Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Ar visada blogas regėjimas reiškia, kad jums tikrai reikia akinių?

Kiekvienas mūsų nors kartą gyvenime esame lankęsi pas akių gydytoją ir tikriausiai dažnam tai pažįstama situacija: vizito metu konstatuojamas faktas, kad rega pablogėjo ir išrašomi akiniai. Tai ypač aktualu žmonėms, dirbantiems su kompiuteriu. Jau esant 0,5 dioptrijos pablogėjusiai regai gali būti paskiriami akiniai. Tačiau ar visada jų reikia? Tikrai ne visada, jei jums yra „kompiuterinis regos sutrikimo sindromas“.
Moteris skaito laikraštį.
Moteris skaito laikraštį. / Fotolia nuotr.
Temos: 3 Rega Akiniai Akys

Kas tai yra „kompiuterinis regos sutrikimo sindromas“?

„Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas“ (KRSS) angl.  terminas Computer Vision Syndrome, skirtas apibrėžti įvairiems akių simptomams ir regos sutrikimams, atsirandantiems ilgai dirbant stacionariu ar planšetiniu kompiuteriu bei žiūrint į mobilaus telefono ekraną. Šiai ligai atsirasti turi įtakos darbo prie kompiuterio sąlygos: sausas aukštesnės nei 20 laipsnių temperatūros oras, prastas ar per ryškus kontrastuojantis apšvietimas, didelis akinantis konstrastas skaitmeniniame ekrane,  netinkamas žiūrėjimo kampas,  netinkamas  žiūrėjimo į ekraną atstumas,  prasta sėdėsena / laikysena;  nekoreguotos regėjimos problemos, šių veiksnių derinys. Didelį vaidmenį akių simptomų atsiradimui atlieka suretėjęs mirksėjimas: dėl to akies paviršius nėra nuolatos padengiamas riebalų plėvele ir iš ašaros vanduo išgaruoja. Likusios druskos ašaroje ištraukia vandenį iš akies paviršiaus ląstelių ir jos netekusios vandens žūsta (1 pav).

Projekto partnerio nuotr./1 pav.
Projekto partnerio nuotr./1 pav.

To pasekmė yra akies paviršiaus uždegimas. Visi juntami nemalonūs akių simptomai yra ne kas kita, kaip uždegiminių medžiagų sukeltas akies paviršiaus nervų galūnėlių dirginimas. Daugelis žmonių tokius sutrikimus patiria tik laikinai – nustojus naudotis skaitmeniniais ekranais ar dirbti kompiuteriu negalavimai praeina. Tačiau kai kuriems asmenims gali pasireikšti ilgalaikiai sutrikimai, kurie ilgainiui pereina į rimtesnę ligą (sausų akių liga, suprastėjęs regėjimas, migrena  ar sąnarių-raumenų sistemos uždegiminės ligos).

Požymiai, rodantys kad jums gali būti „kompiuterinio regos  sutrikimo sindromas“ ir kaip dažnai jie pasireiškia:

  • akių nuovargis + pavargusios akys: 64,95%
  • akių įtampa:                               48.83%
  • galvos skausmas:                        45.68%
  • kaklo / peties skausmas:               44,0%
  • sudirgusios akys:                         37,5%
  • akių niežėjimas / deginimas:          34.38%
  • nugaros skausmas:                      34.38%
  • neryškus matymas:                      30.48%
  • bendras nuovargis:                       25.58%
  • rankų / riešo / peties skausmas:     25,0%
  • ašarojimas:                                  14.78%
  • šviesos baimė.

Jaučiate tokius simptomus? Tada verta skaityti toliau.

Kaip gydyti „kompiuterinio regos sutrikimo sindromą“:

Projekto partnerio nuotr./2 pav.
Projekto partnerio nuotr./2 pav.

Teisingai sutvarkykite darbo vietą ir pasirinkite teisingą žiūrėjimo į kompiuterį kampą. Optimalus darbo su kompiuteriu atstumas yra 40-75 cm nuo akių, o monitorius turėtų būti 15-20 laipsnių žemiau akių. Kad nereiktų akių bei galvos perkėlinėti nuo popierinių dokumentų į monitorių, dokumentų laikiklis turėtų būti įtaisytas virš klaviatūros ar šalia monitoriaus. Monitorius turėtų būti tokioje vietoje, kurioje ant jo nekrenta atspindžiai nuo šviesos šaltinio – lempų ar lango. Ilgai žiūrint į ekraną labai svarbu nepamiršti „20-20-20“ taisyklės.  Tai Amerikos optometristų asociacijos rekomenduojamas 20 s trunkantis žiūrėjimas į objektą 20 pėdų  atstumu kas 20 min. Taip pat rekomenduojamos mankštos akims tiek atliekant pakartotinius akių judesius įvairiomis kryptimis, tiek kaitaliojant žiūrėjimą į tolį su žiūrėjimu į arti esančius objektus.

