Kad būtų lengviau nepasimesti pasiūlos gausybėje, paruošėme apžvalgą – išragavome nemažą jų kiekį (gal net kiek per daug) ir pateikiame jums, mieli kalėdotojai, savo analizę. Skanaus!
Pirmiausia, svarbu paminėti, jog šis kepinys tradiciškai skirtas Kūčių vakarienei – valgyti sausus ar mirkytus aguonpienyje. Todėl jei norite mėgautis Kūčiomis pagal visas tradicines taisykles, svarbu prisiminti, kad Kūčių stalą turėtų sudaryti patiekalai be gyvulinių produktų, tai yra: pieno, mėsos, kiaušinių ir t. t. Mėsos nei vienuose kūčiukuose neradome, tačiau pieno ir kiaušinių – yra. Todėl ruošdamiesi, atkreipkite dėmesį, ar kūčiukai tikrai yra kūčiukai, ar tiesiog kalėdiniai sausainiukai.
Įspėjimas: komentarai gali būti subjektyvūs ir nesutapti su skaitytojų ar kepėjų nuomone/komentarais. Bet dėl skonio nesiginčijama. Straipsnis nėra remiamas nei vieno kūčiukų gamintojo ir pateikia asmeninę autoriaus patirtį ir nuomonę.
Kandidatai: JDC „Minkšti kūčiukai“, JDC „Kūčiukai su viso grūdo miltais“, Beatos virtuvės „Kūčiukai su kanapių ir aguonų sėklomis“, Vilniaus duonos „Lietuviški kūčiukai“, Mon Ami „Kūčiukai“, Crustum kūčiukai, Biržų duonos Kūčiukai Nr. 1, Biržų duonos Kūčiukai Nr. 2.
Palyginimo kriterijai: saldumas, traškumas, aguonų kiekis, dydis.
„Minkšti kūčiukai“ (JDC)
Visiška baronkos modifikacija. Turi keistą, sunkiai įvardijamą prieskonį, kuris lyg yra, lyg nėra. Paskaičius sudėtį, atrandama ciberžolė, matyt čia ir bus šuo pakastas. Taip pat reikia paminėti, kad šie kūčiukai yra vieni iš negausaus minkštų kūčiukų pasirinkimo. Taigi, minkštųjų mėgėjams – tikrai verta pabandyti.
Kalbant apie estetiką – tokie apvalučiai ir glotnučiai, atrodo lyg mažos pagalvėlės ir sunku netiesti rankos link dubens, kuriame jie įsitaisę, net jei nuo vaikystės lavinti stalo įpročiai reikalauja kūčiukų, kurie traškėtų.
Sudėtyje randama maistinių priedų ir konservantų, tačiau nieko gyvulinės kilmės. Kūčių stalui – tinka.
„Kūčiukai su viso grūdo miltais“ (JDC)
Tai ko galite tikėtis, tą ir gausite. Nieko naujo, nieko blogo, bet ir nieko labai išskirtinio. Tradicinis masinis priėjimas prie šio šventinio sausainėlio. Reikia paminėti, kad jų estetinė pusė šlubuoja – paties kūčiuko forma ne itin tvarkinga – dauguma jų yra skirtingų formų ir turi gana reljefinį paviršių. Traškūs, bet nekieti, netrupa, tradicinio dydžio, ne per saldūs.
Pilno grūdo miltai skoniui (kurių sudėtyje yra 11%,) nesuteikia išskirtinumo. Gal prideda kiek traškumo. Nors, įsimetus į burną po kitų kūčiukų, šiek tiek primena džiūvėsėlį. Taip pat, aguonos papildytos linų sėmenimis (beveik 50/50). Jautresni skonio receptoriai pajus šį papildymą, bet linų skonis nėra intensyvus. Galima priskirti prie mažiau saldžių variantų.
Sudėtyje nėra cheminių maisto priedų ar gyvulinės kilmės ingredientų. Kūčių stalui – tinka.
„Kūčiukai su kanapių ir aguonų sėklomis“ (Beatos virtuvė)
Kanapių sėklos suteikia netikėto traškumo. Tačiau jos nesukuria atpažįstamo/išsiskiriančio skonio – jei ant pakuotės nebūtų nurodytas šis ingredientas, tektų pasukti galvą atpažįstant sėklos luobelės spragtelėjimą tarp dantų. Jos puikiai susikramto ir kilęs nerimas, kad teks krapštyti iš tarpdančių luobeles, nepasitvirtino. Bet su aguonomis nepersistengta – jų visai nedaug.
Vidutinio dydžio, labai tvarkingos formos, estetiški. Galima priskirti prie saldesnių ir tikrai traškesnių kūčiuko interpretacijų.
Sudėtyje nėra maisto priedų ar konservantų, taip pat ir pieno ar kiaušinių produktų. Ant Kūčių stalo – be sąžinės priekaištų.
„Lietuviški kūčiukai“ (Vilniaus duona)
Traškūs, net, galima sakyti, kietoki – prakandus ausyse traška, tačiau maloniai. Vidutinio dydžio, turi saldumo, tvarkingos formos, netrūksta aguonų, galima įsigyti maisto prekių parduotuvėje, o ir kaina nedidelė – pats tas iš visų pusių.
