Suprasti akimirksniu
- Seimo nariai paskutinę akimirką persigalvojo dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo
- Sklando gandai apie daugybę laiškų ir skambučių iš Bažnyčios atstovų
- Specialistai sutrikę: įstatymas žalos moterų ir kūdikių sveikatą
- Tikimasi, kad įstatymą vetuos prezidentė
Vieša paslaptis: Seimo nariai patyrė spaudimą dėl balsavimo
Seimas, iki tol svarstęs pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo vadovaujasi visos civilizuotos pasaulio šalys, paskutinę akimirką pateikė akibrokštą visuomenei: buvo priimtos anksčiau atmestos konservatyvios jo nuostatos.
„Kaip buvusi medikė, esu už mokslo pažangą ir šiuolaikinius gydymo ir tyrimų metodus, todėl labai nusivyliau, kad priimtas toks įstatymas. Visoje krikščioniškoje Europoje šie metodai taikomi, o pas mus negalima. Juk žaidžiama moterų sveikata. Ar iš tiesų visi Seimo nariai yra pagalbinio apvaisinimo specialistai? Sveikatos reikalų komitetas buvo priėmęs pažangų įstatymo variantą, bet Seimas balsavo už konservatyvų. Kodėl? Akivaizdu, kad suveikė kažkokios jėgos. Aiškiai buvo padirbėta atitinkamų asmenų, kad taip pasikeitė Seimo nuostata.
Man niekas neskambino, nes žino mano poziciją, tačiau esu girdėjusi, kad kiti kolegos sulaukė ir laiškų, ir skambučių, kaip balsuoti arba visai nebalsuoti. Žinoma, niekas atvirai nesigiria, bet jeigu prieš lemiamą balsavimą Seimo nariai pakilo ir išėjo iš salės, be abejo, kad gavo atitinkamus nurodymus“, – piktinosi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.
Žinoma, niekas atvirai nesigiria, bet jeigu prieš lemiamą balsavimą Seimo nariai pakilo ir išėjo iš salės, be abejo, kad gavo atitinkamus nurodymus.
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela taip pat patvirtino girdėję iš kolegų, kad pastarieji sulaukė laiškų ir skambučių iš Bažnyčios atstovų.
„Tikrai yra spaudimas. Aš asmeniškai jo nepatyriau, matyt, žinoma mano pozicija, bet iš kolegų žinau, kad buvo ir skambučių, ir pokalbių. Deja, tai yra ir to neslepia patys Seimo nariai, balsavę už konservatyvų įstatymo variantą.
Mano pozicija, kad tokie įstatymai neturėtų būti svarstomi Seime, todėl buvau užregistravęs Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią šios procedūros būtų reguliuojamos pagal ministro tvarką, kaip ir visi kiti gydymo būdai. Tai ne vertybių klausimas, ne Seimo narių reikalas, o specialistų reikalas. Tai gydymo būdas, o gydymo būdų Seimas neturėtų svarstyti, kaip nesvarsto, kaip persodinti širdį ir kokiais atvejais tai daryti“, – 15min sakė ministras.
Kad Bažnyčia daug kartų kreipėsi į Seimo narius, į visuomenę apginti embrioną, sakydama, kad gyvybės sunaikinimas yra didelis moralinis blogis, yra atvirai žiniasklaidoje pasisakęs ir kunigas Andrius Narbekovas.
„Kreipimasis į Seimo narius yra visiškai suprantamas, nes tokia yra ganytojų pareiga – jie turi ginti žmogaus gyvybę, juo labiau pačius Seimo narius, ypač tuos, kurie deklaruoja esantys katalikai, kad jie suprastų Bažnyčios mokymą ir neprisidėtų prie gyvybės sunaikinimo“, – teigė jis.
Jaučia gėdą, bet balsavime nedalyvavo
Seimo narės Giedrės Purvaneckienės nuomone, tokius balsavimo rezultatus lėmė, kad daugelis parlamentarų, ypač išrinktų kaimo vietovėse, tiesiogiai priklauso nuo vietinio klebono, kurio nuomonė jiems svarbesnė negu šeimos, norinčios sulaukti vaikų.
