Pasak M.Žygutienės, Lietuvoje nėra rajonų, kuriuose nebūtų registruojama susirgimų erkiniu encefalitu. Kaip rodo duomenys, šia erkių platinama liga dažniausiai užsikrečiama arti gyvenamosios vietos arba to paties rajono miškuose. „Tai rodo, kad užsikrėsti erkiniu encefalitu galime nepaisant to, ar buvome miške, ar parke, ar tik išėjome pasivaikščioti prie namų, nes erkių yra visur, per visą Lietuvos teritoriją. Kasmet kartoju ir dar kartą primenu: neturime saugių vietų, tad privalome saugotis, o geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai“, – pabrėžė M.Žygutienė.
Šiuo metų laiku rekomenduojama skiepytis greituoju skiepijimo planu, jis susideda iš trijų skiepų. Po jų reikia palaikomojo skiepijimo kas trejus-penkerius metus.
Apsaugo augintinius, bet nebūtinai skiepijasi patys
Kaip pastebi medicinos entomologė, naminių gyvūnų šeimininkai pasirūpina paskiepyti juos nuo erkinio encefalito, tačiau nebūtinai pasiskiepija patys, nors tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai, o ypač – neprižiūrimos, rūsiuose ar laiptinėse gyvenančios katės, išėję į šalia esantį miškelį papeliauti, parsineša erkių.
„Erkė – ne uodas, kuris 10 minučių pasimaitinęs krauju nuskrenda. Erkė krauju maitinasi kelias dienas, o suaugusi – netgi iki savaitės. Todėl nežinia kur gali nukristi pasimaitinusi. Ir jeigu, trakime, suaugusi erkės patelė nukrenta į drėgną pievelę prie suoliuko, ji toje vietoje gali sudėti kiaušinius, iš kurių išsirita lervutės. Nuo jų gali nukentėti tos pačios katės, šuniukai, šalia žaidžiantys vaikai ar močiutė, kuri prisėdo ant suoliuko. Visur, kur tik yra lopinėlis žolės, gali būti ir erkių, galinčių užkrėsti erkiniu encefalitu. Tai labai rimta liga, nuo kurios nėra vaistų“, – sakė užkrečiamųjų ligų specialistė.
Pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus
Erkinio encefalito virusas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
Lengvesne erkinio encefalito forma laikomas meningitas diagnozuojamas nustačius tik smegenų dangalų pažeidimo požymius. Tai yra galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas ir t.t.
Vidutinio sunkumo arba sunki erkinio encefalito forma diagnozuojama, kai kartu su smegenų dangalų pažeidimo požymiais nustatomi ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų bei nugaros nervų pažeidimo požymiai: sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, galūnių drebėjimas, eisenos, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, galvos nervų pažeidimas ir t. t.
Vidutinio sunkumo arba sunki erkinio encefalito forma diagnozuojama, kai kartu su dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais nustatomi ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų bei nugaros nervų pažeidimo požymiai.
Nuo erkinio encefalito miršta iki 4 užsikrėtusiųjų iš 100 (0,5-4 proc.) Maždaug kas trečias, persirgęs erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai – negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Koją pakišo pandemija, bet yra ir gerų žinių
Planavusiems skiepytis nuo erkinio encefalito šaltuoju metų sezonu, koją pakišo koronaviruso pandemija, kuri buvo valdoma skiepais. Kelis kartus per sezoną skiepijęsi nuo koronaviruso daug kas apsaugą nuo erinio encefalito atidėjo kiek vėlesniam laikui. M.Žygutienės žodžiais, skiepytis nuo erkių platinamų ligų dabar pats laikas ir niekada ne vėlu, juolab, kad mes dar labai labai toli nuo tokio pasiskiepijusiųjų procento, kuris sumažintų sergamumą erkiniu encefalitu šalyje.
„Susirgimų skaičius akivaizdžiai sumažėtų, jeigu būti pasiskiepiję per 70 proc. visų gyventojų. Tačiau mums iki tokio procento toli. Tarptautinės organizacijos apklausos duomenimis, net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų nepaprastai gerai žino apie erkinį encefalitą, kokia tai sunki liga ir kad patikimiausia apsauga – skiepai, tačiau iš tų 10 apklausų tik 4 patys pasiskiepiję“, – atkreipė dėmesį M.Žygutienė.
Į klausimą, kodėl žinodami erkinio encefalito grėsmes ne visi skiepijasi nuo šios ligos, atsako patys apklausų dalyviai. Jų pasisakymus galima apibendrinti maždaug taip: ruošiausi, bet nenuėjau.
