„Senovės Graikijoje (iš asbesto – red.) netgi gamindavo drabužius, kurių nereikėdavo skalbti – tiesiog įmesdavo į ugnį, ir jie patys tapdavo švarūs. Asbesto plaušeliai yra beveik nesunaikinami. Bėda tame, kad jie, patekę į mūsų plaučius, ten ir išlieka“, – laidoje „Aplink mus“ sakė V. Miniotas.
Jo žiniomis, kuo daugiau judini asbestą, tuo jis yra kenksmingesnis.
Jis pasakojo, kad asbesto kristalai yra kaip maži kabliukai: jie yra labai smulkūs, aštrūs, o mums kvėpuojant patenka į plaučius, ten įsminga, ilgai užsibūna ir mūsų kūnas nesugeba su jais susitvarkyti.
„Aplink šiuos asbesto plaušelius ir pradeda kauptis kenksmingos medžiagos, kancerogenai ir tai daro įtaką įvairioms ligoms. Taip įvairių ligų pavojus labai smarkiai išauga“, – kalbėjo V. Miniotas.
Jo žiniomis, kuo daugiau judini asbestą, tuo jis yra kenksmingesnis. Pasak jo, jeigu yra pjaustomi, laužomi ar daužomi seni šiferiniai lakštai, jie yra daug kenksmingesni, bet nereikia pamiršti, kad ir pats šiferis, kadangi jam yra 50 ir daugiau metų, dyla, o kylant stipresnėms audroms su vandeniu asbestas patenka į vandens nutekėjimo kanalus, o vandeniui išdžiūvus asbesto plaušeliai pakyla į orą, kur gali išsilaikyti iki kelių parų.
Nuo 2005-ųjų metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius buvo uždrausta, tačiau dar vis dauguma individualių namų stogų yra iš šios medžiagos.
„Šiuo metu rinkoje yra daug stogo dangų: metalinėse stogo dangose niekuomet nebuvo asbesto. Beasbestis šiferis gaminamas beveik iš tos pačios masės, tik toje masėje asbesto plaušelius pakeitė sintetinis pluoštas“, – teigė V. Miniotas.
Nuo 2005-ųjų metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius buvo uždrausta, tačiau dar vis dauguma individualių namų stogų yra iš šios medžiagos.
