„Kontrastai – kišti rankas arba kojas į šaltą vandenį – taip pat nelabai rekomenduojami, nes gali kilti vietinis kraujagyslių spazmas. Tai nėra gerai“, – LRT Radijo laidoje „Sveikata“ perspėja J.Knašienė ir primena, ko derėtų nepamiršti einant į lauką ir kas gali pakenkti kraujagyslėms bei širdžiai.
Nepatartina gerti šaltų gėrimų
J.Knašienė pripažįsta, kad šiluma džiugina kiekvieną, bet pabrėžia, kad tai – didžiulis išbandymas visiems, ypač vyresnio amžiaus, pacientams. Pasak medikės, karščiui itin jautrūs tie žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis: turi padidėjusį kraujospūdį ar sutrikusį širdies ritmą, serga išemine širdies liga, galbūt yra persirgę smegenų kraujotakos sutrikimais.
„Tokiems pacientams karštis – didžiulis išbandymas, todėl jie turi mokėti elgtis, kai karšta. Vienas pagrindinių patarimų, kaip išvengti kaitros, – neiti į gatvę pačiu karščiausiu dienos metu. Teko susidurti ne su vienu pacientu, kuris, pavyzdžiui, į polikliniką atvyko vidurdienį ir skundėsi galvos svaigimu, „mėtymu“ į šonus, širdies plakimu ir pan. O taip atsitiko vien dėl to, kad žmogus atėjo pačiu karščiausiu dienos metu“, – pastebi J. Knašienė.
Jos teigimu, pas gydytojus, į turgų, parduotuvę vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų eiti rytinėmis arba vakarinėmis valandomis, kai nėra didelės kaitros, arba pagalbos paprašyti artimųjų.
Jos teigimu, pas gydytojus, į turgų, parduotuvę vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų eiti rytinėmis arba vakarinėmis valandomis, kai nėra didelės kaitros, arba pagalbos paprašyti artimųjų.
Taip pat specialistė pabrėžia, kad, kovojant su kaitra, svarbu vartoti užtektinai skysčių, nes per karščius organizmas netenka gerokai daugiau vandens negu įprastinėmis sąlygomis.
„Rekomenduojama gerti paprastą arba aukštos mineralizacijos vandenį. Išgerti reikia apie 1,5–2 litrus per dieną. Rekomenduojamas kambario temperatūros vanduo, nereikėtų gerti labai šalto“, – pataria J.Knašienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad specialūs apribojimai taikomi sergantiems širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumu. Tokiu atveju dėl skysčių kiekio geriausia pasitarti su šeimos gydytoju arba specialistu. Medikė priduria, kad per karščius daugiau prakaituojama, todėl organizmas netenka gyvybiškai svarbaus kalio.
„Kalis atsakingas už normalią raumenų, ypač širdies, veiklą. Kai trūksta kalio, vyresniems pacientams gali pasireikšti širdies veiklos sutrikimų, pavyzdžiui, permušimų, arba apskritai sutrikti širdies ritmas, todėl žmogus gali patekti į gydymo įstaigą. Taip pat kalio ir skysčių trūkumas gal būtų vienas iš kertinių veiksnių, skatinančių kraujotakos sutrikimus, trombozes“, – pabrėžia J. Knašienė.
Geriausias metas degintis – rytas ir vakaras
Medikės teigimu, tokiems žmonėms, kurie negeria pakankamai skysčių ir kurių organizme mažai kalio, gali pasireikšti įvairių smegenų kraujotakos sutrikimų. Be to, prakaituojant netenkama ir kito svarbaus elemento – magnio. Dėl šių priežasčių pagrindinės J. Knašienės rekomendacijos – vartoti pakankamai vandens ir į savo racioną įtraukti kalio ir magnio papildų. Esant galimybėms, namuose reikėtų įsirengti kondicionierių ar įprastinį ventiliatorių, vėjelį, kad oras patalpose būtų gaivesnis.
„Senjorai mėgsta pasikaitinti saulutėje. [...] Siūlyčiau nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, nes saulė – gana agresyvi. Be minėtų problemų, didelė kaitra gali sukelti perkaitimą, kuris pasireiškia sumažėjusiu kraujospūdžiu, dažnesniu širdies plakimu, pykinimu, vėmimu. Gali sutrikti sąmonė. Jei toks žmogus vienas leidžia laiką paplūdimyje ir dar sugalvoja išsimaudyti, pasibuvimas gamtoje gali baigtis ir labai prastai“, – perspėja J. Knašienė.
Anot LRT Radijo pašnekovės, statistika rodo, kad odos vėžio ar pakitusių apgamų atvejų pastaruoju metu daugėja.
Jos tvirtinimu, dėl perkaitimo žmones kartais ištinka ir mirtis. Medikė siūlo nepiktnaudžiauti saulės spinduliais ir dėl to, kad ilgalaikis buvimas saulėje skatina odos vėžio atsiradimą. Anot LRT Radijo pašnekovės, statistika rodo, kad odos vėžio ar pakitusių apgamų atvejų pastaruoju metu daugėja.
„Jei planuojate būti saulėje, reikia pasirinkti rytines arba popietines valandas ir visuomet naudoti specialius kremus su apsauginiais filtrais. Jeigu jau turite problemų – įtariami vėžiniai susirgimai arba gydytojas jus stebi dėl šių problemų – tiesioginių saulės spindulių apskritai reikėtų vengti. Norint pabūti saulėje, pakaks pabūti pavėsyje“, – tikina J. Knašienė.
Jei pavėsio nėra, medikė pataria jį susikurti dirbtinai – iškelti skėtį ar kitą priemonę, kuri apsaugotų nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat, kai karšta, labai pavojinga vartoti alkoholinius gėrimus: dėl to ne tik kad daug žmonių suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir daug nuskęsta.
Mėgstantiems atsivėsinti šlapiomis, šaltomis antklodėmis, medikės teigimu, šio įpročio derėtų atsisakyti, nes tokiu atveju netgi galima peršalti. Specialistės patarimas – užsikloti sausa antklode ir dėvėti drabužius, kurie gerai praleidžia orą, – medvilninius, lininius ar pasiūtus iš kitų natūralių audinių.
„Kontrastai – kišti rankas arba kojas į šaltą vandenį – taip pat nelabai rekomenduojami, nes gali kilti vietinis kraujagyslių spazmas. Tai nėra gerai“, – perspėja J. Knašienė ir primena, kad, einant į lauką, visuomet derėtų užsidėti kepurę ar skrybėlaitę, kuri taip pat turėtų būti iš natūralaus audinio.
