Trumpai apie briedmusę
Briedmusė priklauso dvisparnių būrio kraujasiurbiams vabzdžiams, tai musės giminaitė.
Ji taip pat dažnai vadinama elnine muse. Šie vabzdžiai aptinkami miškingose vietovėse, bet kartais nuskrenda iki 50 metrų į atviras vietas kaip, pavyzdžiui, laukus ir vejas. Neaišku, kodėl briedmusės apsiriboja miškais, tačiau greičiausiai tai susiję su jos lėliukės vystymosi stadija. Kadangi lėliukė nukritusi ant žemės vystosi net iki vienuolikos mėnesių.
Šių šešiakojų vabzdžių gausiausia vasaros pabaigoje ir rugsėjo mėnesį, kai oro temperatūra svyruoja nuo 10 iki 15 °C. Briedmusės išgyvena iki vienerių metų amžiaus.
Kaip atrodo briedmusė
Ji yra rudos spalvos, turi plokščius sparnus. Jos kūnas elastingas ir plokščias, dėl to ją sunku nuimti nuo odos. Suaugusę vabzdžiai yra maždaug 5 mm dydžio. Briedmusė turi šešias kojas. Taip pat išskiriamos trys skirtingos kūno dalys – galva, krūtinė ir pilvas.
Šis vabzdys turi gležnus ir silpnus sparnus, todėl gali nuskristi tik nedidelį atstumą. Pasiekusi medžiojamą šeimininką – sparnus numeta. Tai jai padeda, nes numetusi sparnus briedmusė gali greitai lakstyti per gyvūno plaukaus, todėl šiek tiek primena erkę.
Kaip atskirti briedmusę nuo erkės
Erkės paprastai būna ovalios kūno formos, rausvai rudos spalvos, o briedmusės yra labiau apvalios kūno formos. Palyginti su erkėmis, briedmusės juda daug greičiau ir yra daug didesnės.
Didžiausias skirtumas yra tas, jog erkės turi aštuonias kojas, o briedmusės – tik šešias. Erkės dažniausiai aptinkamos miškingose vietovėse ir pievose. O briedmusės dažniausiai gyvena miškuose, laukuose ir kitose atvirose vietose, kur randami jų pirminiai šeimininkai, pavyzdžiui, elniai ir briedžiai. Įdomu tai, kad vienu metu ant elnio lakstant galima rasti daugiau nei tris ar keturis šimtus briedmusių.
Kaip vystyosi briedmusė
Tiek briedmusių patinėliai, tiek patelės siurbia savo šeimininkų kraują. Maitinimasis trunka nuo 15 iki 25 minučių. Patelė kiaušinėlių nededa. Tačiau savo pilvelyje išaugina po vieną lervutę iki kol ši išsivysto į lėliukę. Lervutė maitinasi patelės gimdoje esančios “pieno liaukos” išskyromis. Vėliau briedmusė pagimdo lervutes, kurios nukrenta ant žemės. Šios tuoj pat patamsėja, suformuoja kietąjį dangalą ir toliau formuojasi, nukritusios miško paklotėje arba ten, kur miega elniai.
Lėliukės iki 11 mėnesių ilsisi dirvožemyje ir lapų paklotėje, kol kitų metų rudenį – išsirita kaip suaugėlės briedmusės. Įdomu tai, kad lapų paklotė geriau apsaugo lėliukes nuo oro sąlygų ir temperatūros svyravimų nei atviresnės vietovės, todėl tik miškuose nuo elnių nukritusios lėliukės išgyvena ir išsirita kitą rudenį.
Kadangi lėliukės atsitiktinai nukrenta nuo parazituojamo šeimininko, jos paprastai kaupiasi tose vietose, kuri renkasi ir praleidžia daug laiko elniniai gyvūnai. Tai pavyzdžiui gali būti gyvūnų guoliavietės, kurios tampa briedmusių židiniais. Po lėliukės stadijos, esant šiltoms rudens dienoms, išsirita sparnuotas suaugėlis, kuris toliau skrenda ieškoti naujo šeimininko. Suradusi šeimininką, briedmusė numeta sparnus ir taip susiriša visam laikui su šeimininku. O numetęs sparnus šis vabzdys gali greitai įlįsti savo šeimininkui į plaukus.
Briedmusės šeimininkas (maitinimosi šaltinis)
Briedmusės pagrindiniai šeimininkai yra taurieji elniai, briedžiai, stirnos, danieliai. Tačiau trūkstant maisto arba susipainiojusios jos gali įkasti barsukams, šunims ir netgi žmonėms. Įkandę vabzdžiai maitinasi krauju.
Briedmusės kitaip nei uodai arba erkės, kurie ieško šeimininkų pajausdami anglies dioksidą ore, reaguoja į judesį. Taigi, nors briedmusės mieliau renkasi maitintis elnių krauju, tačiau skrenda tiesiai prie didelio judančio objekto, kurį mato. Taip jos dažnai gali pataikyti nusileisti ant žmonių ir tuomet jiems įkąsti. Besparnės briedmusės geba greitai peršliaužti nuo kritusio elnio ant medžiotojo ar bet kurio kito asmens, dirbančio su elniais.
Briedmusė ir jos poveikis elniniams gyvūnams
Buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant sužinoti kokį poveikį elnių sveikatai turi briedmusės. Tačiau nepastebėta jokių pokyčių bendrai gyvūnų sveikatai. Išskyrus tai, jog esant didesnėms briedmusių populiacijoms elniai pradėdavo dažniau laižyti ir šukuoti vienas kitą. Taip vieni kitiems padėdami pašalinti šiuos parazitus nuo kūno.
Pastebėta, jog Skandinavijoje briedmusės ant briedžių gali taip gausiai paplisti, jog jie suserga alopecija. Tai yra dalinis arba visiškas plaukų netekimas, todėl atšiauriomis žiemomis briedžiai žūsta.
Keliama žala žmonėms
Įkandusios briedmusės gali sukelti diskomfortą ir dirginimą, panašiai kaip ir kiti kandantys vabzdžiai. Jų įkandimai gali sukelti niežulį, patinimą, paraudimą, o kartais ir skausmą įkandimo vietoje, tačiau šie simptomai praeina po kelių dienų. Per maždaug tris dienas įkandimo vieta virsta kieta ir paraudusi. Kai kuriais atvejais žmogus gali patirti alergines reakcijas į briedmusių seilėse esančius baltymus, todėl gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, pavyzdžiui, stiprus niežulys. Intensyvus niežulys gali trukti net kelias savaites. Šiuo metu nėra nustatyta, kad briedmusės galėtų perduoti žmonėms sveikatai pavojingas ligas.
Kaip apsisaugoti nuo įkandimo
Kai kurie žmonės vengia eiti į mišką rudenį, kai suaktyvėja briedmusės. Kadangi, kai daliai žmonių jų įkandimai gali sukelti sunkią alerginę reakciją – jie turėtų būti atsargūs. Tačiau dažniausiai daugumą briedmusių lakstymas and kūno bei įkandimas, tiesiog erzina.
Manoma, jog kamparo lašai, atbaido briedmuses, tačiau tai nėra moksliškai įrodyta.
Nustatyta, jog briedmuses veikia insekticidas permetrinas. Dėvint drabužius apdorotus perpetrinu, sumažėja tikimybė briedmusių įkandimui.
Patariama apsirengti šviesiais drabužiais. Nustatyta, kad briedmuses labiau traukia tamsios spalvos drabužiai, todėl rudenį, kai briedmusės aktyvios, šviesių spalvų drabužių dėvėjimas padės sumažinti įkandimų skaičių. Be to, ant tokių rūbų lengviau pastebėsite briedmuses ir galėsite jas nupurtyti. Plaukus susiriškite, o galvą pridenkite galvos apdangalu arba kepure.
Daugiau sodo naujienų rasite derlingas.lt.
