Neatlygintinų kraujo donorų skaičius auga
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, per pastaruosius metus neatlygintinų kraujo donorų skaičius yra gerokai padidėjęs. „2014-ųjų metų sausio mėnesį labai trūko kraujo ir tik 25 procentai donorų, pasirinko kraują duoti neatlygintinai. Po to laiko labai augome. Jau 2015-ųjų metų sausį neatlygintinų donorų skaičius pakilo iki 62 procentų, o tų pačių metų rugpjūtį, šis skaičius šoktelėjo iki 80 procentų“, – pasidžiaugė Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.
J. Bikulčienė pasakojo, kad Nacionalinis kraujo centras daro viską, kad kuo daugiau žmonių taptų neatlygintinais kraujo donorais. Nacionalinio kraujo centro direktorės teigimu, augančiam neatlygintinų donorų skaičiui įtaką daro žinomi, visuomenėje nusipelnę žmonės.
„Prezidentė parodė puikų pavyzdį, birželio mėnesį pradėdama neatlygintinos donorystės turą per Lietuvą. Ji pati paaukojo kraujo, sukvietė į prezidentūrą pasitarti kraujo donorystės entuziastus, kraujo centrų vadovus. Nomeda Marčėnaitė sukūrė puodelį ir maišelius kraujo donorystės tema, jie yra dalinami žmonėms, už dovanotą kraują neprašiusiems pinigų“, – pasakojo J.Bikulčienė.
Anot J.Bikulčienės, keičiasi ne tik kraują duodančiųjų neatlygintinai skaičius, bet ir jų amžius: „Anksčiau neatlygintinais kraujo donorais daugiausia būdavo jaunimas, studentai. O dabar duoti kraują pirmą kartą ryžtasi žmonės, kurie yra jau gana brandaus amžiaus – apie 40–50 metų.“
Atlygintina donorystė naikinama ne dėl taupymo
Nors yra žmonių, galvojančių, kad atlygintina kraujo donorystė naikinama dėl taupymo, J.Bikulčienė sako, kad taip tikrai nėra.
„Šalims, kuriose dar egzistuoja atlygintina kraujo donorystė, Pasaulinė sveikatos organizacija iškėlė uždavinį, iki 2020-ųjų metų visiškai apsirūpinti krauju, suteiktu neatlygintinų donorų. Valstybė tikrai dėl to nesutaupys, nes reklama, donorystės vietų įrengimas, pakvietimai, simbolinės dovanos – viskas kainuoja“, – kalbėjo J. Bikulčienė.
Pasaulinė sveikatos organizacija iškėlė uždavinį, iki 2020-ųjų metų visiškai apsirūpinti krauju, suteiktu neatlygintinų donorų.
J.Bikulčienės teigimu, neatlygintinai donoru tapusio žmogaus kraujas yra saugesnis jį gaunančiam žmogui, nes pats donoras neturi priežasties slėpti savo sveikatos sutrikimų. „Net aukščiausio lygio kraujo ištyrimo technika kartais neaptinka tam tikrų kraujo trūkumų. Dėl to labai svarbu, kad žmogus savanoriškai duotų kraują, nesiekdamas materialinio atlygio. Kitu atveju jis turi dėl ko slėpti savo ligas ar netinkamą gyvenimo būdą“, – pasakojo J. Bikulčienė.
Nacionalinio kraujo centro direktorė pasakojo, kad keičiasi ir kraujo donoro paveikslas. Pasak jos, prieš dvidešimt metų, kraujo donorais daugiausia būdavo įtartinai atrodantys žmonės, kuriems rūpėjo tik siūlomas atlygis. Tačiau dabar kraujo donorais tampa įvairiausių profesijų, veiklūs, energingi žmonės, kurie supranta donorystės svarbą.
Aktyviems kraujo donorams – valstybės pensija
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, ne mažiau nei 40 kartų neatlygintinai kraujo donoru buvęs žmogus, gali pretenduoti į Garbės donoro vardą bei antrojo laipsnio valstybės pensiją. Nacionalinio kraujo centro vadovai Sveikatos apsaugos ministerijai praneša apie kraujo donorystei nusipelniusius žmones ir ten sprendžiama, kam bus suteikta valstybinė pensija ir Garbės donoro vardas.
Tačiau vien duoti kraujo – nepakanka. „Žmonės pamiršta, kad neužtenka neatlygintinai duoti kraujo. Reikia ir aktyviai dalyvauti kraujo donorystės populiarinimo veikloje, – kalbėjo J. Bikulčienė. – O kas yra tas aktyvumas, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.“
Visiškai atsisakius atlygintinos kraujo donorystės, valstybinės pensijos ir Garbės donoro vardo skyrimas keistis neturėtų. J.Bikulčienė sako, nematanti priežasties, kodėl turėtų būti skriaudžiami žmonės, kurie aktyviai prisidėjo prie kraujo donorystės ir kitų sveikatos gerinimo.
Donorų nuomonės – įvairios
Patys donorai dėl atlygintinos kraujo donorystės panaikinimo laikosi įvairių nuomonių. Vieni šiam sprendimui pritaria, o štai kiti mano, kad tai gali sumažinti kraujo donorų skaičių.
Vilniuje gyvenantis Dominykas jau ne kartą buvo neatlygintinu kraujo donoru. Jis sako, kad atlygintinos kraujo donorystės panaikinimas kelia abejonių. „Nelabai žinau, kodėl tai turėtų būti panaikinta. Manau atsiranda žmonių, kurie tik dėl atlygio pasiryžta duoti kraujo. Kitą vertus, piniginiu atlygiu gali pasinaudoti žmonės, netinkami donorystei ir galintys sukelti pavojų kitų sveikatai“, – svarstė Dominykas.
Juk kraują duodame tam, kad padėtume, o ne užsidirbtume.
Neatlygintinu donoru buvęs Augustas taip pat dvejoja dėl atlygintinos donorystės panaikinimo: „Iš esmės – tai gerai. Juk kraują duodame tam, kad padėtume, o ne užsidirbtume. Tačiau tokiu būdu gali sumažėti kraujo donorų skaičius, kas, manau, tikrai atsitiks. Kraujo trūkumas pastebimas ir dabar, tad jei visai nebemokės, kraujo gali trūkti dar labiau.“
Priešingos nuomonės laikosi studentė Karolina, kuri taip pat buvo kraujo donore. Jos nuomone, panaikinus atlygintiną kraujo donorystę situacija turėtų pagerėti. „Man asmeniškai tai nieko nekeis. Manau, kad atlygintinos kraujo donorystės panaikinimas yra gerai. Sveiki žmonės duoda nemokamai, juk negaila. Taip atrodo, kad už pinigus duoda tik visokie neaiškūs tipeliai, kurių kraujyje nežinia ko randama“, – pasakojo Karolina.
Kraujo donore jau ne kartą buvusi Donata mano, kad atsisakius atlygintinos kraujo donorystės, situacija neturėtų suprastėti. „Nežinau statistikos, bet manau, kad pagrindiniai kraujo donorai vis tiek yra tie žmonės, kuriems nebūtina arba nereikia gauti pinigų, todėl niekas labai nepablogės, – kalbėjo Donata. – Manau, kad iki 2020-ųjų žmonių suvokimas apie tai, kaip svarbu duoti kraujo, prasiplės ir vis daugiau žmonių tai atrodys tiesiog normalus, natūralus procesas.“
