Į visus šiuos klausimus atsako buriuotojai Vita ir Simonas Gardauskai. Apie juos anksčiau 15min rašė tekste „Namus Lietuvoje į jachtą iškeitę lietuviai ryžosi gyvenimo nuotykiui: dviese plaukioja po pasaulį“.
Vita ir Simonas apie jūrligę pasakoja savo puslapyje, pavadintame jachtos „Windarella“, kuria buriuoja, vardu. Pasak jų, svarbiausia kovoje su jūrlige pažinti savo priešą, todėl apie viską nuo pradžių…
Pradėkim nuo teorijos. Tad iš kur kyla ta paslaptingoji jūrligė ir kodėl toks romantiškas pasibuvimas ant laivo gali priversti jaustis blogai?
Įdomiausia tai, kad dėl visko kaltos yra mūsų smegenys ir vestibiuliarinis aparatas. Nesileidžiant labai į smulkmenas paaiškinimas būtų toks – akys matydamos nenatūraliai pakrypusį ir judantį vaizdą, nusprendžia: „jau užsiragavai čia kažkokių nesąmonių… apsinuodijom, bloga, reikia valytis…“, o išvalyti galima, žinoma, tik viską šalinant iš skrandžio.
Kai kurių žmonių vestibiuliarinis apartas yra išmanesnis ir jiems jūrligė tiesiog nepasireiškia. Nuo ko tai priklauso, labai sunku pasakyti… Pastebėjom, kad labai gerai laivuose jautėsi pilotai, parašiutininkai, parasparnistai, mėgstantys keliauti mašinomis, net virtualių realybių entuziastai ir atrakcionų mėgėjai.
Bet tai ne taisyklė. Pavyzdžiui, mane lengvai užsupa mašinoje ir kalnuose, bet laivuose – ne, todėl net ir jei bijote sūpuoklių, savęs nurašyti tikrai neverta.
Ar visiems taip būna?
Tikrai ne! Ir kol neišbandėte, jokiu būdu savęs nenurašinėkite. Kartais buriuojantys žmonės kelionėse jautėsi blogiau, negu jų pirmą kartą pasiimta žmona ar draugas. O silpnesnės sveikatos ir vyresni žmonės jautėsi geriau nei stiprūs jaunuoliai, ir jokio loginio ryšio negalime tame rasti. Jokios supergalios nebūtinos. Neretam jūrligė tiesiog nepasireiškia apskritai.
Ar sups?
Tai tenka nuolatos kartoti ir akcentuoti… Priklauso nuo to, kur ruošiatės plaukti. Pavyzdžiui, jei plauksite geru oru Kroatijoje, Graikijoje tarp salų, sups panašiai tiek, kiek baidarėje mariose. Jei kalbame apie ilgus atstumus atviroje jūroje arba vėjuotas sąlygas – greičiausiai pasups.
Taip pat priklauso ir nuo to, kada plauksite. Jei ruošiatės vasarą šampaninėms atostogoms Viduržemyje – atsiplaiduokite, jei esat pasiryžę šokti į pačią „mėsą“ Šiaurės jūroje, Atlante, Baltijoje – nusiteikite, kad šampano gali ir neprireikti, bus ekstremalu.
Tai pat, būna, kad kartais sutartą diena nėra pati tinkamiausia atsišvartavimui, todėl būtina atsižvelgti į orus ir, jei reikia, pralaukti.
Ar tai praeina?
Kiek teko matyti, jūrligės simptomai paprastai praeina per vieną dvi dienas. Organizmas tiesiog prisitaiko prie būsenos ir pradeda gyventi siūbuojantį gyvenimą.
Jei pirmieji simptomai jau praėjo, tai jau daugiau nepasikartos?
Deja… Tai ne vėjaraupiai. Jei bus dideli tarpai tarp plaukimų, pirma diena visada gali būti sunkesnė. Be to, organizmas prisitaiko prie tam tikro bangavimo diapozono, tad jei staiga oro sąlygos kardinaliai pasikeistų (pvz., patekus į rimtą audrą) greičiausiai baubas užsuktų pasisveikinti.
Ar jūrlige suserga patyrę buriuotojai?
Taip buvo ir mums. Dabar jau rečiau, bet seniau, kol neturėjom savo jachtos, Simui būdavo pirmą pusdienį rimtesnėmis sąlygomis, bet jis nelabai kreipdavo į tai dėmesį (na, vyriškai eidavo ir darydavo, ką reikia), man prastomis sąlygomis jūrligė pasireiškė galvos svaigimu ir mieguistumu.
