„Paprastai joks augalas nepuola, tik ginasi. Visos alergizuojančios medžiagos yra augalų sultyse – jei nulaušime lapą ar šakelę, o tos medžiagos pateks į aplinką, jų įkvėpsime ir gali pasireikšti alergija“, – sako T.Jokšienė.
Pasak jos, daugelis populiariausių namuose laikomų augalų – mažai ištirti, todėl su jais reikėtų elgtis atsargiau. Botanikė tikina, kad dažniausiai visos nuodingos augalų medžiagos – jų sultyse.
Dažnai namuose auginama gėlė difenbachija, sako T.Jokšienė, gali būti pavojinga sveikatai.
„Pietų Amerikoje ji vadinama „nebylių medžiu“, nes anksčiau vergams liepdavo suvalgyti jų lapų – kelias dienas po to negalėdavo kalbėti. Šio augalo sultyse yra mikroskopinių adatėlių, kurios patenka ant odos ir ją dirgina – liežuvis ištinsta. Stovėdamas šis augalas kambaryje nėra mums pavojingas, bet nekontaktuokite su jo sultimis“ – įspėja ji.
Be to, difenbachijos gali sukelti ir laikiną nevaisingumą: vyrams – iki 90, o moterims iki 50 dienų.
Vėzdūnės ir anturiai, sako specialistė, taip pat turi pavojingas sultis: „Visos gėlės, kurių žiedynas yra burbuolė, turi pavojingų cheminių medžiagų.“
Fikusas, sako T.Jokšienė, nuodingas ne visiems. „Vieniems jis nuodingas, kitiems – ne. Fikusas – viena populiariausių kambarinių gėlių. Fikusai pavojingi tiems, kurie alergiški lateksui. Priklauso nuo rūšies, tačiau jei iš nulaužtos fikuso šakelės ar lapo nulaša sulčių, jose gali būti 20–30 proc. latekso“, – teigia ji.
Taip pat dažna namų „gyventoja“ – karpažolė, sako botanikė. „Jei pažeistume karpažolę, iš jos tekėtų baltos sultys – jos tikrai pavojingos. Jei sulčių pakliūtų į akis, galima laikinai apakti. Jei sulčių patektų ant plonos vaiko odos, gali atsirasti ilgai gyjančios nudegimo žaizdos“, – tikina T.Jokšienė.
Taip pat nuodingos azalijų sultys, o kai kurios azalijų rūšys pasižymi net nuodingu kvapu. Tas gėles, kurių žiedai kvapnūs, pataria specialistė, reikėtų statyti tik erdviose vietose: „Įkvėpus nuodingo azalijos kvapo gali pradėti skaudėti galvą, padidėti irzlumas. Tačiau išėjus iš kambario simptomai turėtų dingti.“
Pasak botanikės, nuo seno dėl savo vaistinių savybių plačiai naudojamas alijošius turi būti vartojamas su saiku: „Alijošius ir gydo vėžį, ir jį sukelia, todėl jo negalima padauginti.“
Augalų trešimui botanikė pataria naudoti natūralias trąšas – kompostines, arbatos tirščius, bananų žieves, dilgeles.
„Kartais alerginius sutrikimus patiriame ne dėl augalų nuodingų savybių, bet dėl įvairių cheminių medžiagų, kurias naudojame augalų priežiūrai“, – sako ji.
Tačiau T.Jokšienė ragina neišsigąsti – tikrai neapsinuodysime namuose laikomais augalais, jei juos tinkamai prižiūrėsime ir turėsime kuo mažiau kontakto su jų sultimis.
Botanikė pataria:
-
Jei šeimoje yra mažų vaikų ar gyvūnų, gėles reikėtų atitverti užtvaromis arba pakelti aukščiau, kad nebūtų galima pasiekti
-
Išmokykite vaikus valgyti daržoves, o gėlėmis tik grožėtis
-
Augalus laikyti nepasiekiamoje vietoje
-
Augalus persodinti mūvint pirštines
-
Augalų sultimis suteptomis rankomis neliesti kitų kūno vietų, ypač veido ir akių
-
Prieš įsigyjant naują augalą, reikėtų virtualiai susipažinti su juo – internete ir knygose pasiskaityti ne tik apie jo auginimą, bet išsiaiškinti, kaip atrodys po metų ir daugiau. Taip žinosime, kur turime pastatyti ir kaip elgtis
Parengė Gertrūda Stripeikytė
