E.Gustas tai numatantį įsakymą pasirašė pirmadienį, jis turėtų įsigalioti nuo 2017 metų sausio.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) skaičiuoja, kad 2017 metais pagalbinio apvaisinimo procedūroms, vaistams ir genetiniams tyrimams bus reikalingi apie 3 mln. eurų.
Kaip trečiadienį paskelbė VLK, prieš ministrui pasirašant įsakymą paslaugų įkainiams pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba.
VLK skaičiavimais, jei kitąmet būtų atlikta apie 1000 pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūrų, PSDF biudžetui tai kainuotų apie 800 tūkst. eurų. Atskirai bus apmokami ir stimuliaciniai vaistai, kurių gali prireikti moteriai.
Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateiktą informaciją, vidutiniškai vienam kiaušidžių stimuliacijos gydymo atvejui apmokėti prireikia apie 2 tūkst. eurų. Tad jei kitais metais bus atlikta 1000 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, vaistams apmokėti bus reikalingi dar 2 mln. eurų. Be to, sudėtingesniais atvejais vaikų negalinčioms susilaukti poroms reikalingi ir genetiniai tyrimai, kuriems apmokėti gali reikėti apie 200 tūkst. eurų, nurodo VLK.
Nuo sausio įsigalios Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva Seimas jau ėmė keisti šį įstatymą. Seimas po pateikimo pritarė konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Kilus ažiotažui, jam tuo pat metu registruotas tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus. „Valstiečių“ atstovė Rima Baškienė šią savaitę teigė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos Seime tikriausiai bus svarstomos pavasario sesijoje.