„Aš pati nerūkau, bet man sakė, kad Seimo rūkomajame buvo plačiai aptarinėjama, kaip Seimo nariams skambino kunigai, kurie nurodinėjo, kaip balsuoti, arba reikalavo nedalyvauti balsavime. Aš padariau analizę. Yra grupė Seimo narių, kurie iš pradžių balsavo už pažangias įstatymo nuostatas, bet vėliau pakeitė nuomonę ir balsavo už konservatyvų variantą arba visai nebalsavo“, – teigė ji.
„Dėl tokio balsavimo apėmė ir gėda, ir nusivylimas. Geriau jokio įstatymo negu toks, koks priimtas.
Lietuvos medikai daro stebuklus: turiu keletą atvejų, kai Prancūzijos gydytojai negalėjo šeimai padėti, o padėjo Lietuvos medikai ir tie vaikučiai dabar auga. Šis įstatymas neleis gydytojams taikyti moderniausių metodų.
Bažnyčia šiuos metus paskelbė gailestingumo metais, bet šis įstatymas negailestingas moterims. Aišku, turtingos šeimos išvažiuos į užsienį. O ką daryti jaunoms nepasiturinčioms šeimoms? Lietuvoje negali susilaukti vaikų apie 50 tūkst. moterų. Taigi įstatymas tiesiogiai liečia 100 tūkst. žmonių. Dar pridėkite senelius, laukiančius anūkų, giminaičius ir jau susidarys apie pusę milijono žmonių, kurie nukentės nuo įstatymo“, – antrino Seimo narė Birutė Vėsaitė.
Beje, abi parlamentarės, kaip ir dauguma Socialdemokratų frakcijos narių, lemiamame balsavime nedalyvavo. Jos teisinosi turėjusios viltį, kad tokiu būdu nesusidarys reikalingas įstatymui priimti Seimo narių skaičius.
Vertybinės nuostatos pamina kūdikio teisę gimti sveikam
Pasak V.M.Čigriejienės, akušerijoje kyla daug problemų dėl daugiavaisio nėštumo, todėl Skandinavijos kraštuose pagalbinio apvaisinimo metu implantuojamas tik vienas atrinktas sveikas embrionas. Taip sukuriama daug didesnė tikimybė, kad tokį embrioną moteris išnešios iki galo. Lietuvoje priimtas įstatymas draudžia tai daryti.
Norint subrandinti kiaušialąstę apvaisinimui, naudojamos labai didelės hormonų dozės, kurios moters organizmui turi didžiulį pašalinį poveikį. Procedūrai nepavykus, kursas kartojamas iš naujo antrą, trečią, ketvirtą kartą. Jei būtų leidžiama šaldyti embrionus, moteriai hormonų kursų kartoti nebereikėtų, bet kam rūpi jos sveikata?
Tuo tarpu siūlomas kiaušialąsčių užšaldymas, buvusios akušerės ginekologės teigimu, nėra efektyvus, kadangi tai didelė ląstelė, turinti daug vandens ir nuo šalčio dažnai sprogstanti. Kiaušialąstės šaldomos tik tuo atveju, jei moteris serga onkologine liga ir norima suteikti jai viltį ateityje turėti vaikų. Mat chemoterapija dažnai padaro moteris nevaisingas.
Taigi geriau tegu gimsta nelaimingas vaikas, ta šeima būna nelaiminga, nes vyras paliks žmoną, kadangi jie vienas kitą kaltins, kad pagimdė nesveiką vaiką.
„Pagaliau ar jūs norėtumėte vaiko ar anūko, kuris dėl perduotos genetinės ligos sunkiai serga? Pasaulyje tokios šeimos susilaukia sveikų vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, o pas mus tai draudžiama.
