Teigiama, kad visame pasaulyje tokių žmonių yra apie 70 milijonų. Aseksualumas nėra ganėtinai ištirtas, todėl net profesionalų nuomonės šiuo klausimu ne visada sutampa. Vieni specialistai teigia, kad aseksualais ne gimstama, o tampama dėl tam tikrų aplinkybių, kiti – kad tai gali būti ir įgimta, nulemta neuroendokrininių sutrikimų.
Kol mokslininkai šia tema renka informaciją ir rašo disertacijas, norintys pareikšti savo nuomonę ar būti išgirsti asmenys buriasi į bendruomenes – tegul ir virtualias, o jose ieško sau svarbių atsakymų. Ir netgi pasisako už tai, kad aseksualumas būtų pripažintas kaip atskira seksualinė orientacija.
Lietuvoje ir šiaip dažnai sunku sulaukti atvirumo, o šia tema – juo labiau. Teko skaityti vienos 28 metų merginos, kurios pasimatymai su žaviu aistringu jaunuoliu buvo tam tikras asmeninis eksperimentas, prisipažinimą: „Ryžausi tokiam eksperimentui vien norėdama įsitikinti, kad visiškai nejaučiu potraukio nei jam, nei kam nors kitam. Laikau save aseksualia ir visiškai nesigraužiu dėl to. Tačiau pats populiariausias paaiškinimas, kurį šia tema girdžiu, esą mano sumažėjęs lytinis potraukis. Nesąmonė – jo nėra iš viso! Ir tai netgi nereiškia, kad seksas man šlykštus. Tiesiog atrodo nuobodus, neįdomus, banalus ir pasikartojantis dalykas.“
Seksualinės medicinos gydytojai sako, kad jeigu žmogus dėl sumažėjusio lytinio potraukio iš to nedaro problemos, nesikankina ir jaučiasi normaliai, to nereikia laikyti sutrikimu. Aseksualai, visiškai atsisakę fizinės meilės, dažniausiai tvirtina esantys tikrai laimingi, o intymūs santykiai, kuriems kartais ryžtasi norėdami pasitikrinti, įtikti partneriui ar dėl kitų priežasčių, kaip tik verčia negerai jaustis.
Blogos savijautos priežastis taip pat gali būti negalėjimas ar nemokėjimas pripažinti savo aseksualumo – juk, tarkim, frigidiškumas ar impotencija suvokiami kaip sutrikimai, kuriuos reikia gydyti! Bent jau su lytiniu moterų šaltumu partneriams patariama ne susitaikyti, o mėginti moterį sujaudinti, stimuliuoti jos erogenines zonas, pašalinti įtampą tinkamai dalyvaujant meilės žaisme.
Dauguma žmonių, laikančių save aseksualais, yra linkę su malonumu visus fizinius kontaktus išbraukti iš savo gyvenimo.
Populiariai kalbant, aseksualais galima vadinti tuos, kurie niekada niekam nejaučia lytinio potraukio. Kai kurie jų gali turėti nežymų polinkį į masturbaciją, tačiau šis neskatina užmegzti santykių. Dauguma žmonių, laikančių save aseksualais, yra linkę su malonumu visus fizinius kontaktus išbraukti iš savo gyvenimo.
Aseksualų edukacinis tinklas AVEN (asexuality.org), šia tema sukaupęs daug medžiagos, gali padėti nerandantiems savo tapatumo. Taip pat – atsakyti į anoniminius klausimus, kurių dažnai nedrįstama užduoti net patiems artimiausiems žmonėms.
Ko dažniausiai klausiama
– Ar aš esu aseksuali?
– Remiantis apibrėžimu, jeigu nejauti lytinio potraukio – taip. Tačiau tik pati gali išsiaiškinti, koks apibūdinimas labiausiai tinka. Jeigu skaitydama teorinę medžiagą apie aseksualus nuspręsi, kad tau tai priimtiniausia, gali save tokia laikyti.
– Būti aseksualiai – vadinasi, visą gyvenimą likti vienišai?
– Tikrai ne! Aseksualai gali užmegzti pačius įvairiausius santykius: nuo artimos draugystės iki romantiškų ryšių, taip pat daugybę kitokių, kuriems įvardyti visuomenė dar nesugalvojo apibūdinimų. Teisybė, galbūt bus sunkiau sutikti žmogų, kuris būtų pasirengęs pradėti tradicinius primenančius santykius žinodamas, kad sekso nebus, tačiau visada galima rasti žmonių, kurių poreikis fizinei meilei yra sumažėjęs arba, kaip ir jūsų, nulinis. Yra daugybė tokių, kuriems labiau rūpi meilė ir draugystė, o ne intymumas.
– Pastebiu žmones, kurie man patrauklūs, tačiau nejaučiu jiems potraukio. Prie ko galėčiau save priskirti?
– Aseksualai kitus asmenis gali laikyti estetiškai patraukliais, tačiau intymumo poreikio neturi. Kai kurie žmonės patiria aistringą norą būti su kuo nors artimi, tačiau ne seksualiai. Tad jeigu nejaučiate jokio geismo, galite identifikuoti save kaip aseksualę.
