimą kraujyje.

Taigi visais atvejais kalbame apie jau esamą diabetą, o kad būtent šis virusas sužadintų diabeto vystymąsi, tokių mokslinių duomenų neteko matyti. Juolab kad pirmo tipo diabetu, kuris pažeidžia kasos ląsteles ir kurio rizikos veiksnys gali būti virusai, paprastai serga vaikai, o jie COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengviau nei suaugusieji.

Taigi klinikinė praktika koronaviruso ir diabeto sąsajos kol kas nepatvirtina. Galima patvirtinti tik tai, kad infekcija sudaro tinkamą foną diabetui paūmėti. Dalis tokių pacientų vėliau tęsia gydymą nuo diabeto, o kitų organizmas, išnykus stresui, dar turi rezervų susitvarkyti su gliukozės koncentracija, ir antidiabetinio gydymo jiems neprireikia“, – teigė endokrinologas.

Pasak mediko, žiūrint iš mokslinės pusės, COVID-19 infekcija dar pakankamai nauja ir intensyviai analizuojama, nuolat pasirodo nauji moksliniai straipsniai, tačiau dar turi praeiti laiko, kol apie šį koronavirusą bus sukaupta pakankamai žinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“