Taigi geriau tegu gimsta nelaimingas vaikas, ta šeima būna nelaiminga, nes vyras paliks žmoną, kadangi jie vienas kitą kaltins, kad pagimdė nesveiką vaiką. Vaiko gydymui ir priežiūrai bus naudojamos didžiulės valstybės lėšos, bet kas užtikrins, kad tos lėšos iš tiesų bus? Tie, kurie balsavo?
Juk galima atrinkti sveiką embrioną. Tam tereikia sukurti daugiau nei tris embrionus ir atlikti preimplantacinę diagnostiką. Juk ne visoms moterims darysime šį tyrimą, o tik toms, kurios turi riziką perduoti genetines ligas. Kas čia bloga?“ – svarstė neseniai konservatorius palikusi parlamentarė.
Pašnekovės teigimu, dabar visos moterys viltis deda į prezidentę, turinčią veto teisę. Jeigu šalies vadovė ja nepasinaudos, prasidės medicinis turizmas į Latviją, Lenkiją, Baltarusiją ar net Turkiją.
Tokio įstatymo nėra nė vienoje valstybėje
Ginekologas akušeris prof. Vytautas Klimas sutinka, kad visi turime savo vertybes ir turime teisę pagal jas gyventi, tačiau blogiausia, kad laikomasi tokio principo: man to nereikia ir man tai nepriimtina, ir nors tau to reikia ir priimtina, aš tau vis tiek to neleisiu.
„Nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokio konservatyvaus įstatymo. 2003 m. panašus įstatymas buvo priimtas Italijoje, bet po penkerių metų Konstitucinis teismas daug jo nuostatų atmetė. Prieš keletą metų jis dar kartą buvo pakeistas ir dabar yra gana liberalus. Tikiuosi, kad ir Lietuvoje žmonės darys spaudimą politikams ir situacija, nubloškusi mus atgal į viduramžius, pasikeis. Esu optimistas ir tikiuosi, kad tai laikini viduramžiai. Beje, taip nusprendė mūsų išrinkti žmonės – ką išrinkome, tą ir turime. Artėja nauji rinkimai, gal balsuosime atsakingiau“, – teigė medikas.
Pasak jo, įstatymui įsigaliojus, daliai žmonių, atitinkančio įstatyme nurodytus reikalavimus, pagalbinio apvaisinimo paslaugos bus kompensuojamos, tačiau draudžiant atrinkti sveikiausią embrioną paslaugos efektyvumas bus nedidelis ir pinigai bus leidžiami neracionaliai.
„Kitas dalykas, kad dėl nurodymo implantuoti į gimdą visus sukurtus embrionus, labai padidėja daugiavaisio nėštumo rizika, o jis kelia grėsmę tiek moteriai, tiek kūdikiams.
Juk negali moteris pagimdyti tris vaikus, kurie svertų po 3 kg. Vaikai dažnai gimsta per anksti, per maži ir iki galo nesubrendę, su ne iki galo išsivysčiusiomis organizmo sistemomis, todėl silpni. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimsta su nesubrendusiomis kepenimis ir jos bręsta nenatūralioje aplinkoje, labai tikėtina, kad ateityje jis turės problemų dėl kepenų. Tai nereiškia, kad visi šie vaikai gimsta nesveiki, bet jei paprastai pagal statistiką iš tūkstančio kūdikių būna 5 apsigimimai, šiuo atveju iš tūkstančio gali būti ir 50, o tai jau labai didelis skaičius. Tokių kūdikių priežiūra kainuoja didžiulius pinigus valstybei ir tai didžiulė tragedija šeimai.
Ką gi, ne veltui sakoma: norint suprasti, kad yra blogai, reikia tiesiog blogai pagyventi. Kai kas nors labai nukentės dėl šio įstatymo, padėtis bus pradėta taisyti. Dar tikiuosi prezidentės veto, nors neabejoju, kad kita pusė jai irgi bando formuoti kitokią nuomonę“, – sakė pašnekovas.