Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Astma – nepagydoma liga, bet gali būti patikimai kontroliuojama

Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis pokalbį apie astmą pradeda priminimu, kad tai lėtinė ir nepagydoma liga. Tačiau jis pabrėžtinai akcentuoja, kad šiuolaikinė medicina siūlo daugybę priemonių, kurios padeda šią ligą patikimai kontroliuoti ir ligoniui gyventi pilnavertį gyvenimą. Tiesa, ir pats ligonis tuo turi rūpintis.
Naujos kartos miltelinis „NEXThaler“ inhaliatorius
Naujos kartos miltelinis „NEXThaler“ inhaliatorius / „NEXThaler“ nuotr.
Temos: 2 Astma Inhaliatorius

– Kas yra astmos liga? Ar ją galima kontroliuoti?

– Astmos gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo gydytojo ir jo paskirto vaisto. Labai svarbu, kaip reguliariai ir taisyklingai pacientas tą vaistą vartos. Kaip žinia, astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, ji pasireiškia broncho spazmais, kuomet ligonis jaučia švokštimą, dusulį, jam veržia krūtinę, kosėja. Būtent tokie nusiskundimai verčia kreiptis į gydytoją. Kadangi astma neišgydoma liga, turime kalbėti apie astmos kontrolę. Beje, vaistai astmai kontroliuoti kompensuojami.

Dažnas, kuriam diagnozuojama astma, išsigąsta, kad jo gyvenimas iš esmės pasikeis. Tačiau šiuolaikinė medicina ir mokslas mums leidžia astmą pilnai kontroliuoti. Paprastai tariant, tai reiškia, kad astma sergantis žmogus gali gyventi jam įprastinį gyvenimą, jo veikla nebus apribota. Tik žmogus turės taisyklingai ir reguliariai vartoti vaistus. Tuomet nebus ir naktinių prabudimų dėl kvėpavimo problemų, kurie ypač neramina astmos ligonius.

Asmeninio archyvo nuotr./Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis
Asmeninio archyvo nuotr./Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis

Tinkamas vaistų vartojimas svarbus ne tik išlaikant įprastinį gyvenimą, bet ir plaučių funkcijas. Jei astma netinkamai gydoma, plaučių funkcija blogėja, žmogus gali atsidurti net ligoninėje ar reanimacijoje. Dėl netinkamo gydymo gali augti jo kaštai, žmogus prarasti darbingumą. Todėl nėra normalu, jei dėl astmos priepuolių žmogus prabunda naktį ar priverstas dažnai naudoti skubios pagalbos (simptominius) bronchus plečiančius vaistus – tai rodo, kad astma kontroliuojama netinkamai. Žmogus neturi susitaikyti su astmos keliamais nepatogumais, nes astmą galima puikiai kontroliuoti, jaustis gerai ir gyventi pilnavertiškai.

Todėl labai svarbu, kad ligoniai suvoktų, kas yra astmos kontrolė, kad būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, tikrintis plaučių funkcijas.

– Kodėl sergančiajam svarbu pas gydytoją lankytis reguliariai ir kaip dažnai tai reikėtų daryti?

– Pavyzdžiui, gydytojas gali patikrinti, ar ligonio plaučių funkcija nepablogėjo. Jei reikia, gali skirti kitas vaistų dozes ar kitus vaistus. Beje, vaistų pasirinkimas astmai kontroliuoti yra labai platus, ligoniui būtina parinkti tinkamiausius. Taip pat ir inhaliatorių pasirinkimas didelis. Siekiame parinkti pacientui patogiausius naudoti inhaliatorius.

Reguliarumo sąvoka skirtingiems ligoniams skiriasi. Pavyzdžiui, jei pacientui neseniai paskirtos didelės vaistų dozės, rekomenduojama, kad jis patikrai apsilankytų jau po mėnesio ar trijų, o visiems astmos ligoniams, pasitarus su savo šeimos gydytoju, pas specialistą naudinga apsilankyti bent kas 6–12 mėnesių.

Labai svarbu, kad pats ligonis turėtų žinių apie astmos kontrolę. Pirmiausia, ši liga gali būti alerginė ir nealerginė. Turėdamas žinių apie savo ligą pacientas ir pats gali tinkamai pasikoreguoti gydymą. Pavyzdžiui, jei jis alergiškas žiedadulkėms, pavasarį jo astmos kontrolė skirsis nei rudenį, o gydytojas tam tikram laikotarpiui net gali paskirti kitokį gydymą nei paprastai.

– Minėjote, kad inhaliatorių pasiūlymas platus. Kuo jie skiriasi, kaip pasirinkti tinkamiausią?

– Kiekvieno inhaliatoriaus tikslas – slopinti lėtinį uždegimą, kuris yra nuolatinis ir, kaip jau žinome, neišgydomas, o taip pat neleisti bronchui susitraukti pačiu netikėčiausiu metu, kad žmogus dėl to nesijaustų blogai.

Pirmiausia, inhaliatorius galima skirstyti pagal naudojamų vaistų formą: miltelinius ar skystų dalelių. Gali skirtis inhaliatorių įkvėpimo būdai, naudojimo dažniai, pavyzdžiui, vieną ar du kartus per dieną, o taip pat veikliosios medžiagos. Todėl gydytojas nuolat kalbasi su pacientu, kad išsiaiškintų, ką ir kaip jis vartojo iki šiol, kokia jo sveikatos būklė ir astmos kontrolės rezultatai, kad bendradarbiaujant būtų parenkami tinkamiausi vaistai ir inhaliatoriai pilnaverčiam gyvenimui.

Vieni iš svarbių inhaliatoriams keliamų reikalavimų, – kad susidarytų reikalinga purškiamų vaistų koncentracija plaučiuose, kad būtų kuo mažiau šalutinių reiškinių, kad būtų kuo paprasčiau naudoti. Pavyzdžiui, vieną naujausių inhaliatorių „Nexthaler“ labai paprasta naudoti, tėra trys žinginiai: inhaliatorių atsidarai, įkvepi ir uždarai. Šis inhaliatorius turi skaitiklį, kuris rodo, ar dozė panaudota ir kiek dozių dar liko. Todėl nėra pavojaus perdozuoti.

Tačiau, kaip jau minėjau, inhaliatorių kiekvienam pacientui parenkame individualiai, kuris jam tiktų labiausiai. Beje, praktika rodo, kad parinkus tinkamą inhaliatorių padidėja motyvacija tinkamai vartoti vaistus ir patikimai kontroliuoti ligą.

– Vienas astmos ligonių tyrimų Lietuvoje patvirtino, kad tik 7,3 proc. visų tirtų sergančiųjų astma buvo visiškai kontroliuojama, o net 56,2 proc. – nekontroliuojama.

– Iš tiesų neretai paaiškėja, kad ligoniai netinkamai naudoja ir inhaliatorius, ir vaistus. Lėtinei ligai kontroliuoti būtinas tikslumas.

Todėl labai svarbu tinkamai naudoti inhaliatorius, kad ligonis reguliariai gautų tinkamą vaistų dozę ir jie patektų į kvėpavimo takus, nenusėstų burnoje. Taip pat užmirštama po inhaliacijos prasiskalauti burną. Todėl praktika rodo, kad neužtenka tik paskirti vaistą, bet konsultacijos metu būtina ir patikrinti, ar pacientas suprato, kaip jį vartoti, pažiūrėti, ar jis inhaliatorių ir vaistą naudoja taisyklingai. Netinkamai naudojamas gali būti ir pats moderniausias bei pažangiausias inhaliatorius.

– Kitas tyrimas atskleidžia, kad net 32–80 proc. sergančiųjų astma simptomams palengvinti naudoja trumpo veikimo beta2 agonistus (TVBA). Tas pats tyrimas parodė, kad per dažnai naudojant TVBA mirties rizika dėl astmos padidėja, pavyzdžiui, per mėnesį sunaudojus 1 tokį inhaliatorių rizika padidėja 9,7 proc., 2 inhaliatorius – 18,8 proc., o 4 – net 93,1 proc.

– Kad pacientams būtų aiškiau, aš juos vadinu simptominiais vaistais. Jų tikslas – nutraukti astmos priepuolį, kai reikia skubios pagalbos. Astmos gydymą galima skirti į dvi dalis: pirma, nuolat ir reguliariai vartojami vaistai astmai kontroliuoti ir, antra, TVBA vartojimas, kai reikia staigaus efekto, kad būtų greitai suvaldytas priepuolis. Pastarojo vaisto vartojimas turi būti labai ribotas, nes jis sukelia daug pašalinių poveikių, pavyzdžiui, širdies permušimus. Kai kam atrodo, kad gydytojo paskirti reguliariai vartoti vaistai ir ligos kontrolės režimo laikymasis gali pakenkti sveikatai. Todėl jie pagal poreikį, ištikus priepuoliui, linkę vartoti TVBA manydami, kad tai geresnis pasirinkimas. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad TVBA vartojimas tik užmaskuoja bėdą, bet nepadeda jos kontroliuoti. O kai astma blogai valdoma, pacientas gali patekti ir į ligoninę ar net reanimaciją. Todėl pacientui rekomenduojama su gydytoju aptarti ligos kontrolę, kad greitai veikiančio vaisto vartojimas taptų minimalus ir pacientui nebūtų pakenkta.

Aš pacientams visuomet pabrėžiu, kad yra du variantai: arba liga kontroliuoja jūsų gyvenimą, arba jūs kontroliuojate savo ligą. Pasirinkite, kuris variantas jums geresnis. Todėl pagrindinis paciento konsultacijos tikslas – išmokyti jį pilnai kontroliuoti astmą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais