Astmos užuomazgos
Manoma, jog žmonija nuo astmos kenčia labai ilgai – rašytiniuose šaltiniuose dar 2600 metų prieš Kristų Kinijoje ši liga paminėta kaip „triukšmingas kvėpavimas“. Maždaug 1700 m. pr. Kr. babiloniečių „Hamurabio teisyne“ įrašyti ir pirmieji astmos simptomai: „Atliekant darbą plaučiuose girdimas švokštimas.“ Šis apibūdinimas atskleidžia, kad jau tuomet buvo pastebėta, jog ligos požymiai pasireiškia užsiimant fizine veikla. 400 m. pr. Kr. šiai ligai astmos pavadinimą suteikė Hipokratas. Jis laikomas pirmuoju gydytoju, kuris nustatė kvėpavimo takų ligų ir aplinkos veiksnių ryšį.
Astmos gydymo istorija
Romėnų gydytojai astmą aprašė kaip „nesugebėjimą kvėpuoti be triukšmo“. Gamtininkas, filosofas Plinijus Vyresnysis apie 50-uosius metus pastebėjo, kad vienas iš kvėpavimo sunkumus sukeliančių veiksnių yra žiedadulkės. Tačiau šią ligą jis gydė įmantriais būdais: pacientus girdė laukinių arklių krauju ir duodavo suvalgyti 21 šimtakojį, išmirkytą meduje.
XII amžiuje egiptiečiai gydytojai astmą gydė poilsiu ir didelį dėmesį skyrė mitybai: pacientams leisdavo vartoti tik labai nedidelį kiekį vyno, patardavo laikytis specialios dietos.
1500 m. iš Amerikos į Europą buvo atvežtas tabakas, jį gydytojai skirdavo kosuliui sukelti, kad būtų pašalintos susikaupusias gleivės. Centrinėje Amerikoje actekai skrepliams iš kvėpavimo takų išvalyti naudojo augalą – efedrą. O Pietų Amerikoje inkai astmą gydydavo džiovintais kokos lapais.
Vaistų taikymo pradžia
Pulmonologijos ir alergologijos centro docentė A. Blažienė pasakoja, kad seniau astma net laikyta psichikos sutrikimu ir buvo gydoma įvairiausiais būdais. Tačiau atsiradus vaistams, gydymas labai pasikeitė. Jau XX a. pradžioje gydytojai pradėjo skirti gliukokortikosteroidus. Juos sergantieji vartodavo tablečių pavidalu arba buvo leidžiamos injekcijos į veną.
Deja, ilgai vartojant šiuos vaistus, dėl didelės preparato koncentracijos pasireikšdavo šalutinis poveikis. „Nuo didelių dozių pacientams išsivystydavo diabetas, stipriai padidėdavo svoris, atsirasdavo kraujosruvų, antinksčių funkcijos nepakankamumas ar išplonėdavo oda. Dėl šių neigiamų gydymo pasekmių visuomenė pradėjo ypač baimintis vartoti vaistus nuo astmos“, – pasakoja gydytoja.
Perversmas gydant ligą
„Perversmas gydant astmą įvyko, kai buvo sukurta inhaliacinių vaistų. Juos gaminant gliukokortikosteroidų dozės jau buvo skaičiuojamos ne miligramais, kaip ankstesniuosiuose, o mikrogramais. Jie veikė labai išskirtinai, vietiškai, būtent ten, kur rusena uždegimas – smulkiuosiuose kvėpavimo takuose. Taip pat buvo sukurti ir inhaliuojamieji bronchus plečiantieji vaistai, kurie veikė selektyviai tik tuos kvėpavimo takų lygiųjų raumenų receptorius, kurie sukelia bronchų raumenų susitraukimą, spazmą, taip sutrikdydami kvėpavimą. Tačiau šie vaistai vis tiek veikė gana trumpai“, – apie pirmuosius inhaliacinius vaistus pasakoja A. Blažienė.
Anot gydytojos, kone pats svarbiausias vaistų nuo astmos revoliucijos žingsnis įvyko XX a. pabaigoje, tai – ilgo poveikio inhaliaciniai vaistai. Jų poveikis trunka 12 – 24 valandas, tad juos vartoti užtenka vieną arba du kartus per parą. Dėl šios priežasties sergantieji gauna perpus mažesnes gliukokortikosteroidų dozes, o gydymo efektas išlieka lygiai toks pat.
Gydytoja teigia, kad pasikeitė ir visuomenės požiūris į astmą. „Anksčiau ši liga buvo tarsi nuosprendis pacientui. Dabar žmonės pripažįsta, kad ją galima efektyviai gydyti ir kontroliuoti. Ji nebetrukdo gyventi, dirbti ar užsiimti mėgstama veikla. Pasaulyje yra nemažai profesionalių sportininkų, kurie serga astma, tačiau vis vien pasiekia aukščiausių rezultatų“, – pasakoja A. Blažienė.
Kvėpavimo takų ligų vaistų evoliucija
- 1969 Pirmieji trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai astmai gydyti.
- 1972 Pirmieji inhaliaciniai kvėpavimo takų uždegimą slopinantys vaistai astmai gydyti.
- 1975 Pirmieji į nosį purškiami uždegimą slopinantys vaistai alerginei slogai gydyti.
- 1980-ųjų vidurys Pirmasis sausų miltelių inhaliatorius su dozatoriumi – novatoriškas dizainas, kaskart užtikrinantis tikslias dozes.
- 1990 Pirmieji ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai astmai gydyti.
- 1998 Pirmasis inhaliacinių priešuždegiminių ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų derinys viename inhaliatoriuje, skirtas astmos gydymui.
- 2003 Pirmasis inhaliacinių priešuždegiminių ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų derinys, skirtas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti.
- 2000-ųjų vidurys GSK buvo pirmoji farmacijos bendrovė, panaudojusi fiksuotų dozių inhaliatorius su skaitikliais.
Tam, kad XXI amžiaus žmonės gautų aukščiausios kokybės gydymą, nuolatos investuojama į naujausias technologijas. Taip pat, ir toliau ieškoma efektyvių veikliųjų medžiagų, tobulinami inhaliaciniai prietaisai, siekiama, kad sergantysis astma savo ligą galėtų kontroliuoti kuo paprastesniais būdais.
Daugiau informacijos apie kvėpavimo takų ligas ir jų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
Tarptautinės astmos dienos globėja – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“
LT/FFT/0026/16, paruošta 2016.04