Ką daryti, jei jūrligė nepraeis?
Retais atvejais nutinka taip, kad jūrligė nepraeina, neištreniruojamas vestibiuliarinis aparatas yra labiau organizmo anomalija negu norma, su tuo susiduria labai mažas žmonių skaičius.
Daugelis save iš anksto nurašo sakydami, kad „man tai tikrai bus blogai“, kad „pravemsiu visas atostogas“, tačiau 99 proc. atvejų šis požiūris – klaidingas.
Kaip jūs patys susitvarkote su jūrlige?
Nemeluosiu, pirmą kartą susidurti su jūrlige nėra malonu. Vaizdas juda, pykina... Bet vėliau, ilgiau plaukiojant, net ir užklupus jūrligei, galima gyventi. Tas jausmas panašus į galvos skausmą – gyventi galima, tačiau svarbu žinoti, kaip su juo kovoti.
Kaip sau padėti?
Žemiau aptarsime visus mitus ir nemitus, ką daryti, jei tas jūrligės baubas visgi užklumpa.
Vaistai. Vaistų yra begalybės – homeopatinių, lenkiškų, rusiškų ir kokių tik norite, bet mes visada rekomenduojam jų nevartoti. Kodėl? Visų vaistų esmė yra „atjungti kaltininką“, todėl dažniausiai vaistai užmigdo vestibiuliarinį apartą. Tai reiškia, kad jie užmigdo ir jus: gal ir nebepykina, bet labai ilgai ir skaniai miegate.
Teko matyti ir poveikį vartojusiųjų vaistus „su kofeinu“: bangavimo nebuvo, žmogus buvo žvalus ir džiaugėsi, kad vaistai veikia, tačiau pradėjus banguoti, laivą pradėjo supti, žmogus užmigo ir miegojo tol, kol laivas sustojo. Kitaip tariant – kofeinas prieš jūrligę neatsilaiko, o vaistai dažniausiai veikia kaip placebas, neretai jie migdo.
Kita priežastis, kodėl skatiname jų nevartoti – geriant vaistus netreniruojamas vestibuliarinis aparatas. Todėl jei laukia ilgesnis plaukimas, verčiau dieną pagulėti ir apsiprasti, o likusiomis dienomis – mėgautis plaukimu, nei kaskart apdujus tiesiog atsibusti skirtinguose uostuose.
Dar vienas aspektas – vaistus reikia gerti reguliariai, tiksliai kas kelias valandas. Todėl jei po pirmos dozės žmogus jautėsi puikiai, kalbėjo, valgė, nuėjo pasnausti ir – ups – praleido tabletės išgėrimo laiką (nes miegant tai buvo sunku padaryti), galiausiai jūrligė prasidėjo visu gražumu, o išbristi iš jos tuomet jau tampa sunku. Išvada – vaistai tik atjungia, bet netreniruoja jūsų aparačiuko, o taip galima praleisti visą buriavimo gražumą.
Natūralūs metodai. Ką daryti ir ko nedaryti, jei supa?
Svarbiausia taisyklė – neužsisupkite. Jei jaučiate, kad galva sunkėja, ima miegas, tai užkirskite tam kelią ir nelaukite, kol prasidės visas gražumas.
Pirma taisyklė – jei jaučiate lengvą galvos svaigimą, mieguistumą, jokiu būdu neikite į laivo vidų, ten viskas suprastėja 10 kartų ir veda tikrai ne į gera. Taip pat – nenaršykite telefone, neskaitykite knygų. Geriausia – žiūrėkite į tolį, į stabilius paviršius, arba raskite prasmingą veiklą ant denio.
Jūrligė yra mūsų smegenų sukeltas blogumas, kuris realiai neegzistuoja, todėl bet kokia smegenis užimanti veikla, viską nuima kaip ranka.
Geriausias ir paprasčiausias būdas užsiimti naudinga veikla jachtoje –vairuoti! Tai išbandytas, patikrintas ir dažniausiai veikiantis būdas (jei gąsdinatės, kad nesugebėsit, patikėkit, tikrai sugebėsit).
Imbieras. Imbieru paremti visi homeopatiniai vaistai nuo pykinimo. Imbieras suaktyvina skrandį, aštrumas šiek tiek grąžina į realybę ir atjungia smegenis nuo jų pačių kuriamų problemų, todėl šilta arbata imbieru tikrai nepakenks.
Kitas būdas – citrinos gėrimas (arba citrinos pridėjimas į imbiero arbatą). Citrina nepaisant to, kad yra rūgšti, iš tikro yra šarmas, todėl labai gerai nuima rūgštėjimo jausmą, kai pykina. Pasidaryti vandens citrinos gėrimą ar ja papildyti imbierinę arbatą yra labai sveika ir naudinga. Bet labai svarbu gerti nuolat ir mažais gurkšniais, jei pykina neužsiverskite pusę puodelio, gali suveikti ir priešingai.
Maistas. Jei pykina, tikrai nesinori galvoti apie maistą, bet neretai maistas gali net pagelbėti. Dar iš senosios jūrininkų mokyklos atėjęs mokymas – valgyti sausą maistą. Ką tai reiškia? Ne sunkų maistą, bet sausą, tai yra džiūvėsėliai, bandelės, tai suteiks skrandžiui daug veiklos, nukreips jo visą dėmesį į virškinimą ir jis pamirš, kad yra kitų problemų. Jokiu būdu nevalgykite riebaus ar ilgai skrandyje kliuksinčio maisto.
Stiprūs gėrimai. Yra sakoma, kad pradėjus supti, išgėrus stipraus gėrimo aparačiukas „susiniveliuoja“, smegenys nusprendžia, kad kadangi jau geriam, tai viskas čia ok su tuo pokrypiu ir žmonėms kaipmat pagerėja. Jei apie mūsų patirtį, patys nesame bandę, bet esam matę vieną atvejį, kai tai suveikia teigiamai ir kokius tris atvejus, kai suveikia neigiamai. Tai čia toks sakyčiau 50:50… jūsų teisė rinktis. Bet tas smarkiai propaguojamas Lietuvoje „laivo bilietas“, Neptūno pasveikinimas, prieš, per ir po… kartais kvepia labiau rusiška mokykla, nei tikrove. Beje, kas įdomu, vakariečiai (anglai, prancūzai, ispanai, net australai) tradicijų gerti „nuo supimo“ arba 15 kartų per sezoną pilstyti jūrą stipriaisiais gėrimais neturi.
Pusiausvyros laikymas. Šitas reikalas – įdomus. Neteko išbandyti, bet skamba labai daug žadančiai. Taigi vienas draugas pasidalijo šiuo būdu, matęs tai darant tikras buriavimo pasaulio žvaigždes Šiaurės Atlante. Pasirodo, tai pasaulyje gana žinomas būdas, kai supa (ypač esant prastiems orams), reikia atsistoti suglaudus kojas ir, nesilaikant už nieko, bandyti išstovėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Pradžioje tai gali atrodyti kaip velnio išvarymo šokis, bet jūsų vestibiuliarinis aparatas taip užsiima bandymu išstovėti, kad pamiršta, kad turėjo kitų bėdų. Sako, padeda. Nebandėm, bet skamba tikrai įtikėtinai ir logiškai.
Ausis. Šis būdas skamba kur kas mistiškiau – reikia užkimšti vieną ausį, taip tikintis apgauti savo smegenis, kad jos pagalvotų, kad kažkas blogai su jūsų ausim. Bandė mūsų svečiai, neatrodė labai laimingi, sunku komentuoti, bet galite išbandyti, nes jei supa, bandyti įvairius variantus, laiko užteks.
Kiniški žaisliukai. Rinkoje galite rasti apyrankes, akinius su vandeniu, kurie neva apsaugo nuo supimo. Negalime pakomentuoti, nes nei mes, nei mūsų svečiai jų niekada nebandė, bet… Jei akiniai dar turi tam tikrą logiką (kad suniveliuos jūsų žvilgsnį į pasaulį), magnetinių apyrankių ryšį su ausimis ir akimis rasti tikrai sunku. Kita vertus, nenorime kritikuoti, išbandykite, gal tai yra būtent tai, ko jums trūksta?
Vengti susirgusiųjų. Nuskambės gana piktai, bet jei nesijaučiate gerai, nežiūrėkite į jau bloguojančius ar vemiančius kolegas. Geriau pasitraukite kitur, klausykite muzikos, eikite į vidų ir atsiskirkite nuo tokios aplinkos. Neduokite priežasčių smegenims, patikėti, kad jos teisios, ir įtraukti jus į tą patį liūną. Beje, sako, ausinukai su muzika, labai gerai padeda.
