Ligonis neprakvėpavo pro nosį, springo pūliais
Vilnietis Bernardas (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) pasidalino savo istorija su 15min GYVENIMU. Pajutęs peršalimo simptomus bei gerklės skausmą, šeimos daktaras vyrui diagnozavo tonzilitą, išrašė vaistų. Tačiau tai nepadėjo, temperatūra perkopė 39 laipsnius, po dviejų parų vyrą nusiuntė į Infekcinę ligoninę Žvėryne.
Atlikus kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad vyras serga infekcine mononukleoze – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu ir limfmazgių padidėjimu.
„Gydytoja sakė, kad mano simptomai yra tarsi iš medicinos vadovėlio – padidėjusios tonzilės, pūliuojanti gerklė, apnašos burnoje, visiškai užgulta nosis, aukšta temperatūra, paburkęs veidas, patinęs kaklas“, – pasakojo Bernardas.
Ligoniui kilo ir daugiau nepatogumų: dėl ligos padarinių burnoje ir gerklėje buvo keblu valgyti bei kalbėti, padidėjo limfmazgiai, kepenys, blužnis. Maža to, daugiau nei savaitę naktimis vargiai galėjo užmigti.
„Kadangi neprakvėpavau pro nosį, o gulint tekėdavo pūliai, tai kas 15–20 minučių tekdavo skubėti juos išspjauti, antraip imdavau springti. Privalumas, kad palatoje turėjome kriauklę, bet nemiga prie visų išvardintų simptomų nebuvo laimė. Per parą sudėjus numigdavau vos 2–3 valandas“, – dėstė Bernardas.
Atsigauti vyras ėmė praėjus maždaug dešimčiai dienų nuo paguldymo į ligoninę. Nuo gydymo pradžios per dieną buvo lašinamos trys lašinės, keliskart leidžiami vaistai. Sveikstant mažėjo ir vaistų kiekis.
Anot Bernardo, ligoninėje jis praleido nepilnas tris savaites. Sveikstant simptomai silpo, galėjo jau ilgiau pamiegoti, sustiprėjo apetitas. Tiesa, gydytoja, prieš išrašydama perspėjo jį, kad turėtų kurį laiką saugotis, kadangi infekcinė mononukleozė iškamavo organizmą, susilpnino imunitetą.
Gydytoja sakė, kad mano simptomai yra tarsi iš medicinos vadovėlio, – teigė Bernardas.
Virusas nešiojamas visą gyvenimą
„Infekcinės mononukleozės sukėlėjai – Epštein-Bar virusai (EBV), dažnai vadinami EBV, priklausantys herpes virusų šeimai. Šie virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu, pavyzdžiui, bučiuojantis arba naudojant tuos pačius stalo įrankius. Virusai plinta ir oru ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Virusais galima užsikrėsti perpilant kraują, transplantuojant kaulų čiulpus.
Tačiau dažniausiai virusais žmogus nuo žmogaus užsikrečia per seiles. Infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga. Dažniau užsikrečiama nuo užsikrėtusio žmogaus, kuriam EBV nesukelia jokių simptomų, rečiau – nuo sergančio infekcine mononukleoze asmens“, – nurodoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) puslapyje.
Centras priduria, kad patekę į burnos ir nosiaryklės gleivinę, virusai sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegimą. Toliau virusai plinta per audinių skystį ir kraują, sukeldami viso organizmo limfinės sistemos, blužnies, kepenų, kaulų čiulpų reakciją.
Daugelis sveikų žmonių gali visą gyvenimą platinti virusus. Šie žmonės yra pagrindinis virusų rezervuaras, todėl virusų plitimo beveik neįmanoma išvengti. ULAC pabrėžia, kad infekcija greičiau plinta didelėse žmonių grupėse: mokyklose, kariuomenės daliniuose, bendrabučiuose, tačiau protrūkiai būna labai reti.
Šia liga dažniau sergama rudenį ir žiemą, manoma, kad inkubacinis laikotarpis trunka 4–6 savaites.
Infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga.
„EBV virusai plačiai paplitę visame pasaulyje. Apie 90–95 proc. pasaulio žmonių užsikrėtę šiais virusais. Persirgusio šia liga žmogaus organizme atsiranda EBV antikūnų, kurie išlieka visą gyvenimą. Sergamumas šia liga nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo lyties. Imlumas infekcijai priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto – atsparumo infekcinėms ligoms“, – rašoma ULAC medžiagoje.
Gydytojas: sveikstant antibiotikų nereikia
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas bei infekcinių ligų gydytojas Darius Varaškevičius 15min papasakojo daugiau apie infekcinę mononukleozę. Anot jo, yra dvi ligos formos – lengvesnė ir sunkesnė. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet liga vis dar supainiojama su panašius simptomus turinčiu negalavimu, paskiriamas netinkamas gydymas.
„Mononukleozė yra pakankamai sudėtinga liga, jeigu sergama sunkesne forma. Lengvos formos dažnai praeina ir pačios, nes ligonis ir aplinka dažniausiai to nesužino: paskauda gerklę, padidėja tonzilės, sunku kvėpuoti. Dažniausiai ambulatorijose, poliklinikose tai gydoma kaip angina ar tonzilitas, išrašomi antibiotikai.
Jeigu paskiriamas amoksicilinas (antibiotikas, skirtas gydyti infekcines ligas, sukeltas bakterijų ar kitų mikroorganizmų, – aut.) sergant infekcine mononukleoze, tai neretai išberiamas visas kūnas. Tada jau pacientai siunčiami pas infektologus, kurie pamato, kad buvo neteisingai paskirtas gydymas“, – komentavo D.Varaškevičius.
Ryškesni infekcinės mononukleozės požymiai nei tonzilito yra panašūs, į Bernardo apibūdintus: apnašos burnoje, didžiulės tonzilės, padidėję limfmazgiai, sunki būklė.
ULAC puslapyje nurodoma, kad dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais požymiais: bendru negalavimu, dideliu nuovargiu, apetito stoka, šaltkrėčiu, raumenų skausmais, trunkančiais 1–2 savaites.
„Vėliau pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo“ kaulus. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38 °C nepakyla. Karščiuojama nuo 2–7 iki 20 dienų. Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių. Oda ir gleivinė kartais truputį pagelsta. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas. Jie būna nuo žirnio iki riešuto dydžio.
Tai yra virusinis susirgimas, antibakterinio gydymo visai nereikia, – aiškino D.Varaškevičius.
Blužnis, kepenys taip pat padidėja. Gerklė ir tonzilės būna paraudę. Maždaug trečdaliui ligonių ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas.
Ligos įkarštyje ligoniai būna prasižioję, kvėpuoja per burną, kalba per nosį, veidas paburkęs ir kartais net smarkiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių“, – išsamus ligos požymiai dėstomi ULAC puslapyje.
D.Varaškevičius prisimena, kad ligoninėje buvo dešimties metų pacientė, kurios pilvas buvo smarkiai išsipūtęs, nes kepenys ir blužnis tapo tokios didžiulės, ir organų kapsulės buvo smarkiai ištemptos.
„Tada karščiavimas tęsėsi 2–3 savaites, ir nieko padaryti labai negalėjome, kaip tik tiek pamažinti temperatūrą“, – kalbėjo medikas.
Anot D.Varaškevičiaus, ligos diagnozei kartais užtenka bendro kraujo tyrimo, kuriame pamatoma leukocitozė, limfomonocitozė. Specifinio gydymo ligai nėra, o su lašinėmis pacientui leidžiami druskos tirpalai, gliukozė, kad papildytų skysčių kiekį organizme, nes dėl uždegimo viršutiniuose kvėpavimo takuose kebliau ir valgyti, ir gerti.
ULAC taip pat nurodo, kad reikia gulėti lovoje ir vartoti daug skysčių. Rekomenduojama gerti karštus gėrimus, kurie mažina gerklės skausmą. Gydoma atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: temperatūrą ir skausmą.
D.Varaškevičius kaip problemą įvardino, kad mononukleozė vis dar palaikoma angina ar tonzilitu, o paskirtas gydymas antibiotikais tik apsunkina sergančio žmogaus būklę.
Anot D.Varaškevičiaus, ligos diagnozei kartais užtenka bendro kraujo tyrimo, kuriame pamatoma leukocitozė, limfomonocitozė.
„Kai yra bakterinė infekcinė liga, tokia kaip angina, tada organizmas deramai toleruoja antibiotikus, bet kai nėra tokio tipo ligos, tai tada organizmo atmetimo reakcija būna didesnė. Atsiranda pašalinių reiškinių, tada jo būklė ne gerėja, o blogėja.
Yra virusinė infekcija, kuri pažeidžia organizmą, ir dar prie to yra antibakterinis gydymas, kuris alina organizmą. Tai visai neveikia tos infekcijos: būna dvigubas poveikis, tad tokiu atveju ligoniai sunkiau serga, blogiau jaučiasi. Tai yra virusinis susirgimas, antibakterinio gydymo visai nereikia“, – aiškino D.Varaškevičius.
Pasveikus, anot ULAC, dar gali kelis mėnesius žmogus gali justi nuovargį. Anot Kauno klinikinės ligoninės gydytojo, nuovargis laikosi po daugelio infekcinių ligų, tas pats yra ir po vėjaraupių ar erkinio encefalito. Taip pat didesnė tikimybė, kad žmogus pavargęs jausis jau po pietų.
Po ligos taip pat reikia bent vieną du mėnesius laikytis poilsio režimo, vengti aktyvaus sporto, ypač – kontaktinių rungčių: imtynių, karatė, futbolo.
„Jeigu į pilvą pataikys alkūne, kumščiu ar koja, tai gali trūkti organo kapsulė, o kepenų kapsulei trūkus atsiranda ir mirties rizika. Taip pat ir blužnies kapsulė gali nukraujuoti. Ir viskas priklauso nuo ligos eigos bei jos formos. Kepenų ir blužnies padidėjimas gali trukti ir apie mėnesį du“, – kalbėjo D.Varaškevičius, pridūręs, kad po ligos, net ir sparčiau pajudėjus, gali imti skaudėti šiuos organus.
Kalbėdamas apie imuninės sistemos stiprinimą po ligos, medikas pabrėžė, kad taisyklės galioja kaip ir persirgus bet kokia infekcine liga: sveika mityba, suderintas poilsio ir darbo režimas, vandens gėrimas, grūdinimasis.
ULAC nurodo, kad persirgus infekcine mononukleoze Epštein-Bar virusai išlieka žmogaus organizme (B ląstelėse) visą gyvenimą, netgi tada, kai nebėra jokių ligos požymių. Periodiškai virusai gali suaktyvėti ir užkrėsti kitus. Laikui bėgant apie 6 proc. ligonių atkrenta ir vėl patiria ligos požymių. Dažniausia virusų randama žmogaus seilėse.
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė 15min teigė, kad pernai infekcine mononukleoze susirgo 371 asmuo: 212 vyrų ir 159 moterys. 2017 m. susirgusių buvo kiek daugiau – 392. Iš jų 221 vyras ir 171 moteris.