Sensacija Australijoje
Gydytojai Australijoje sugebėjo atgaivinti moterį, praėjus 45 minutėms po jai konstatuotos klinikinės mirties – ši žinia rugpjūčio pabaigoje apskriejo visą pasaulį.
Dviejų vaikų motinai 41 metų Vanessai Tanasio greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta dėl patirto stipraus širdies smūgio. Moterį į ligoninę vežę paramedikai bandė palaikyti jos gyvybę, tačiau vos pasiekus ligoninę australei buvo konstatuota klinikinė mirtis.
Vis dėlto šiuo metu V.Tanasio yra gyva, o jos širdis plaka kaip įprasta. Australijos žiniasklaidos tituluota stebuklingąja paciente, V.Tanasio už savo gyvybę turėtų dėkoti aparatui „Lucas 2“, kuris palaikė kraujo cirkuliaciją į moters smegenis.
Būtent dėl šios priežasties gydytojams net ir po 45 minučių nuo klinikinės mirties konstatavimo pavyko atstatyti V.Tanasio širdies ritmą.
„Kaip žmogus, kuris beveik visą valandą buvo miręs, aš jaučiuosi tikrai stebėtinai puikiai“, – duodama interviu žiniasklaidai sakė V.Tanasio ir pridūrė, kad anksčiau ji niekuomet neturėjo jokių širdies sutrikimų.
Dviejų aparatų hibridas būtų tobuliausias
Maždaug 50 tūkst. litų kainuojantis aparatas „Lucas 2“ gelbsti ir lietuvių gyvybes. Prieš šiek tiek daugiau nei metus pora kraujotakos cirkuliaciją užtikrinančių įrenginių įsigijo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis (VGMPS).
Įstaigos vadovas Tadeušas Rodzas sako, kad Lundo universiteto mokslininkų sukurtas aparatas per metus ne tik pateisino, bet ir pranoko greitosios pagalbos personalo lūkesčius. Todėl šiomis dienomis VGMPS ruošiasi skelbti konkursą dar penkiems tokiems įrenginiams įsigyti.
Kaip žmogus, kuris beveik visą valandą buvo miręs, aš jaučiuosi tikrai stebėtinai puikiai.
Be to, įstaiga ketina išbandyti ir naują kito gamintojo siūlomą prietaisą – „Autopulse“.
„Tai „Lucas 2” analogiškas aparatas. Jo veikimo principas beveik toks pats, tik „Lucas 2“ spaudžia vieną krūtinės dalį, o „Autopulse“ – visą krūtinę“, – pasakojo T.Rodzas. Be to, skiriasi ir aparatų kainos – „Autopulse“ kainuoja apie 70 tūkst. litų.
„Autopulse“ pirmiausia gavome pabandymams. Sakiau: „Jei bent vieną ligonį atgaivinsime, ieškosime galimybių pirkti. Aparatas iš karto pasiteisino: į stotį grįžo labai patenkinta brigada“, – aiškino VGMPS direktorius.
Gamintojai jam bando įrodyti, kad aparatas „Autopulse“ yra efektyvesnis už „Lucas 2“: „Bet mes žiūrime ir į finansinę pusę. Kiekvienas iš šių aparatų turi tam tikrų medicininių niuansų, jie vienas kitą papildo, todėl jų abiejų hibridas, manau, būtų tobuliausias“, – šypsojosi T.Rodzas.
Moderniausia įranga – karštuose įvykiuose
Organizmo kraujotakos cirkuliaciją palaikančiais aparatais pirmiausia aprūpinamos tos skubios medicinos pagalbos brigados, kurios dažniausiai vyksta į karštus įvykius, automobilių avarijas. „Ten, kur būtinas žmonių gaivinimas sustojus širdžiai“, – sakė T.Rodzas ir užtikrino ateityje ieškosiantis finansinių galimybių, kad kiekviena greitosios medicinos pagalbos brigada turėtų tokius aparatus. Iš viso VGMPS dirba 32 brigados.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Tadas Bagdonavičius |
VGMPS personalas, apsiginklavęs moderniausia medicinine įranga, budi ir per Lietuvoje vykstančius pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius.