Tikrai tradiciniai. Tikrai lietuviški, kiek lietuviškumas gali pasireikšti prekybcentrio lentynoje. Papildo „saldžiųjų“ gretas.
Sudėtis labai paprasta – nėra įtarimą keliančių ir nesuprantamų priedų. Jokių kiaušinių. Jokių pieno produktų. Nusipelnė vietos ant Kūčių stalo.
Kūčiukai (Mon Ami)
Vos užėjus į kepyklą ir nužvelgus kaspinėliu aprištą maišelį, kyla mintis – va čia bus kūčiukų „Crème de la Crème“. Kaina šį įspūdį sustiprina – ji apie 5 kartus didesnė, nei maisto prekių parduotuvėje siūlomų gaminių.
Tačiau užmetus akį į jaukios pakuotės turinį nejučia norisi paklausti – kaip juos reiks sugraibyti? Neperdedu sakydama, kad jie labai smulkūs. 8 šios kepyklos kūčiukai prilygtų vienam tradiciniam. Taigi, teks apsišarvuoti kantrybe ir dviem piršteliais elegantiškai kaip sėklytes dėti į burną po vieną arba be skrupulų iš dubens griebti kupiną saują ir berti tiesiai į burną.
Bet tai turi ir savų pliusų – sunkiau prisivalgyti, vis nejučia metant juos į burną. Jei kūčiukus valgote su aguonpieniu, tarsi sriubą – irgi puikus variantas, daugiau tilps į šaukštą ir nereikės išsižioti iki debesų, kad tas šaukštas patektų į burną.
Kaip naminiai, skaniai saldūs. Tešla nenustelbia skonio, intensyviai jaučiasi aguonos. Kol kas skonis artimiausias močiutės keptiems – vis dar miltuoti, lyg tiesiai nuo kočiojimo lentos - į orkaitę ir ant jūsų stalo.
Sudėtyje nėra konservantų, maisto priedų, BET yra grietinės. Nuosprendis – skanu, bet (ne)kūčiukai.
Kūčiukai (Crustum)
Ne traškūs, o trapūs. Visai nesaldūs. Tekstūra stipriai išsiskiria iš bendro apžvelgiamų kūčiukų vaizdo – sudaro beveik rupumo įspūdį. Turi išsiskiriančio, vos jaučiamo prieskonio, kuris greičiausiai gaunamas iš sudėtyje esančio dirbtinio medaus. Tai sudaro malonią sąjungą su nesaldžia tešla.
Aguonų netrūksta, gana turtingi šiomis sėklomis. Forma ne tobula, bet jaukiai naminė.
Kuriant receptą neapsieita be ilgo maisto priedų ir konservantų sąrašo: E471, E481, kalcio fosfatas, askorbo rūgštis, lecitinas, riebalų rūgščių mono digliceridas, E300, beta karotenas, E330, E202, E211.
Sudėtyje yra kiaušinių masės ir gyvulinių riebalų. Verdiktas – (ne)kūčiukai.
Kūčiukai Nr. 1 (Biržų duona)
Galima pritaikyti panašią kritiką, kaip ir Mon Ami siūlomiems kūčiukams – jie net ne mini, o mikro kūčiukai. Traškūs, kaip ir keli kiti kandidatai, turi džiūvėsėlio įspūdžio. Aguonų beveik nerasta, todėl nenorom kyla klausimas, kur čia to kūčiuko idėja – formoje? Juk aguonos yra beveik esminis atributas.
Nėra saldūs, šiek tiek jaučiasi druska. Labiausiai primena duonos lazdelių su priedais labai sumažintą versiją. Gera žinia, kad juose nėra jokių gyvulinės kilmės ingredientų, taigi, jeigu patiko mažų kūčiukų idėja, galėsite šiuos srėbti su aguonpieniu nenusižengdami tradicijoms.
Kepami su pilno grūdo miltais (18 %), beveik nėra cheminių maisto priedų – be tradicinių ingredientų, rasite tik kvapiosios medžiagos (vanilino). Išvada – Kūčių stalui tinka.
Kūčiukai Nr. 2 (Biržų duona)
Traškūs, sausi. Nėra saldūs, aguonų itin mažai, kaip ir kituose šios kepyklos siūlomuose kūčiukuose.
Galbūt taip pasitaikė, tačiau buvo nemažai sulipusių į vieną eilę, kaip traukinio vagonai. Skoniui lyg ir nemaišo, bet vis tik estetinis ir praktinis minusas. Nors, tradiciškai, Suvalkijoje kūčiukai buvo kepami voleliais ir iškepę sulaužomi – gal tokia ir yra idėja? Bet Biržai ne Suvalkijoje. Bet vis tik jie nekvepia nei Kūčiomis, nei Kalėdomis – na, kaipgi be tų aguonų?
Kaip jų stiprybę galima paminėti anksčiau išsakytą Biržų duonos kūčiukų privalumą – beveik nenaudojami cheminiai maisto priedai, išskyrus už vanilės aromatą atsakingą vaniliną. Kaip ir pirmieji – gali būti priimti į Kūčių vakarienę.
Atsižvelgiant į sudėtį, kainą ir skonio savybes, favoritais skelbiame... (būgnai) ... „Lietuviškus kūčiukus“ (Vilniaus duona) ir „Kūčiukus su kanapių ir aguonų sėklomis“ (Beatos virtuvė).
