Būtent šių grupių žmonės turi ypač stebėti vartojamo maisto sudėtį ir vengti valgyti nuodingus produktus. Vis dėlto kartais net nesusimąstome, kokios nuodingos bakterijos gali slypėti kasdien mūsų vartojamuose produktuose. Tad tinklalapyje lifespan.com siūlome pasiskaityti aprašytas nuodų rūšis ir kitą sykį atidžiau rinktis, ką valgyti pietums ar vakarienei.
Botulizmą sukeliančios bakterijos
Botulizmas – reta, bet sunki liga, kurią sukelia Clostridium botulinum bakterijų gaminamas nuodas. Šis toksinas dažniausiai randamas konservuotuose produktuose arba skardinėse, kuriose laikomi kukurūzai, žirneliai ar pupelės, jo taip pat gali atsirasti ir netinkamoje temperatūroje laikomame maiste.
Pirmieji botulizmo simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs botulotoksinas. Pirmieji ligos požymiai: silpnumas, galvos svaigimas, gali sutrikti regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), džiūti burna, atsiranda rijimo ar kalbos sutrikimų. Jie gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Bisfenolis A
Neseniai mokslininkų grupė ištyrė dešimt skardinėse laikomų makaronų ir sriubų rūšių – visuose produktuose buvo aptikta hormonus imituojančio bisfenolio A toksino, kuris, mokslininkų tikinimu, gali pažeisti žmogaus DNR ir moterų kiaušidžių ląsteles. Dėl pernelyg dažno maisto produktų, kuriuose yra šio toksino, vartojimo ateities kartoms gali išsivystyti Dauno sindromas ar nevaisingumas.
Gana didelio susidomėjimo sulaukė ir vaikams maitinti skirti plastikiniai buteliukai, kuriuose taip pat aptikta bisfenolio A toksino. Vis dėlto mokslininkų tyrimai įrodė, kad šie buteliukai į kūdikių maistą gali išskirti nepavojingą bisfenolio A kiekį, kuris neviršija europiniu lygiu bisfenoliui A nustatytos TDI (tolerable daily intake – priimtino suvartotino kasdienio kiekio) normos. Šis reikalavimas šiuo metu galioja visiems į prekybą pateiktiems buteliukams, skirtiems kūdikiams maitinti ir įprastai jų paskirčiai.
Kampilobakteriozę sukeliančios bakterijos
Kampilobakteriozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti spiralės formos bakterija. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400─500 bakterijų). Net nedidelis mėsos sulčių lašelis, turintis Campylobacter jejuni rūšies bakterijų, nulašėjęs nuo paukštienos, gali sukelti ligą. Silpną imuninę sistemą turintys žmonės, ypač vaikai, lengvai užsikrėsti šia liga gali ir išgėrę puodelį nepasterizuoto pieno.
Kampilobakteriozės inkubacinis periodas trunka 2–5 dienas. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu arba vėmimu. Viduriavimas gali būti su krauju, vandeningas. Ligos komplikacijos gana retos, tačiau kartais gali išsivystyti sąnarių uždegimas, atsirasti kraujo užkrėtimas, smegenų dangalų, tulžies pūslės uždegimas.
Clostridium bakterijos
Vaikai šiomis bakterijomis gali labai lengvai užsikrėsti, jeigu prieš valgydami nenusiplauna rankų, taip pat jeigu valgo tinkamų higienos sąlygų nesilaikančiose kavinėse ar valgyklose. Nėščioms moterims itin nepatartina valgyti tam tikrų rūšių sūrių, mat juose slypinčios clostridium bakterijos gali sukelti persileidimą. Ypač siūloma vengti minkštojo sūrio rūšių: fetos, pelėsinio ar bri.