„Stengiamės nuolat atnaujinti savo bazę ir neatsilikti nuo Vakarų pasaulio, kad pagalbą suteiktume kuo efektyviau. Patys sau keliame kartelę ir sutrumpinome laiką, per kurį turime pasiekti ligonį. Pagal ministro įsakymą brigada į įvykio vietą turi atvykti per penkiolika minučių nuo iškvietimo. 85 proc. atvejų mes užtrunkame iki dešimt minučių. Lygiuojamės į Europos standartus, o iki JAV mums dar toli, nes ten kai kuriose valstijose nustatytas 4 minučių atvykimo normatyvas“, – pasakojo T.Rodzas.
 |
| Į avarijas vykstantys greitosios pagalbos medikai turi aparatus, kurie nukentėjusiuosius ištraukia iš klinikinės mirties gniaužtų. |
Atlaisvina medikų rankas
T.Rodzas VGMPS komandai priklausantį Tadą Bagdonavičių vadina pacientų, kuriems sustoja širdis, atgaivinimo rekordininku.
23 metus greitosios medicinos pagalbą teikiantis vyras dažnai susiduria su situacijomis, kai atvykus į įvykio vietą pacientą jau būna ištikusi klinikinė mirtis.
Tokiais atvejais kraujotakos cirkuliaciją užtikrinantį aparatą „Lucas 2“ T.Bagdonavičius vadina nepamainomu pagalbininku.
„Jis ypatingas tuo, kad atlaisvina mūsų rankas, nepatiriame didžiulio fizinio krūvio“, – kalbėjo pašnekovas.
Pacientą gaivinant rankomis spaudant krūtinės ląstą, po dviejų ar trijų minučių žmogus pavargsta ir jo paspaudimai tampa ne tokie efektyvūs, kokių reikėtų kraujo cirkuliacijai į smegenis užtikrinti.
Buvome visiškai išsekinti. Gaiviname, širdies veikla atsistato, jau ruošiamės vežti į ligoninę ir vėl širdies veikla sutrinka, sustoja kraujotaka. Vėl kokių 10–15 minučių gaiviname, vėl dingsta ritmas.
„Lucas 2” automatiškai, sinchroniškai ir tolygiai įspaudžia ir atleidžia krūtinės ląstą. Jis gali dirbti dviem režimais: atlikti šimtą paspaudimų per minutę arba atlikti trisdešimt paspaudimų ir signalu duoti ženklą dviem oro įpūtimams į burną. Dirbdami su „Lucu“ netgi galime užčiuopti žmogaus pulsą ant miego arterijos kakle. Tai rodo, kad kraujo cirkuliacija smegenis pilnai aprūpina deguonimi, vadinasi, smegenys nežus. Mus, medikus gelbėtojus, tai išlaisvina nuo labai sunkaus fizinio darbo. Tuo metu mes galime atlikti visas kitas ligoniui būtinas manipuliacijas: suleisti vaistus, pastatyti lašinę, intubuoti pacientą, ventiliuoti ir t.t.“ – aiškino T.Bagdonavičius.
Klinikinė mirtis truko pusantros valandos
T.Bagdonavičius prisipažino, kad šiandien žmogaus gaivinimo procedūros be „Luco“ iš esmės neįsivaizduoja: „Palaikyti kokybišką kraujotaką yra svarbiausia, visos kitos priemonės – tik antraeilės.“
Tiesa, medikas gelbėtojas vis dar prisimena maždaug penkerių metų senumo istoriją, kai 32 metų moterį rankomis gaivino net pusantros valandos. Klinikinė mirtis ją ištiko dėl nuo vaistų atsiradusio anafilaksinio šoko.
„Buvome visiškai išsekinti. Gaiviname, širdies veikla atsistato, jau ruošiamės vežti į ligoninę ir vėl širdies veikla sutrinka, sustoja kraujotaka. Vėl kokių 10–15 minučių gaiviname, vėl dingsta ritmas. Galiausiai širdies ritmas atsistatė, užsifiksavo, palaukėme kelias minutes ir vežėme į Santariškių klinikas“, – prisiminė gydytojas gelbėtojas.