Gulėjimo padėtis. Jei jau yra tikrai blogai ir niekas nebeišeina, žinoma, geriausiai yra gulėti. Bet gulėjimui būtinai išsirinkite pačią žemiausią vietą laive (tai tikrai ne priekinės kajutės), kur bus mažiausia supimo amplitudė (ties laivo centru, arčiausiai grindų), patogiai įsitaisykite (sako, padeda gulėjimas ant pilvo), šiltai apsiklokite, užsimerkite ir dar geriau užsikimškite ausis ausų kimštukais. Toks išorės izoliavimas, leis greičiau užmigti ir taip blogai nebesijausti, o aparačiukui padės greičiau išsitreniruoti.
Hamakai. Deja, šiuolaikinės jachtos nedidelės ir juose įtaisyti hamakus ne taip paprasta. Senieji burlaiviai buvo dideli, be mažų kajučių, o jų apatiniuose deniuose įgula miegodavo hamakuose. Vienareikšmiškai, gulėjimas hamake, tikrai galėtų gerokai sumažinti jūrligės kančias, nes jūs siūbuotumėte kartu su laivu.
Gėda. Paprastai visi žmonės (o ypač nors kiek buriavę), sako, kad jiems viskas yra labai gerai, net jei vizualiai jų veidas jau žalias. Visi tarsi žino, kad taip yra natūralu ir normalu, bet daugybė žmonių tai priima kaip gėdą ir silpnumą. Nors jie nuėję į treniruoklių salę nečiumpa didžiausio svarmens (net jei namie padarė 10 atsispaudimų), ir nepuola į didžiausio miesto pagrindinę gatvę niekada nevairavę, nes pirmą kartą sėkmės tikėtis būtų sunku… Todėl, jei jau taip atsitiko, supraskite nieko čia gėdingo, gali tekti pasitreniruoti, bet nereikia apsimetinėti ir meluoti iki paskutinės minutės. Tai nereiškia, kad jūs tam nesutverti ar silpni, jums reikia tik pasitreniruoti.
Dėmesys aplinkiniams. Jei jau pasisekė ir jaučiatės gerai, labai svarbu apžiūrėti ir savo kolegas (nes jie iš karto gi neprisipažins, nes nu gi gėda) ir užbėgti įvykiams už akių, pavyzdžiui, neleisti eiti į vidų, paduoti vandens, padaryti arbatos, liepti vairuoti (prižiūrimai), bet neduoti svarbių darbų su virvėmis. Tai kokie tie simptomai? Pirmiausia, nenatūrali veido spalva, žmogus atrodo pabalęs, pablyškęs, pažalsvėjęs (tai gerai matyti plika akimi).
Dažnai tie kurie nelinkę pripažinti, kad jiems bloga, tampa apatiški. Pavyzdžiui, plepus žmogus užtyla, po keletą kartų reikia kartoti, ar prašyti ko nors, kad atkreiptų dėmesį, kartais padaro visiškai paprastas klaidas, kurių prieš tai nedarė. Tokiais atvejais reikėtų nepykti, o bandyti pagelbėti žmogui ir apsimesti, kad tai visai ne jūrligė.
Pabaigai…
Dar kartą akcentuosime: jei ruošiatės pasiplaukioti tarp salų Viduržemyje, nustokite jaudintis, nesups ten, o jei ir sups – maudynės žydrame vandenyje ir pasakiški kraštovaizdžiai greitai sureguliuos viską į savas vietas ir pamiršite, kad dėl to jaudinotės.
O jei ką tik „pasirašėte“, su draugeliu pervaryti laivą per Atlantą, o dar nebuvote ant jachtos, tai, susitaikykit – porą dienų greičiausiai lengviau ar sunkiau pasups. Tik reikia žinoti, kokių veiksmų imsitės ir kaip su tuo susitvarkysit. Bet nepamirškite, tai ne pasaulio pabaiga, tai tik menkutis galvos skausmas, į kurį susikaupus galima ir nekreipti dėmesio, reikia daug vairuoti, krimsti džiūvėsėlius ir laikyti pusiausvyrą. Kai smegenys ir skrandis užsiėmę, nebėra laiko smegenims išgalvoti problemų.
Nors jūrligė yra gana giliai įsišaknijusi baimė, bet galiu pažadėti, kad net ir tam baubui užsukus į jūsų kiemą, galiausiai vis tiek liks kur kas labiau viską viršijantys neišdildomi įspūdžiai, todėl neleiskite baimėms atimti nuotykių ir nepamirškite, šią problemą jums sukūrė smegenys, su jomis ir reikia kovoti, ir viskas yra įmanoma!
Daugiau „Windarellos“ ir Vitos bei Simono buriavimo nuotykių skaitykite čia.
Visas naujienas apie buriavimą sekite projekto „Su vėju!“ puslapyje