„Mes greitai kreipiamės pagalbos, kai skauda, tačiau ligų prevencija sulaukia mažiau dėmesio, nes reikia skirti laiko skiepui, susirasti, kur. Galbūt tai žmones ir sulaiko, nors jau galima skiepytis ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, laboratorijose, bet ir vaistinėse“, – vardijo M.Žygutienė.
Rūpinasi vaikais – save pamiršta
Kita tendencija, į kurią atkreipė dėmesį visuomenės sveikatos specialistė, kad tėvai nuo erkinio encefalito aktyviai skiepija vaikus, tačiau skiepus sau kai kurie vis atideda.
Vis dar vangokai skiepijasi ir vyresnio amžiaus žmonės, nors jie erkiniu encefalitu paprastai serga sunkiau. „Žmonės tai žino, bet „neprisiruošia“ pasiskiepyti“, – apgailestavo 15min pašnekovė.
Viena erkė buvo lemtinga
Daug laiko leidžiantiems gamtoje ir nesiskiepijantiems, neva, per metų metus bus natūraliai įgiję imunitetą nuo erkinio encefalito persirgę juo be simptomų arba lengvai, M.Žygutienė atsako: „Tai ne argumentas“.
Specialūs tyrimai gali parodyti, ar yra kraujyje erkinio encefalito antikūnų. Dalis žmonių gali būti natūraliai įgiję imunitetą. Tačiau toks išankstinis įsitikinimas – per didelė rizika.
„Pasitaiko pačių keisčiausių, neįtikinamiausių situacijų. Pvz., Lietuvoje buvo registruotas mirties atvejis nuo erkinio encefalito žmogui, kuris ypač daug laiko leido gamtoje. Darbuojantis miške jam kasmet dešimtimis erkių įsisiurbdavo ir staiga pasitaikė ta viena lemtinga, nuo kuruos įkandimo žmogus mirė. Galbūt jis buvo iš tų, kurie tikrai galėtų galvoti apie natūralų imunitetą, bet, pasirodo, neturėjo“, – sakė M.Žygutienė.
Ir vienas procentas reikšmingas: skiepytis turime visi
Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje Erkinio encefalito virusu užsikrėtęs maždaug 1 proc. visų erkių. Tačiau kai pas mus jų tokia gausa, gydytojos žodžiais, ir tas vienas procentas – reikšmingas.
„Niekada nežinai, ar iš tų 99 proc. erkių ar iš to 1 proc. erkė įsisegė. Todėl pasiskiepyti nuo erkinio encefalito Lietuvoje turime visi, žinodami, kad esame didžiausio sergamumo erkiniu encefalitu zonoje“, – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.
Vakcinų nuo erkinio encefalito efektyvumą užkrečiamųjų ligų gydytoja vadino labai aukštu, siekiančiu 98 proc. ir daugiau. „100 proc. net neįmanoma užtikrinti, nes įtakos turi ir konkretaus žmogaus imuninė sistema“, – pridūrė M.Žygutienė.
Kas žinotina pamiršusiems revakcinuotis
Problema, kurią išskyrė gydytoja, kad nemaža dalis pasiskiepijusių nuo erkinio encefalito pirmąja ir pastiprinančiąja doze pamiršta grįžti revakcinuotis po 3 ar 5 metų, priklausomai nuo vakcinos.
„Gera žinia, kad su mėnesio pertrauka dukart pasiskiepijus viena iš dviejų Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo erkinio encefalito ir pamiršus po metų pasiskiepyti trečia stiprinančiąja doze, nieko labai baisaus nenutinka. Tiesiog reikia grįžti revakcinuotis, kad ir pavėlavus. Tuomet vėl užsiveda visas apsaugos nuo erkinio encefalito mechanizmas. Gera žinia, kad imuninė atmintis yra. Taigi, jeigu jau turime du skiepus nuo erkinio encefalito, net ir pavėlavus revakcinuotis visko iš pradžių kartoti nereikės. Bet jeigu tik kartą pasiskiepijome ir praleidome neprotingą laiką iki antros dozės, viską reikės pradėti iš naujo“, – aiškino M.Žygutienė.
20-15 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų
PSO rekomenduoja nuo erkinio encefalito pasiskiepyti vykstant į šalis, kuriose registruojami 5 ir daugiau erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Mes gyvename šalyje, kur, priklausomai nuo metų, registruojama 20-15 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Nepaisant to, nemažai žmonių neprisiruošia skiepytis ar sako, kad jiems nereikia. Neva, tiek laiko nieko neatsitiko, neatsitiks ir toliau. Tačiau taip elgtis rizikinga. Gyvename labai endeminėje vietovėje, tad reikėtų pasirūpinti ne tik vaikais, augintiniais, bet ir savimi“, – apibendrino nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja, medicinos entomologė M.Žygutienė.
