Garso įraše, kurį atsiuntė Tomas, tačiau prašė jo neviešinti, išties girdimi pareigūnės žodžiai, kad „gelbėsime mirštančius“, taip pat sakoma, kad yra tik vienas gydytojas.
„Visa tai buvo, kai Lietuvoje prasidėjo karantinas. Mes buvome tuo metu besargyboje (kai kurie nuteistieji turi vadinamąjį besargybinio statusą, gali naudotis telefonais, dirbti – aut.) galėjome naudotis telefonais. Sirgome 22 žmonės. Buvo visiems vienodi simptomai, aukšta temperatūra. Kaulus laužė, buvo sunku kvėpuoti. COVID simptomai.
Vykome pas būrio viršininkę, sakėme, kad mums labai bloga. Būrio viršininkės pasakymas buvo toks, kad nėra medikų – vienas medikas 700-iems nuteistųjų.
Pabandėme išsikviesti greitąją, pasiskambinę į karštąją COVID-19 liniją. Kažkokiu stebuklingu būdu pataisos namų administracija sužinojo, paskambino ir atšaukė. Nors esi socialiai draustas, dirbi legaliai, bet tau tokios privilegijos nėra leidžiamos net kai tu sergi, kai tau blogai.
Be to, atsižymėti kiekvieną dieną tekdavo eiti beveik po 2 kilometrus pirmyn ir tiek pat atgal su tokia temperatūra“, – sakė Tomas.
Nuo visų ligų – vienas vaistas
Pasak Tomo, su medicinos pagalba problemų būdavo nuolat, o vienintelis vaistas nuo visų ligų – tik paracetamolis: „Ar tau kojos pirštą skauda, ar pilvą – paracetamolis. Todėl prašydavome draugų, kad atvežtų.
Ir požiūris. Mums sakydavo: jei jums taip blogai, jei sergate, tai uždarysime jus į pačią zoną ir sėdėkite. Ten svarbu nesiskųsti niekuo ir tada viskas bus gerai.
Kalbant apie minėtą atvejį per pirmąją viruso bangą, mes dirbome prie statybų. Vienas žmogus bendravo su ukrainiečiais – su jais dirbo. Ukrainiečiai netrukus susirgo, o po to – ir mes. Pataisos namuose tyliai ramiai pasiskelbė tokią kaip ekstremalią situaciją – buvo susirinkimas valdžios, ką daryti su tais, kurie turi temperatūros.
Po to laiko tik pradėjo tikrinti mūsų temperatūrą. Jei turėdavai temperatūros, tave uždarydavo į laikiną sulaikymo kamerą. Ir laikydavo. Visi tų termometrų dėl to labai bijodavo – vien dėlto, kad neuždarytų. Niekas nei testuodavo, nei ką. Nors prašėme, kad testuotų. Mums sakė: mes tokios paslaugos neteikiame“, – pasakojo Tomas.
Jei turėdavai temperatūros, tave uždarydavo į laikiną sulaikymo kamerą. Ir laikydavo.
Pasak jo, jei įkalinimo įstaigoje prireikdavo medikų pagalbos ir važiuodavo greitoji medicinos pagalbą, jos laukti reikėdavo po kelias valandas: „Jei greitukės reikia – pirma apžiūri įstaigos medikas. Tada tvarkomi popieriai, kad greitoji galėtų įvažiuoti į pačią zoną. Laukiama 2–3 valandas. Dar patikrinimai jau medikams atvažiavus. Tada tik tave apžiūri. Žmonės net padurti tiek laukia kraujuodami. Čia yra katastrofa.“
Tomas teigė, kad kalbėtis su įkalinimo įstaigos administracija yra sunku, nes neva tada randamas būdas, už ką nuteistajam surašyti tarnybinį papeikimą, skirti nuobaudą.
„Skiria į drausmės būrį, jei tau taisyklės netinka. Sudėtinga kalbėtis. Pats direktorius iš viso nebendrauja su nuteistaisiais. Pavaduotojas irgi neina į kalbas“, – sakė Tomas.
Kalbėdamas apie karantiną ir pandemiją Tomas minėjo, jog įstaigoje pareigūnai per pirmąją viruso bangą tinkamai nesisaugodavo, be to, nuteistiesiems, kurie neturi temperatūros, rikiuotės metu tekdavo būriuotis vienoje vietoje, kas taip pat yra nerekomenduojama.
Atlikta per 2200 testų
Lietuvos kalėjimų departamento duomenimis, iš viso per pandemijos laikotarpį (iki spalio 26 d.) įkalinimo įstaigose suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo atliktas 2201 testas dėl COVID-19 infekcijos.
Nuo pandemijos pradžios iki spalio 27 d. teigiami COVID-19 buvo gauti 10 bausmių vykdymo sistemos darbuotojų (iš jų 5 Kalėjimų departamento administracijoje dirbantys) ir 6 nuteistiesiems (suimtiesiems): 1 Kauno tardymo izoliatoriuje (atvyko atlikti arešto bausmę jau su teigiamu testu), 1 Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje (testas patvirtintas esant ne įstaigoje, izoliuojasi namuose), 4 Pravieniškių pataisos namų trečiajame sektoriuje.
Kalėjimų departamentas 15min informavo, kad diagnostiniai testai dėl COVID-19 pataisos įstaigose nuo 2020 m. kovo mėn. reguliariai atliekami įstaigos pareigūnams ir kitiems dirbantiesiems, kurie turi kontaktus su nuteistaisiais.
„Taip pat yra tiriami visi naujai patekę į įstaigas suimtieji ar nuteistieji asmenys bei asmenys, kuriems juos gydantis gydytojas įtaria COVID-19 ligos simptomų arba nustatomi kontaktai su sergančiais COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenimis.
Dėl galimo viruso plitimo pataisos įstaigose įgyvendinamos įvairios prevencinės priemonės, nustatytos rekomendacijose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, įgyvendinamos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos.
Nuolat vykdoma darbuotojų ir nuteistųjų sveikatos stebėsena, tarnybinėse ir bendrojo naudojimo patalpose, nuteistųjų gyvenamosiose zonose nuolat vykdoma dezinfekcija, patalpos valomos, vėdinamos.
Dezinfekuojamos ir įstaigos transporto priemonės, ypatingas dėmesys skiriamas konvojuoti skirtoms transporto priemonėms. Be neatidėliotinos būtinybės, neorganizuojamas nuteistųjų ir suimtųjų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą.
Visi naujai atvykę nuteistieji yra laikomi karantino sąlygomis, jiems yra atliekami COVID-19 testai ir tik esant neigiamam testo rezultatui nuteistieji yra paskiriami į būrį.
Nuo kovo mėnesio visų pataisos įstaigų darbuotojai ir pareigūnai reguliariai tiriami dėl COVID-19 viruso. Pareigūnai dėvi kaukes, vengia nebūtinų kontaktų.
Į įstaigą įeinantiems asmenims bekontakčiais temperatūros matuokliais matuojama kūno temperatūra. Darbuotojai darbo vietose ir viešose vietose privalo dėvėti veido kaukes ir kitas apsaugos priemones.
Dalis darbuotojų, kurių darbo pobūdis nesusijęs su tiesiogine kalinamų asmenų priežiūra, dirba nuotoliniu būdu. Darbo grafikai pakeisti taip, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis.
Neorganizuojami ilgalaikiai nuteistųjų ir suimtųjų pasimatymai, leidžiami tik bekontakčiai trumpalaikiai pasimatymai. Apribotas pašalinių asmenų patekimas į pataisos įstaigas ir įgyvendinamos kitos prevencinės priemonės“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.
Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas – ne didesnis nei visoje Lietuvoje
Kaip 15min sakė Kaišiadorių greitosios pagalbos medikai, į įkalinimo įstaigos teritoriją važiuojama tik išskirtiniu atveju – kai nuteistojo negalima atvesdinti prie įėjimo į įstaigą. Tada, kai tenka važiuoti automobiliu, procedūros užtrunka, nes tikrinamas automobilis, surenkami medikų mobilieji telefonai: „Šios procedūros tikrai užtrunka, tačiau prižiūrėtojai tiesiog dirba savo darbą.“
Kaip pataisos namuose apskritai organizuojama sveikatos priežiūra? Ar išties čia trūksta medikų? Atsakyti į šiuos klausimus 15min taip pat paprašė Lietuvos kalėjimų departamento.
„Asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.
Žmogiškųjų išteklių (sveikatos priežiūros specialistų) trūkumas yra ne didesnis nei visoje Lietuvoje. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pataisos įstaigose užtikrinamas. Vaistų ir medicinos priemonių trūkumo nėra.
Norėtume pažymėti, kad nuteistiesiems, turintiems besargybinio statusą, sveikatos priežiūros paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių jie yra prisirašę.
Kadangi jie gali laisvai judėti, gydosi pas savo šeimos gydytojus. Be to, nuteistieji, turintys teisę vykti be sargybos, taip pat turi teisę turėti grynųjų pinigų ir jais disponuoti, todėl gali įsigyti norimų priemonių ir patys. Taip pat jie turi teisę naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Tad nuteistajam pačiam išsikvietus greitąją pagalbą, pareigūnai neturėtų galimybių jos atšaukti“, – teigė Kalėjimo departamento atstovai.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka 1941 nuteistasis, sveikatos priežiūros paslaugas teikia 23 specialistai (16 slaugytojų ir 7 gydytojai).
„Pagal gydytojams priskirtų asmenų skaičių pataisos įstaigoje susidaro mažesnis skaičius nei šeimos gydytojų, kurie dirba su laisvėje esančiais žmonėmis. Taip pat primename, kad nuteistiesiems, turintiems besargybinio statusą, sveikatos priežiūros paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių jie yra prisirašę.
Greitoji medicinos pagalba įleidžiama nedelsiant. O į nuteistųjų, kurie gyvena atskirame korpuse, esančiame Pravieniškių miestelyje, gyvenamąją teritoriją patekti jokių apribojimų nėra.
Pataisos įstaigose patekimas pas gydytojus ir medicininis aptarnavimas vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir laisvėje. Asmuo, pasiskundęs, kad serga, pas gydantį gydytoją patenka be eilės, jam suteikiama visa būtina pagalba. Gydytojas sprendžia, kokių tyrimų reikia besiskundžiančiam asmeniui, kokį gydymą skirti“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
