Kvalifikuotas mitybos specialistas Artūras Sujeta sporto ir sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies“ dalyvėms papasakojo, kokia turėtų būti sportuojančių merginų mityba.
Pristatydamas naujausias mokslines išvadas specialistas padėjo merginoms suvokti, kaip funkcionuoja jų organizmai ir kaip užtikrinti geriausią fizinę formą bei savijautą. Jis išskyrė 5 pagrindinius elementus moterų mityboje: vitaminai ir papildai, vanduo, baltymai, angliavandeniai, riebalai. A.Sujeta skatina atmesti visas dietas ir rūpintis savo sveikata.
Vitaminai ir papildai
Visų pirma, mitybos specialistas pabrėžė, kad kiekvienos organizmas yra unikalus: skiriasi amžius, sveikatos rodikliai, todėl maisto racionas, fizinis krūvis irgi negali sutapti. Taip pat visoms negali tikti vienodi vitaminų kompleksai ar papildai. A.Sujeta aptarė svarbiausius – B grupės ir C – vitaminus, kurių trūksta pavasarį. Nuo jų ne tik priklauso merginų sveikata, bet ir sportinis darbingumas. Šių maisto medžiagų gali trūkti dėl to, kad žiemą parduotuvėse įsigyti vaisiai ir daržovės yra dirbtinai nokinami. Ir todėl, kad kai yra šalta, žmonės valgo daugiau sriubų, o jose taip pat yra mažai vitaminų.
A.Sujeta pabrėžė D vitamino svarbą moterims: ne vien dėl to, kad jis reguliuoja kalcio, fosforo ir kitų svarbių elementų patekimą į kaulus, bet ir todėl, kad jis labai svarbus raumenų greitosioms skaiduloms. Tai reiškia, kad jeigu trūksta vitamino D, sportas nebus toks efektyvus. Mitybos specialistas priminė vitaminų A ir E svarbą odai. Neretai sportuojančios merginos nori greito įdegio, lanko soliariumus, o trūkstant vitamino E, saulės poveikis tampa labiau žalingas.
Specialistas pabrėžė ir geležies svarbą: „Yra žinoma, kad geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę. Sportuojančioms moterims reikia daugiau geležies. Jos šaltiniai – žalios spalvos lapinės daržovės, rugiai, grikiai, burokėliai, mėsa.“
Vanduo
Artūras Sujeta papasakojo merginoms, kad vandenį reikėtų vartoti bent vieną valandą iki treniruotės, kad kūnas spėtų jį įsisavinti ir vėliau neimtų dehidratuoti. Sporto metu, jei treniruotė trunka iki valandos, vandens patariama suvartoti nedaug – iki pusės litro, kadangi per didelis kiekis skysčio gali apsunkinti skrandžio veiklą, o keliant svorį – atsirasti refliuksas. Po sporto specialistas rekomenduoja vandens gerti kiek tik norisi.
Baltymai
Puikiai žinoma, kad baltymai yra pagrindinė raumenų statybinė medžiaga. Tačiau baltymų vartojimas turi būti saikingas. Per daug baltymų intoksikuoja organizmą. Optimalus baltymų kiekis yra maždaug 1,5–1,7 g vienam kūno kilogramui. Toks kiekis baltymų padeda apsaugoti raumenis nuo katabolizmo (raumenų irimo). O suvartojant per daug, apsunkinama inkstų veikla, gali ištikti bėrimai, sutrikti virškinimas. Ypač blogai, kai baltymai vartojami be skaidulinių medžiagų: skaidulos pagerina žarnyno peristaltiką – natūralius žarnyno judesius. O daug gyvulinės kilmės baltymų be skaidulinių medžiagų gali sulėtinti žarnyno veiklą. „Tokiu atveju ne tik ištinka vidurių užkietėjimas, meteorizmas, bet ir galima rimtai susirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, žarnų vėžiu“, – įspėja A.Sujeta.
Angliavandeniai
Norint turėti pakankamai energijos, būtini kokybiški kompleksinių angliavandenių šaltiniai, tokie kaip avižos. Tačiau, jei sportuojate sąžiningai, po treniruotės per 15 minučių galite suvartoti truputėlį (20–30 g) saldaus maisto: juodo šokolado, bananą. Tai sumažins tikimybę persivalgyti vakare, mat nukritęs cukraus kiekis kraujyje po treniruotės bus stabilizuotas šio saldaus užkandžio.
Riebalai
Merginų racione ypatingą vaidmenį vaidina riebiosios rūgštys omega 3-6-7-9: nuo jų priklauso ne tik imuniteto, galvos smegenų, hormonų veikla. Moterys negali netekti labai daug riebalinio audinio: jei moters kūne riebalų mažiau nei 10-15 proc., gali sutrikti ovuliacija. Riebalai taip pat labai svarbūs galvos smegenų veiklai: būtent galvos smegenys reguliuoja motorinius judesius, padeda pratimus sporto salėje atlikti koordinuotai ir taisyklingai.
Riebalų negalima ignoruoti dėl imuniteto: „Jei nuolat sirgsite, gerų rezultatų tikrai nepasieksite“, – sako A.Sujeta. Riebalai slopina uždegimines reakcijas raumenyse, kurios atsiranda dėl sportinio krūvio.
Geriausi augaliniai riebalų šaltiniai – šalto spaudimo aliejai (sezamo, riešutų, alyvuogių, rapsų), avokadas, anakardžių ir graikiniai riešutai, moliūgų sėklos. „Riešutai ir moliūgų sėklos turtingi ne tik riebalų, bet ir aminorūgščių. Aminorūgštys yra baltymų sudedamoji dalis, nuo jų priklauso raumenų atsistatymas ir daugybė kitų organizmo funkcijų“, pasakoja specialistas. Gyvulinės kilmės riebalų šaltiniai: ghi sviestas, naudojamas kepimui, nes net ir aukštoje temperatūroje neišskiria kancerogeninių medžiagų, bei žuvis: tunas, menkė, lašiša.