Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Blogėja Klaipėdos moksleivių sveikata

Maždaug kas antras Klaipėdos moksleivis turi regos sutrikimų, penktadaliui diagnozuoti jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sutrikimai, problemų dėl kraujotakos turi 15 procentų uostamiesčio moksleivių. Tokius duomenis atskleidė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atlikta profilaktinių sveikatos pažymų analizė.
Dėl sveikatos problemų daugiau kaip 40 proc. vyresnių moksleivių kūno kultūros pamokose yra apribotas fizinis aktyvumas.
Klaipėdoje vis blogėja vaikų sveikata. Susirūpinta, kad vis mažiau mokinių sportuoja. / Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr.

Biuro duomenimis,  2012 m. Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklose 95 proc. mokinių profilaktiškai pasitikrino sveikatą. Iš pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių, visiškai sveiki mokiniai sudarė 11 proc.

„Būtina pabrėžti, kad visiškai sveikas mokinys yra tas, kuris neturi visiškai jokio sutrikimo bei nustatytos diagnozės. Išanalizavus 2012 m. Klaipėdos mokinių sergamumą tam tikromis ligomis, galima išskirti didesnę mokinių dalį, kuri turi regos sutrikimų (62,6 proc. mokinių), jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos (22,5 proc. mokinių) ir kraujotakos sistemos (15,5 proc. mokinių) sutrikimų“ , - sakė Dainora Bielskytė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė.

Tarp diagnozuotų regos sutrikimų dominuoja toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Daugiausiai regos problemų turi 104 klasių grupės mokiniai. Išanalizavus 2010–2012 m. mokinių sveikatos pokyčius, pastebima, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. vis didesnė mokinių dalis turėjo regėjimo sutrikimų (atitinkamai nuo 55,3 proc. iki 62,6 proc.).

Išanalizavus diagnozuotų jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų struktūrą, dominuoja skoliozė, kifozė ir lordozė. Daugiausia skeleto-raumenų sistemos sutrikimų diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams. Išanalizavus 2010–2012 m. mokinių sveikatos pokyčius, pastebima, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. vis mažesnė mokinių dalis turėjo jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos sutrikimų (atitinkamai nuo 24,2 proc. iki 22,2 proc.).

15,5 proc. mokinių turėjo kraujotakos sistemos sutrikimų. Kraujotakos sistemos sutrikimų struktūroje dominuoja nereumatinės dviburio vožtuvo ydos. Daugiausia kraujotakos sistemos sutrikimų buvo diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams. 2012 metais mokinių dalis, turinti kraujotakos sistemos sutrikimų, buvo šiek tiek didesnė nei 2011 m. (atitinkamai 2012 m. – 15,5 proc., o 2011 m. – 14,9 proc.)

„Kalbant apie fizinio ugdymo grupes, galima išskirti mokinių dalį, kuri yra priskiriama specialiajai ir parengiamajai grupėms – 16,3 proc. mokinių, ir jų didžiausia dalis buvo tarp 9–12 klasių grupės mokinių. Nuo 2009 m. mažėja mokinių procentinė dalis, kuri priskiriama minėtoms fizinio ugdymo grupėms“, - sakė specialistė.

4,7 proc. mokinių turi antsvorio problemų ir 1,9 proc. yra nutukę, 5,5 proc. mokinių yra per mažo svorio  – šių problemų daugiausiai turi 5–8 klasių mokiniai. Nuo 2009 m. iki 2012 m. antsvorio, nutukimo bei per mažo svorio problemų mokinių tarpe daugėja.

„Regos sutrikimų profilaktika svarbi nuo kūdikystės dienų: sveika mityba, tinkamas dienos bei poilsio režimas, streso vengimas ir kt. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai dažniausiai išryškėja vaiko augimo periodu. Todėl labai vaikams svarbus fizinis aktyvumas, sveika mityba bei ergonomiškai pritaikytos mokymosi ir poilsio vietos. Laiku nustačius sutrikimų simptomus bei priežastis, ateityje galima išvengi rimtų sveikatos negalavimų“, - patarė D. Bielskytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?