Reguliariai tikrintis akis. Labai svarbu reguliariai tikrinanti akis, pritaikyti kokybišką korekciją, jei tokios reikia.

Prieš einant tikrintis regėjimo bent keletą savaičių palašinkite osmoprotektorių. Prieš einant pas akių gydytoją rekomenduojama atstatyti ašarų plėvelę ir akies paviršių. Pasirodo, kad išsausėjus akies paviršiui suplonėja ašaros plėvelė ir dėl prasidėjusio uždegimo paburksta ragena, todėl žmogaus optinė sistema išsireguliuoja – sutrinka sklandus šviesos praėjimas per akies paviršiaus dangas. Dėl to rega gali būti prastesnė. Jei norime, kad akių gydytojas nustatytų teisingą mūsų regėjimą ir atliktų kokybišką korekciją, į vizitą turime ateiti pasiruošę – bent 3 savaites lašinę į akių lašus su osmoprotektoriais.

Lašinkite osmoprotektorius.  Eritritolis ir L-karnitinas yra žmogaus ašarose randami osmoprotektoriai (Optive), tad juos ir reiktų lašinti, norint apsaugoti savo akis nuo sausų akių sindromo,  bei esant „kompiuteriniam regos sutrikimo sindromui“. Osmoprotektorių kaupimas ląstelių viduje – tai specifinė apsauginė reakcija, padedanti žmogaus ląstelėms užsitikrinti gyvybiškai būtiną vandens kiekį ir išgyventi. Tik osmoprotektorių dėka žmonės po intensyvios fizinės treniruotės ar gausesnio alkoholio pavartojimo kitą dieną yra vis dar gyvi! Širdies, kepenų, inkstų, smegenų ląstelės prikaupia osmoprotektorių ir tokiu būdu nepraranda vandens, o apie ląstelių aplinkoje prasidėjusį vandens trūkumą mums praneša jaučiamas troškulys. Kol mes papildome prarastą vandens kiekį atsigerdami, gyvybiškai svarbių organų ląstelės išgyvena tik osmoprotektorių dėka. Susilašinus akių lašus su osmoprotektoriais, ląstelės pačios žino, ką su jais reikia daryti, nes joms tai natūralus ir tobulas savo gyvybės gelbėjimo procesas. Tokiu būdu ląstelės apsisaugo nuo vandens praradimo jau milijonus metų!

Normalizavus sveiką akies paviršių ir reikalingą ašaros storį daliai iš mūsų akinių net nereikėtų.

Projekto partnerio nuotr./„Optive“ akių lašai
Projekto partnerio nuotr./„Optive“ akių lašai

Tik statistika:

  • Pasaulyje daugiau nei 10 milijonų žmonių kasmet kreipiasi į akį gydytoją dėl „kompiuterinio regos sutrikimo sindromo“  ir su tuo susijusių problemų;
  • Jei Jūs daugiau nei 2 valandas per dieną žiūrite į  kompiuterio ekraną, yra 90% tikimybė, kad susirgsite „kompiuteriniu regos sutrikimo sindromu“;
  • Be tinkamos regėjimo korekcijos, darbuotojo našumas gali sumažėti net iki 20%;
  • Skaitmeninių ekranų sukelta akių įtampa yra pirmasis veiksnys, sukeliantis „kompiuterinio regos sutrikimo sindromo“ atsiradimą;
  • Išsivysčiusiose šalyse kiekvienas, vidutiniškai 6 valandas per dieną, naudojasi kompiuteriu, tai yra 1548 valandos per metus
  • Siekiant sumažinti kompiuterių sukeltas akių problemas verta prisiminti apie taisyklę „20-20-20“ ir atsakingai pasirinkti akių apsaugą;
  • Kas mėnesį pa oftalmologą apsilanko 16 naujų pacientų, kurie skundžiasi „kompiuterinio regos sutrikimo sindromu“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos