Suparalyžiavo per kelias valandas
Kaune gyvenančiai Daliai Rukienei (44 m.) pernai metų spalį medikai diagnozavo vidinį ausies uždegimą, tačiau nepaisant savalaikio gydymo, simptomai tik sunkėjo. Galiausiai uždegimas pažeidė veidinį nervą, dėl ko per kelias valandas jai pasireiškė sunkios formos veidinio nervo neuropatija.
„Nuvažiavau į priėmimo skyrių, kur man atliko ausies būgnelio operaciją, tačiau kairė veido pusė liko paralyžiuota. Gydytoja pasakė, jog geriausiu atveju nervas atsistatys per pusę metų, tačiau gali ir visai neatsistatyti“, – pasakoja Dalia.
Kaip teigia pašnekovė, paralyžius visiškai sutrikdė įprastą gyvenimo būdą. Dėl dalinio lūpų nevaldymo ji negalėjo kramtyti, kaupdavosi seilės. Suparalyžiuota kaire akimi moteris nematė, nes akis nuolatos ašarojo. Negana to, sutriko kairės ausies klausa bei koordinacija.
„Negalėjau nei vairuoti, nei normaliai valgyti, neužlipdavau laiptais“, – skaudžia patirtimi dalijasi moteris.
Gelbėjo akupunktūra
Dalia sako, jog tuo metu griebėsi visų priemonių, siekdama išgyti. Kadangi pati praktikuoja kinų mediciną, akupunktūra iškart patraukė jos dėmesį.
„Susisiekiau su akupunktūros specialistu: išgirdęs mano istoriją jis perspėjo, kad dabar svarbi kiekviena valanda, todėl būtina pradėti gydymą. Kadangi iškart po operacijos negalėjau lankytis reabilitacijoje, akupunktūra tapo išsigelbėjimu – gydymo seansuose pradėjau lankytis kiekvieną dieną“, – prisimena Dalia.
Praėjus kelioms dienoms po operacijos, reabilitacijos centre Daliai buvo atliktos trys veido masažo terapijos, vėliau gydytojai paskyrė dar vieną, 10-ties kartų, terapijos kursą. Pacientė neįtikėtinai greit sveiko.
Liga nepaliko „randų“
„Po mėnesio visiškai išnyko paralyžius. Šiandien niekas nepagalvotų, jog kažkada patyriau tokį sunkų susirgimą – liga praėjo be liekamųjų reiškinių“, – džiaugiasi Dalia.
Anot jos, sunku įvertinti, kas padėjo labiau: nuoširdus medikų triūsas ir veido masažai ar akupunktūros terapija.
„Žinoma, man padėjo visos priemonės, tačiau, be kasdienių akupunktūros seansų, tokių teigiamų rezultatų nebūtų buvę. Reabilitacijos centre dirbantys gydytojai negalėjo atsistebėti sparčiu gijimu, jie teigė pirmą kartą susidūrę su tokiu atveju. Be to, kiek domėjausi, sunkios formos veidinio nervo neuropatija neatsistato per kelias savaites“, – pabrėžia moteris.
Dalia priduria, jog visuomet žmonėms, susiduriantiems su sveikatos sutrikimais, ji pataria nenuleisti rankų ir naudotis visapusiška specialistų pagalba.
Vakarų medicina ne visuomet veiksminga
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas neurologas Jokūbas Fišas patikslina, jog veidinis nervas (lot. nervus facialis) yra motorinis, inervuojantis veido raumenis, todėl jo pažeida sukelia raumenų paralyžių.
Anot jo, veidinio nervo neurito (neuropatijos) atvejai neurologų praktikoje yra išties dažni.
„Veidinio nervo pažeidimą sukelia įvairios priežastys, tarp jų – ir stiprus ausies uždegimas. Dėl to atsiradęs veido raumenų nusilpimas nėra pavojingas gyvybei, bet daliai pacientų yra labai traumatizuojantis dėl atsiradusio kosmetinio defekto“, – dėl šios priežasties, pasak J.Fišo, dažnai sutrinka sergančiųjų socialinis funkcionavimas, jie neretai susiduria ir su psichologinėmis problemomis – nerimo sutrikimais ar depresija.
Medikas papildo, jog įprastai veidinio nervo neuritas pasireiškia atsiradusia veido asimetrija, tačiau dažniausiai dalis raumenų kompensuoja kitų judesius, todėl veido motorika būna mažai pažeista.
Retesniais atvejais – esant sunkiai ligos formai – žmogui tampa sunku kramtyti, nuryti, pasireiškia akių sausumas, ašarojimas ir kiti simptomai.
Kalbėdamas apie veidinio nervo neuropatijos gydymą, neurologas J.Fišas teigia, jog tam yra pasitelkiamios įvairios priemonės, dažniausiai – medikamentai.
„Pacientams skiriami B grupės vitaminai, hormonai. Jei liga uždegiminės kilmės – taikomi antibiotikai. Esant gėrybinei neuropatijos eigai, gydomasi sąlyginai trumpai – nuo trijų savaičių iki dviejų mėnesių. Sunkios ligos formos atvejais gydymas gali užtrukti ir ilgiau“, – sako medikas.
Pasak neurologo, esant veidinio nervo neuropatijai, akupunktūra – kaip kompleksinė gydymo priemonė – tikrai veiksminga. Jis pabrėžia, jog sunkios neuropatijos atvejais, taikant medikamentinį gydymą, maždaug 25 procentai pacientų nepasveiksta.
„Rytų medicina į žmogaus sveikatą žvelgia per kitokią prizmę, ji koncentruojasi į energetinius kanalus, čakras. Taigi akupunktūros specialistas kitaip nustato diagnozę ir iš kitos perspektyvos gydo sutrikimą. Tuo metu Vakarų medicinos atstovai remiasi nervų, kraujotakos, endokrininės, limfinės ir kitų organizmo sistemų funkcionavimu. Todėl kartais vien tradicinė Vakarų medicina neatneša tokių gerų rezultatų“, – komentuoja J.Fišas.
Akupunktūra gali padėti ir kritiniais atvejais
Pasak gydytojo refleksoterapeuto Mariaus Marcinkevičiaus, veidinio nervo neuropatija yra vienas pagrindinių susirgimų, efektyviai išgydomų akupunktūra.
„Akupunktūra leidžia pasiekti tikrai gerų rezultatų. Jei tai nėra uždelsta ligos forma, pacientas pasveiksta per dvi ar tris savaites. Žinoma, jei neuropatija įsisenėjusi, gijimo procesas daug sudėtingesnis. Tačiau neretai tokie žmonės kreipiasi pagalbos į akupunktūros specialistus, kadangi vakarietiški gydymo metodai jau būna bejėgiai“, – sako M.Marcinkevičius.
Aiškindamas akupunktūros veikimo principus, medikas teigia, jog žmogaus organizme esanti energija juda ne chaotiškai, o tam tikra tvarka, todėl tikslingai veikiant (šildant, masažuojant) ant kūno išsidėsčiusius biologiškai aktyvius taškus, galima pasiekti norimą terapinį efektą.
Akupunktūra leidžia pasiekti tikrai gerų rezultatų. Jei tai nėra uždelsta ligos forma, pacientas pasveiksta per dvi ar tris savaites.
„Akupunktūroje šie taškai yra stimuliuojami adatomis. Tačiau procedūros metu gali būti naudojamas ir šildymas moksa (iš pelynų pagamintais „cigarais“), specialūs magnetai ar augalo sėklos, kurias, užklijuotas ant taškų, žmogus pats masažuoja“, – kinų medicinos metodus aiškina refleksoterapeutas.
Anot gydytojo, akupunktūra orientuojasi į žmogų kaip į individą, jo organizmo ir aplinkos sąveikos visumą, o terapijos metu pacientui skiriama nuo 40 minučių iki valandos. Jis patikina, jog teigiamas procedūros poveikis pasireiškia jau po 5–6 kartų.
„Vakarų Europos šalyse akupunktūra praktikuojama jau nuo viduramžių, todėl šiandien šis metodas ten yra plačiai paplitęs, taikomas tiek atskirai, tiek kaip kompleksinė gydymo priemonė. Pavyzdžiui, daugelyje šalių akupunktūra rekomenduojama moterims esant nevaisingumo problemoms“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie Lietuvą, jis teigia pastebintis augantį visuomenės susidomėjimą šiuo gydymo metodu.
„Natūralu, juk žmonės daugiau keliauja, įgija naujų žinių ir patirčių. Kita vertus, gyventojai dažnai nėra pakankamai informuoti, yra girdėję apie „badymą adatomis“ – tuo jų žinios ir baigiasi“, – M.Marcinkevičius viliasi, jog ilgainiui ir mūsų šalyje akupunktūra taps įprastu gydymo metodu.