– Per visą savo gyvenimą buvau susižavėjusi tik trimis vyrais ir tuo metu jaučiau jiems potraukį. Ar galiu laikyti save aseksualia?
– Aseksualumas ir seksualumas nebūtinai reiškia tik balta arba juoda. Seksualumas – tai visas spalvų spektras. Balta ir juoda – kraštutinumai, o tarp jų yra daugybė pilkų atspalvių. Dauguma žmonių save identifikuoja kaip „pilkuosius aseksualus“. Vieni, tarkim, fizinį potraukį kam nors jaučia ne nuolat, o tik kartais, kiti turi žemą libido, treti patiria geismą, tačiau ne tokį stiprų, kad norėtų lytinio kontakto, ar netgi mėgaujasi seksu ir trokšta jo, bet tik susiklosčius specifinėms aplinkybėms. Daug „pilkųjų aseksualų“ vis tiek save identifikuoja kaip tokius, nes taip lengviau gali paaiškinti savo elgesį, ypač jei tie keli atvejai, kada jie jautė lytinį potraukį, buvo trumpalaikiai.
Be to, aseksualus asmuo gali savanoriškai pasirinkti intymius santykius dėl keleto priežasčių. Kai kurie tai daro norėdami parodyti meilę ir prieraišumą savo partneriui ir tuo netgi mėgaujasi. Kiti nori mylėtis vien tam, kad susilauktų vaikų, kad patenkintų smalsumą ar kt.
Svarbu žinoti, kad seksualumas nėra stabilus dalykas. Seksualinis polinkis ir tapatumas gali (nors ne visada) pasikeisti laikui bėgant. Galiausiai, tai tik jūsų asmeninis reikalas, kuo pati save laikote. Niekas neturi teisės versti jus apsispręsti ar kabinti jums etikečių.
– Anksčiau jausdavau lytinį potraukį. Ar tai reiškia, kad nesu aseksuali?
– Kaip jau minėjome, seksualumas gali būti nenusistovėjęs. Jeigu kitiems žmonėms nejaučiate potraukio arba jis labai mažas, galite vadinti save aseksualia. Daug aseksualų brendimo laikotarpiu arba tam tikrais atskirais gyvenimo etapais gali jausti didesnį lytinį potraukį, tačiau iš esmės jo neturi. Jeigu potraukis sumažėjo staiga, tai gali būti susiję su kokios nors ligos ar vartojamų vaistų šalutiniu poveikiu. Apie netikėtus pokyčius vertėtų pasikalbėti su gydytoju.
– Laikau save seksualiu žmogumi, nors nesugebu atlikti lytinio akto. Žmona sako, kad galbūt esu aseksualus. Ar taip ir yra?
– Tikrai ne, jeigu identifikuojate save kaip žmogų, kuriam seksas rūpi. Aseksualai puikiai gyvena be fizinės meilės. Jeigu jaučiate sekso trūkumą ir tai kelia jums problemų, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu. Aseksualai taip pat gali būti nepajėgūs atlikti lytinio akto, bet jeigu tai nesusiję su kitokiomis sveikatos problemomis, jie dėl to nesijaučia blogai.
– Ar gali aseksualai užmegzti romantiškus santykius su seksualiai orientuotais žmonėmis?
– Taip, bet norint išsklaidyti įtampą, kylančią dėl vieno partnerio seksualinių lūkesčių ir kito, aseksualo, poreikių, tenka smarkiai padirbėti. Vien dėl to daug aseksualų vengia pradėti santykius su turinčiais priešingą polinkį. Poros, mokančios savo poreikius suderinti, gali sėkmingai gyvuoti. Vienos visiškai atsisako intymumo, kitos randa kitokių, abiem partneriams priimtinų, išeičių.
– Anksčiau mūsų su vyru lytinis gyvenimas buvo nuostabus, bet dabar jo visiškai nebeliko. Nesuprantu, kodėl. Ar įmanoma, kad mano partneris staiga nusprendė tapti aseksualu?
– Gali būti daugybė priežasčių, kodėl dingsta intymumas. Aseksualumas – tik viena jų. Kartais aseksualūs žmonės kurį laiką mėgina eksperimentuoti lovoje, tačiau nepasitenkinimas seksu ir jį lydintys blogi jausmai paskatina išvis atsisakyti fizinio artumo. Jie gali turėti lytinių santykių vien todėl, kad nemato galimybės jų išvengti, ir iškart liaujasi, kai išsiaiškina apie save daugiau.
Tam tikras seksualumo sumažėjimas, kai santykiai praranda šviežumą, yra normalus reiškinys. Tolesnį mažėjimą gali išprovokuoti įvairios priežastys, pradedant stresu ar liga, baigiant problemomis šeimoje. Visa tai (įskaitant ir aseksualumą) partneriai turėtų išsiaiškinti tarpusavyje.