E.coli bakterija
Ši bakterija, dažniausiai aptinkama endotermų (šiltakraujų organizmų) virškinamajame trakte. Kai kurie bakterijos tipai egzistuoja žmogaus žarnyne kaip natūrali flora ir atlieka kelias naudingas funkcijas, tarkime, vitamino K2 gamybą, taip pat padeda apsisaugoti nuo žalingų patogeninių bakterijų atsiradimo žarnyne. Vis dėlto kai kurios šios bakterijos rūšys žmogui gali būti mirtinai pavojingos. Pastebėta, kad E.coli bakterijomis žmonės apsinuodyti gali valgydami nepakankamai iškeptą jautieną, nenuplautas salotas ar netgi gerdami obuolių sultis.
Ligos požymiai gali visiškai nesiskirti nuo įprasto apsinuodijimo maistu, pirmieji simptomai dažniausiai būna staigūs skausmai pilvo srityje, viduriavimas (kartais su krauju), pykinimas ir karščiavimas. Netinkamai gydoma infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą, širdies problemas ar netgi komą.
Salmonelės bakterijos
Kiaušiniuose ar mėsoje dažniausiai aptinkamomis salmonelės bakterijomis galima užsikrėsti valgant nepakankamai iškeptus mėsos ar kiaušinių produktus, taip pat geriant nepasterizuotą pieną. Salmonelės bakterijomis užsikrečiama ir nesilaikant higienos taisyklių virtuvėje, tarkime, dedant keptą mėsą į lėkštę, kurioje prieš tai buvo laikoma žalia mėsa.
Šių bakterijų sukeliama salmoneliozė yra ūmi infekcinė žarnyno liga, pasireiškianti dažniausiai gastrointestinine (rečiau generalizuota) forma. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga paprastai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais.
Stafilokoko bakterijos
Šios bakterijos yra gana dažna įvairių odos ligų (spuogų, pūslelinės) atsiradimo priežastis. Jos gali būti pernešamos per maistą, ypač jei jis laikomas šiltoje temperatūroje. Ši bakterija veisiasi ir savo nuodingus toksinus skleidžia tirpdant ledus. Todėl maisto ekspertai griežtai pataria nedėti atgal į šaldiklį jau ištirpusių ledų.
Žuvų produktuose slypinčios bakterijos
Apsinuodijimas įvairiais žuvų produktais yra dažnas ir rimtas reiškinys. Jis itin būdingas žmonėms, mėgstantiems valgyti dideles ar egzotines žuvis. Vis dėlto apsinuodyti galima ir nuo tuno, jeigu jame yra per daug histamino, kuris gali sukelti į alergiją panašius simptomus: dilgėlinę, prakaitavimą, traukulius, galvos skausmus ar viduriavimą.
Toksoplazmozę sukeliančios bakterijos
Pagrindinis žmonių užsikrėtimo toksoplazmomis kelias yra per burną, kai į virškinamąjį traktą patenka toksoplazmų cistos arba oocistos.
Žmogus toksoplazmoze užsikrečia valgydamas užsikrėtusių toksoplazmų cistomis užterštą kiaulių, avių, ypač vištos ar galvijų mėsą (faršą), kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota ar vartota žalia. Taip pat užsikrečiama maistui naudojant užterštą oocistomis vandenį, žalią pieną, valgant nenuplautas daržoves, vaisius, uogas.
Toksoplazminė infekcija stiprios imuninės sistemos vaikams ir suaugusiesiems (taip pat ir nėščiosioms) dažniausiai būna be simptomų. Toksoplazmoze serga tik labai nedidelė užsikrėtusių žmonių dalis. Dažniausia kliniškai ši liga pasireiškia kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padidėjimu, gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.
Ši liga be galo pavojinga nėštumo metu, nes gali būti užkrečiamas vaisius. Sunkiausi įgimtos toksoplazmozės klinikiniai simptomai būna tuomet, kai motina užsikrečia dar pačioje nėštumo pradžioje. Užsikrėtusių naujagimių infekcija esti besimptomė, ligos padariniai gali išryškėti vėliau (vaikystėje ar paauglystėje), tačiau apie 5 proc. užsikrėtusių naujagimių gali turėti sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimų.