Jei atmintis jo neapgauna, moteris komos būsenoje išbuvo apie penkias dienas. Po to atgavo sąmonę ir galiausiai visai pasveiko: „Labai domėjomės tuo atveju, nes ilgai ją gaivinome, bijojome, kad smegenys bus žuvusios. Tačiau viskas baigėsi laimingai. Kiek žinau, ji yra pianistė ir puikiai groja.“
Prieš trejus metus iš tuometinio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovo rankų T.Bagdonavičius gavo dovaną už tai, kad išgelbėjo žmogų, klinikinės mirties ištiktą po olimpinės mylios bėgimo Vilniuje.
„Tuomet atgaivinome tą pagyvenusį bėgiką. Kiek žinau, gyvena pilnavertį gyvenimą – smegenys nenukentėjo“, – sakė T.Bagdonavičius.
 |
| Klinikinės mirties ištikto žmogaus gaivinimas yra labai sunkus fizinis darbas. |
Gaivinti išdrįsta retas
T.Bagdonavičiaus skaičiavimais, maždaug 12–15 iš visų per metus jo brigados atgaivintų žmonių vėliau gyvena kokybišką gyvenimą.
„Širdies veiklą mums pavyksta atstatyti dažnai, tačiau smegenys jau būna žuvusios, todėl žmogus tinka tik organų transplantacijai“, – liūdnai konstatavo pašnekovas.
Geriau ar blogiau, bet aplinkiniams žmonėms būtina ką nors daryti, o ne žiūrėti į laikrodį, per kiek laiko atvyks greitoji.
99 proc. sėkmės atvejų įvyksta po to, kai į iškvietimą atvykę medikai perima, o ne pradeda gaivinimą. „Geriau ar blogiau, bet aplinkiniams žmonėms būtina ką nors daryti, o ne žiūrėti į laikrodį, per kiek laiko atvyks greitoji. Nebūtina pūsti oro į burną, jei nemalonu liestis prie svetimo žmogaus, tačiau krūtinės ląstos paspaudimus daryti privalu“, – aiškino T.Bagdonavičiaus.
Tačiau iš savo darbo praktikos jis pastebi, kad labai mažai žmonių nelaimės atveju imasi iniciatyvos ir pradeda gaivinimą: „Dažniau mums atvykus artimieji tiesiog stovi ratu.“
Tiesa, būna ir sektinų pavyzdžių. „Turėjau reanimaciją, kai gaivinimą atliko praeiviai. Vyras vairavo automobilį, jam pasidarė bloga, silpna, jis išvažiavo į priešingą kelio pusę, sustojo, atsidarė dureles ir iškrito. Pro šalį ėję žmonės pradėjo daryti krūtinės ląstos paspaudimus, o atvykę mes jį visiškai atgaivinome“, – džiaugėsi medikas gelbėtojas.
Bėgant maratone ragina nepersitempti
Pasaulinė praktika sako, kad per pusę valandos neatsistačius organizmo kraujotakai, galima konstatuoti biologinę žmogaus mirtį. „Tačiau jei iki mūsų atvykimo žmonės ką nors darė, mes visada pradedame gaivinimo darbus, bent pabandome.“
T.Bagdonavičius atkreipė dėmesį, kad maratono bėgikai visada rizikuoja savo sveikata. Specialistas pataria bėgant stebėti savo organizmą ir nepersitempti. Ypač svarbu neužmiršti vartoti skysčių: „Bėgant organizmas išprakaituoja elektrolitus, kurie labai svarbūs širdies raumeniui. Tada prasideda skilvelių virpėjimas, širdis traukiasi ir gali ištikti širdies smūgis.“
Portalas 15min.lt primena, kad 2009 metais tarptautinį Vilniaus maratoną užtemdė skaudi nelaimė: įveikęs minimaratono distanciją, ties Gedimino prospekto ir T.Vrublevskio gatvės sankirta, sukniubo 73 metų vyras.
Nors medikai bėgikui į pagalbą atskubėjo žaibiškai, gyvybės išgelbėti nepavyko. Vyriškis užgeso greitosios pagalbos automobilyje.
