Aukštas tikslas – kad perpus mažiau žmonių mėgintų pakelti prieš save ranką

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 900 gyventojų, t. y. apytiksliai tris kartus daugiau nei per tą patį laiką žūva eismo įvykiuose. Tačiau reali situacija gali būti dar baisesnė: po avarijomis keliuose, neaiškiomis mirtimis, tyčiniu savęs žalojimu taip pat gali slėptis suicidiniai įvykiai. Kadangi savižudybė – labai daug gyvenimo sričių apimantis reiškinys, į kovos su savižudybėmis priemones taip pat reikia žvelgti kompleksiškai. Apie tai Visuomenės sveikatos kongrese kalbėjo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė Julija Meišimė.
Nepalikite žmogaus su savižudybės rizika vieno.
Nepalikite žmogaus su savižudybės rizika vieno. / 123RF.com nuotr.

Tikslas – beveik du kartus mažiau nusižudžiusių žmonių

2015 metais Mykolo Majausko, Aušrinės Armonaitės, Gintauto Palucko iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybė kartu su įvairiomis organizacijomis pasirašė savižudybių prevencijos memorandumą, o 2016 m. – Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2016–2019 m. strategiją. Vienas iš jos vykdytojų – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (VVSB). Jo specialistė Julija Meišimė, Vilniaus miesto savižudybių prevencijos memorandumo grupės narė, įgyvendina savižudybių prevencijos strategiją.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Šia programa siekiama sukurti kompleksišką savižudybių prevencijos sistemą Vilniaus mieste, kuri užtikrintų kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis, mėginusiems tai daryti, taip pat nusižudžiusių artimiesiems, – pasakoja specialistė. – Tolimasis jos tikslas yra siekti, kad geroji strategijos modelio patirtis būtų skleidžiama kituose Lietuvos regionuose. O galutinis – kad savižudybių rodiklis sostinėje neviršytų 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų (pernai buvo 17,5 atvejo)“.

Pagrindinė veiklos priemonė – žinojimas, kaip elgtis

Julija Meišimė sako, kad VVSB atsakingas už kelias strategijos veiklas, bet viena iš svarbesnių yra vadinamųjų „vartininkų“ mokymų programos, kurias memorandumo grupės nariai labai kruopščiai ir atsakingai rinko.

„Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja tris efektyvios savižudybių prevencijos žingsnius: atpažinti savižudybės ženklus ir tinkamai reaguoti; laiku suteikti kvalifikuotą tęstinę pagalbą po mėginimo nusižudyti; suteikti emocinę, psichologinę pagalbą artimiesiems. Atidžiai ieškojome patikimų ir veiksmingų mokymų programų „vartininkams“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje sekmadienio vakarą ieškota į Nerį įšokusios moters.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniuje sekmadienio vakarą ieškota į Nerį įšokusios moters.

Galiausiai pasirinkome dvi kanadiečių organizacijos „Living Works“ (LW) mokymo programas: safeTALK ir ASIST. Jos naudojamos 30 pasaulio šalių, yra nuolat atnaujinamos pagal naujausius tyrimus, čia dirba geriausi specialistai, kurie išlaiko aukštus mokymų standartus ir taiko griežtus lektorių paruošimo reikalavimus. Jų ir filosofija mums labai artima: kiekviena bendruomenė turi gyvybiškai svarbių išteklių, kurie esame mes visi. Ir tik mes, ne kas kitas, galime padėti šalia esančiam žmogui. Juk savižudybė yra sudėtingas reiškinys, paliečiantis daugybę žmonių šalia“, – teigia memorandumo grupės narė.

Planas – 2000 „vartininkų“ Vilniuje

Nusprendus pasirinkti plačiai pasaulyje žinomos organizacijos mokymų metodus ir juos adaptuoti ir įgyvendinti Lietuvoje, sekė ilgas lektorių atrankos ir sertifikavimo kelias.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Savižudybės prevencijos mokymai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Savižudybės prevencijos mokymai

„Atranka buvo sudėtinga, ji vyko trimis etapais. Po antrojo liko dešimt SafeTALK ir šeši ASIST lektoriai, kurie dalyvavo intensyviuose dviejų savaičių kursuose 2016 m. rugpjūtį ir tapo sertifikuotais lektoriais, įtrauktais į pasaulinę „Living Works“ duomenų bazę, – sako J. Meišimė. – Toliau sekė dar vienas svarbus etapas. Tai – mokymų medžiagos adaptavimas ir vertimas. Tiesą sakant, organizacija „Living Works“ kiekviename žingsnyje taiko labai griežtus reikalavimus, tad šis etapas buvo ne mažiau įtemptas ir atsakingas. Kruopščiai dirbome ir paruošėme medžiagą abiejų kursų dalyviams“.

Turime imtis kompleksinių veiksmų, bet laiku pastebėti, klausytis ir užjausti turime išmokti kiekvienas.

SafeTALK (4 val. trukmės) mokymuose gali dalyvauti visi suinteresuoti vilniečiai nuo 15 metų – tiek profesionalai, tiek ir plačioji visuomenė. Pirmenybė, žinoma, yra „vartininkams“: pedagogams, medikams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams ir kt. Tuo metu ASIST (16 val. trukmės) programa skirta profesionalams – gydytojams psichiatrams, psichologams, psichoterapeutams, pagalbos linijų savanoriams ir pan.

„Šių metų planas toks, kad Vilniuje turėtume apmokyti 2000 „vartininkų“ pagal safeTALK programą ir 500 pagal – ASIST. Džiaugiuosi, kad šie skaičiai beveik pasiekti – šypsosi VVSB specialistė J. Meišimė. – Džiugu tai, kad mokymų dalyviai išties jaučia jų naudą. Atsiliepimuose jie rašo arba pasako pagaliau supratę, jog savižudybė nebėra tabu, jie jaučiasi tvirčiau, jiems jau nesudėtinga užduoti tiesų klausimą: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“.

Svarbu pastebėti, išklausyti ir užjausti

Specialistės teigimu, daugelis išklausiusių šią medžiagą pasidalina mintimis, kad mokymai keičia požiūrį, skatina nebūti apatiškiems tiek artimiesiems, tiek šalia esantiems. Nemaža dalis gydytojų specialistų tvirtina, jog žinios apie savižudybę ir prevenciją jiems padėjo.

„Kita vertus, reikia suprasti, kad vien apmokyti žmonių neužtenka. Turime imtis kompleksinių veiksmų, bet laiku pastebėti, klausytis ir užjausti turime išmokti kiekvienas“, – sako J. Meišimė.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis