Pasak medikės, kai susirgę pacientai klausia, kokius vitaminus reikėtų vartoti, ji atsako paprastai: „Jūs pavėlavote. Stiprinti organizmo imunitetą reikėjo anksčiau, kai jautėtės gerai. Ir tai daryti nuosekliai, ilgą laiką“.
Kalbėdama apie koronaviruso poveikį žmonių sveikatai, Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus Nr. 2 vedėja R.Girdžiūnienė atkreipia dėmesį į nespecifinio imuninio atsako svarbą. „Nespecifinis imunitetas yra tarsi mūsų bagažas – savotiška organizmo priemonių ir įrankių dėžė, padedanti kovoti ar apsisaugoti nuo įvairiausių ligų – tiek pažįstamų, tiek nepažįstamų. Šį bagažą susikrauname iš visko, ką valgome ir geriame, kiek judame, kokiu oru kvėpuojame ir net tai, kaip esame nusiteikę“, – teigia infekcinių ligų gydytoja.
Pasak R.Girdžiūnienės, jeigu dabar jaučiamės pavargę ir nusilpę, greičiausiai spalį–lapkritį nepradėjome rūpintis stipriam imunitetui reikalingų medžiagų atsargomis. Todėl susidūrus su virusu, liga gali prikibti lengviau.
Kaip kaupti imuniteto bagažą: vitamino D pavyzdys
Klaipėdos medikės žodžius patvirtina pasaulio mokslininkai. Pavyzdžiui, pradėjus plisti Covid-19 infekcijai, imta tyrinėti, kokią įtaką sergamumui Europos šalyse turi vitamino D atsargos pacientų organizmuose. Epidemiologinė studija 20 Europos valstybių parodė, kad tiriamųjų, kurių kraujyje yra mažesnė vitamino D koncentracija, mirštamumo nuo Covid-19 rodikliai yra didesni. Tai paskatino medikus atkreipti dėmesį į vitamino D svarbą organizmo gynybinei–imuninei funkcijai ir kalbėti apie tai, kad daugumai gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, šios medžiagos trūksta.
Anot ekspertų, svarbu nuosekliai palaikyti vitamino D atsargas, nes jis gerina nespecifinį (įgimtą) imuninį atsaką – įgalina mūsų organizmą efektyviau reaguoti neutralizuojant virusą: užkertant kelią viruso patekimui į organizmą ir jo dauginimuisi organizme.
Kai vitamino D organizme pakanka, ląstelių apsauginis mechanizmas greičiau atpažįsta virusą, paspartėja antikūnų gamyba ir imuninė atmintis. Taip pat efektyviau slopinamas viruso dauginimasis organizme.
Tačiau, Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 3 iš 4 šalies gyventojų savo imuniteto bagaže vitamino D neturi pakankamai. Ypač sparčiai šios medžiagos atsargos ima sekti šaltuoju metų laiku, kadangi saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis: seniai žinoma, kad geriausiai vitaminu organizmas apsirūpina giedromis vasaros dienomis, kai atvirą odą veikia ultravioletiniai spinduliai.
Geros emocinės savijautos galia
Saulėtų valandų skaičius gruodį Lietuvoje yra net 8-9 kartus mažesnis negu liepą. Trūkstant saulės, vitamino D galima gauti iš maisto produktų, pavyzdžiui, pieno, kiaušinių ar lašišos. Tačiau norint palaikyti tinkamą vitamino D lygį, šių produktų reikia suvalgyti labai daug. Dėl to rekomenduojama pasirūpinti kitais vitamino D šaltiniais ir juos vartoti nuolatos, kad šis „įrankis“ neišnyktų iš imuniteto bagažo.
Gydytojos R.Girdžiūnienės teigimu, verta pasvarstyti, koks mūsų imunitetas buvo vasaros pabaigoje, o koks yra dabar: „Paklauskime savęs, kuo ir kaip galime padėti savo organizmui, kad jis būtų tinkamai pasirengęs pandemijai ir infekcijų atakoms“.
Anot pašnekovės, Covid-19 pavojaus negalima nuvertinti, nors karantinas tęsiasi jau ilgai. Savo sveikata, apsaugos priemonėmis ir teisingais įpročiais reikia rūpintis kasdien, be išimčių. „Išėjus iš namų dėvėti kaukę, pirštais neliesti veido, laikytis saugiu atstumu nuo kitų žmonių, nesibūriuoti ir nuolat plauti rankas – šias taisykles tikriausiai įsiminė jau visi. Tikiu, kad dalis žmonių per karantiną ne tik labiau saugo ir tausoja savo organizmą, bet ir jį stiprina – mankštinasi, vaikšto gryname ore, džiaugiasi gražia žiema ir išlieka geros nuotaikos. Mat psichologinis nusiteikimas ir gera emocinė savijauta turi labai didelę galią“, – sako R.Girdžiūnienė.
Svarbu reaguoti adekvačiai
Pastebėjus Covid-19 ligos simptomus, gydytoja pataria nepasiduoti panikai ir išlaikyti ramybę. Svarbu vartoti daugiau skysčių, tinkamai ilsėtis ir stebėti savijautą. „Imuninį atsaką, visų pirma, lemia adekvati reakcija į virusą. Taigi, jeigu pakilo temperatūra ir supratote, kad sergate, reikia imtis papildomų priemonių, o ne pulti stačia galva į gydymo įstaigą. Per pirmąsias dienas galima daug ką nuveikti, sumažinant ligos simptomus ir padedant organizmui gyti“, – kalba gydytoja.
Jos teigimu, 3-5 dienas kamuojanti aukšta 38-39 laipsnių temperatūra yra natūralus imuninis atsakas į užkratą. Tokiu atveju reikėtų vartoti daugiau skysčių, pavyzdžiui, šiltos arbatos.
„Nuolat stebėkite ir vertinkite savo būklę, ar neatsiranda gretutinių reakcijų, pavyzdžiui, sąmonės, kvėpavimo sutrikimų. Jeigu aukšta temperatūra išlieka ilgiau, o savijauta prastėja ir jaučiatės vis labiau išsekę, derėtų kreiptis į gydytoją“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus Nr. 2 vedėja R.Girdžiūnienė.
