Kokie kiaušiniai yra vertingi, kuo jie skiriasi ir pagaliau – ką reiktų žinoti tiek apie kiaušinius, tiek apie vištų auginimą?
Renkasi kaimiškus kiaušinius
Į savo pirkinių krepšelį S.Kordušienė stengiasi dėti turguose parduodamus nedidelių ūkių vištų kiaušinius, tačiau, jei tokios galimybės nėra, drąsiai ima pakuotę ir iš parduotuvės lentynos.
„Stengiuosi pirkti tų vištų, kurios yra auginamos namie, laikomos ne tik tvarte, tačiau išleidžiamos į kiemą. Jos gauna visavertį lesinimą, išeina į lauką pasikapstyti. Tai yra laimingų vištų kiaušiniai. Visi tokių labiausiai ir nori“, – 15min GYVENIMUI sakė S.Kordušienė.
Pasak S.Kordušienės, laisvai vaikštinėjanti višta geriausiai žino, ko jai norisi ir ko reikia.
„Višta yra visalesė. Ji nėra vegetarė, veganė. Ji gali lesti ir augalinį maistą, ir vikšrus, vabzdžius, net mėsą, mažas smulkias žuvytes. Ji eina pro nukritusį obuolį, ir, jei nori, jo palesa. Arba nuskabo kiaulpienės žiedą, nuo kurio yra geltonesnis kiaušinio trynys.
Mes pamirštame, kad vištoms svarbi baltyminė dalis, ir joms trūksta baltymų. Dėl to jos gali pradėti viena kitai pešioti plunksnas. Vištų kanibalizmas išsivysto, kai jos negauna pakankamai reikalingų medžiagų, baltymų“, – sakė specialistė.
Parduotuvėse pirkti saugu
Tačiau natūralu, kad taip auginamų vištų nėra dauguma, o parduotuvėse perkame dažniausiai paukštynuose ar dideliuose ūkiuose užaugintų vištų kiaušinius.
Specialistė sako, kad to baimintis nereiktų. Į parduotuvių lentynas patenka saugūs kiaušiniai. Renkantis juos parduotuvėje S.Kordušienė pataria visų pirma atkreipti dėmesį į galiojimo datą.
„Kad ir kaip juokinga, bet žiūrėkite į galiojimo datą. Jei žmogus skaičiuoja pinigus, taupo ir svarsto, ar pirkti iš parduotuvės, ar kaimišką, žinoma, kad kaimiškas yra geriau. Bet jei negali, drastiško, didelio skirtumo, ypač žiemą, nemanau, kad pajus, jei pirks iš parduotuvės“, – kalbėjo S.Kordušienė.
Vištų kanibalizmas išsivysto, kai jos negauna pakankamai reikalingų medžiagų, baltymų.
Lygindama kiaušinius, pašnekovė pateikė paprastą ir visiems suprantamą pavyzdį.
„Jei vištos laikomos dideliuose paukštynuose, tai yra kaip ir vaikų darželyje. Vienas dalykas, kai vaikas auga šeimoje, su aukle ar su mama, ir kai eina į darželio grupę, kurioje dar 30 vaikų. Prasideda slogos, kitos ligos, prireikia vaistų.
Lygiai tas pats ir su vištomis. Kur yra mažas ūkis, ir kur – didelis, su keliais tūkstančiais vištų? Ir ligos plinta, ir gydyti reikia.
Bet čia dirba specialistai, o ligos yra suvaldomos. Galutinis produktas yra saugus vartoti, todėl nereikia gąsdintis. Mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba dirba tikrai gerai, ir į parduotuvių lentynas nesaugūs kiaušiniai paprastai nepatenka“, – kalbėjo S.Kordušienė.
Apie kombikormą prikurta mitų
Tiek laisvėje, tiek dideliuose ūkiuose ar paukštynuose auginamos vištoms reikia ir visaverčių kombinuotų lesalų, populiariai vadinamo kombikormo.
Šie lesalai, pasak specialistės, užtikrina, kad vištos gautų visų joms reikalingų medžiagų: mineralų, vitaminų.
„Kaip ir žmogus, nors ir valgo kokybišką maistą, užsuka į vaistinę nusipirkti papildų ar vitaminų, tas pats yra su vištų lesalu“, – kalbėjo S.Kordušienė.
Pasak pašnekovės, vištai neužtenka tik paberti, pavyzdžiui, miežių. Joms, ypač didesnėms, trūksta kalcio. Taip pat reikia papildomai kitų mineralų ir vitaminų, o kombinuotieji pašarai gaminami net pagal vištų augimo tarpsnius.
„Tai yra visavertis lesalas, ir viskas su juo yra gerai. Iš senų laikų likęs įsivaizdavimas, kad jei kombikormas, tai neaišku, ką ten deda, kad prideda hormonų. Nieko panašaus.
Pagrindinė kombikormo dalis – grūdinė, kur naudojami kviečiai, kvietrugiai, miežiai, kukurūzai, gali būti aliejingų augalų sėklų išspaudų ar pačių sėklų, gali būti sojų rupinių, paskui – mineralinė dalis, vitaminų mišinys. Jis apdorojamas garu ir gamybos metu paverčiamas granulėmis. Todėl granulės yra grūdų ir pagalbinių medžiagų ruošinys.
Neleidžiamų preparatų nėra, jų negalima dėti, antibiotikai neleidžiami, hormonai irgi ne. Čia ypatingas mitas. Juk gamintojui svarbiausia kaina. O jūs įsivaizduojant, kiek kainuoja kilogramas hormonų?“ – teigė pašnekovė.
Gaudamos visaverčius lesalus, vištos greitai auga ne dėl to, jog lesalai prisotinti augimą skatinančiais hormonais, o dėl to, subalansuota lesalų sudėtis.
Kuo skiriasi lukštas?
Kokius kiaušinius geriau pirkti: baltu ar rudu lukštu? Jokio skirtumo, sako specialistė.
„Čia yra vištos veislės ypatybė. Nuo jos priklauso, ar lukštas bus baltas, kreminis ar net žalsvas. Tačiau jei yra paties lukšto pažeidimai, pavyzdžiui, jis gumburėtas, gali būti, kad paukštis labai stresavo.
Kiaušinio lukštą gali pakeisti ir virusinės ligos, sakykim, infekcinis paukščių bronchitas. Tokių kiaušinių – su pažeistu lukštu – aš nenorėčiau pirkti“, – kalbėjo tinklaraštininkė.
Geriausi kiaušiniai yra jaunų vištų, ką tik pradėjusių dėti. Vyresnių vištų kiaušiniai didesni.
„Specialistai pusę lūpų užsimena, kad jaunų geriausi. Nes senoms vištoms reikia daugiau kalcio, labiau stebėti lesalų sudėtį. Joms net natūralios kriauklytės gali būti duodamos papildomai. Taip pat tokių vištų kiaušiniai gali būti ne tokie tvirti“, – sakė S.Kordušienė.
Būtina laikyti neplautus
Kiaušinis, pasak specialistės, yra tinkamas vartoti beveik mėnesį, jei laikomas vėsioje vietoje.
„Sakoma, kad kiaušinis „galioja“ apie 28 dienas. Juos reikia laikyti šaldytuve, būtinai neplautus. Kiaušinis turi apsauginę plėvelę, pro kurią nepatenka mikroorganizmai“, – aiškino pašnekovė.
Beje, nustatyti, ar kiaušinis tinkamas valgyti, nėra sunku. Jį – nevirtą – reikia įdėti į stiklinę su vandeniu. Jei kiaušinis plūduriuoja paviršiuje – jis senas, jei nugula dugne – šviežias.
Kiaušinio šviežumą nesunku nustatyti ir įmušus į keptuvę. Jei trynys yra rutulio formos, ką tik įmuštas baltymas „neišsilaksto“ po visą keptuvę – kiaušinis valgymui tinkamas. Tačiau jei įmušus į keptuvę baltymas maišosi su kiaušinio tryniu – jis pasenęs.
Ar sveika valgyti kiaušinius?
Viešoje erdvėje galima rasti įvairiausių nuomonių ir net mokslinių tyrimų. Vieni jų teigia, jog kiaušiniai nėra tinkamas maistas, kiti – atvirkščiai.
„Daugiausiai vištų dedeklių augina kinai, jie daugiausiai kiaušinių ir suvalgo. Vos ne po porą kasdien.
Kiek seniau buvo teigiama, kad jų per dažnai negalima valgyti dėl cholesterolio. Tačiau kiek domėjausi pati, manyčiau, kad kiaušinių reikia valgyti klausant savo organizmo.
Juk būna, kad jų norisi kas rytą, o paskui kelis mėnesius net pažiūrėti į juos negali. Žinoma, nekalbu apie tuos atvejus, kada žmonėms yra alergija. Bet, kabant apie kiaušinių valgymą, tai – tik mano nuomonė.
Galbūt praeis pusė metų, ir išgirsime, kad kiaušinius valgyti sveika? Arba sakys atvirkščiai, kad tai – blogųjų medžiagų šaltinis? Todėl ir manau, kad visuomet geriausia klausyti savo organizmo“, – kalbėjo S.Kordušienė.
