„Mes esame daugiau negu „tie padarai“ ar invalidai, kaip mus anksčiau vadindavo. Mes tikrai galime aktyviai gyventi ir daug pasiekti“, – prieš išsiruošdama į įspūdingą kelionę, sakė Ajana Pavilnių ir Verkių regioninių parkų Lankytojų centre surengtoje spaudos konferencijoje.
Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia moteris 2022-ųjų spalio 1 d. pradėjo „Svajonių žygį“ ir per 9 val. 39 min. su ramentais nuėjo 14,5 km, pagerindama ankstesnį pasaulio Guinnesso rekordą, priklausiusį Bradui Luitenui.
Praėjus pusantrų metų po šio rekordinio įvykio, Ajana pirmadienį, balandžio 8-ąją, pažymėjo dar ambicingesnio žygio pradžią. Nuo savo gimtųjų namų Usėnų kaime (Šilutės rajonas) iki Druskininkų moteris per Lietuvą iš viso žada nueiti 320 km.
„Mes iš karto žinojome, kad žygiuosime dar kartą. [Iš pradžių] planas buvo 1000 kilometrų, bet pasirodė organizatorių komanda ir pasakė: pirmiau gal 320, o paskui – žiūrėsime“, – prisiminusi juokėsi Ajana.
Kelionę cerebrinį paralyžių turinti visuomenininkė baigti ketina gegužės 20-ąją, kartu paminėdama savo bei Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempiono, Lietuvos golbolo rinktinės nario Justo Pažarausko vestuvių metines.
Šilutės rajone prasidėsiantis žygis nestokos staigmenų. Tam tikrose jo atkarpose prisijungti prie Ajanos žada žinomi šalies žmonės, tarp kurių – disko metimo legenda Virgilijus Alekna ir kino režisierius Arūnas Matelis. Kelionės metu moterį lydės ir įvairių skautų organizacijų atstovai.
Paskutinę žygio atkarpą Ajana žada įveikti užrištomis akimis, taip atkreipdama dėmesį į savo sutuoktinio J. Pažarausko negalią – aklumą. Kalbėdamas apie savo žmonos išsikeltą tikslą, sportininkas pabrėžė, kad minties atkalbinėti ją nuo tokios idėjos nebuvo – vis tiek nebūtų pavykę.
Apie savo pačios ligą ir gyvenimą su ja Ajana kalba be užuolankų: „Užaugau su šia liga, mačiau, ką ji padaro šeimai ir pačiam sergančiajam. Tėvai klausinėja, ką padarė ne taip, kad gavo ne tokį vaiką, aplinkiniai klausinėja, invalidais mus vadina“.
Prisimindama savo vaikystę, moteris sakė, kad negalią turinčių žmonių, aktyviai besireiškiančių visuomenėje, ji nematė, tad jai labai svarbu tokiu pavyzdžiu tapti jaunesnėms kartoms.
„Kai augau, tokių pavyzdžių visiškai nebuvo. Įsijungi televizorių ir tu nematai nė vieno neįgalaus žmogaus. Tai kaip tau žinoti, kad užaugsi ir būsi žurnalistas, medikas, teisininkas? Tu galvoji, kad viskas, tavo pasaulis yra tos keturios sienos, tavo namai, iš kurių tu niekada neišeisi“, – tikino Ajana.
Kartu su Ajana į kelionę per Lietuvą leisis ir jos šuo asistentas Mulan. Jis, kaip ne kartą yra atviravusi Ajana, jos gyvenimą pakeitė kardinaliai.
Tokie specialiai treniruoti gyvūnai žmonėms, sergantiems sunkesnėmis ligomis ar turintiems negalią, padeda sumažinti nerimą ir pasijusti psichologiškai tvirčiau, už juos atlieka ir kai kuriuos darbus. Štai, pavyzdžiui, Mulan Ajanai gali numauti kojines, atnešti pavadėlį ar įjungti šviesą.
„Pagrindinė šunų asistentų funkcija yra ne tiek daiktus nešioti, ne tiek įspėti, kad tau artėja priepuolis, nors jie tą gali, bet parodyti tau, kad aš esu šalia tavęs, aš tavęs niekada nepaliksiu, tu esi pats fainiausias, ir nesvarbu, koks esi, aš vis tiek labai tave myliu“, – teigė Ajana, pridurdama, jog neretai tokią šilumą negalią turintys žmonės pajunta pirmą kartą gyvenime.
Nors šunų asistentų poreikis tikrai yra, visgi įtvirtintos jų rengimo sistemos mūsų šalyje kol kas nėra. Vieno šuns asistento parengimas trunka 3 metus ir kainuoja virš 20 tūkst. eurų. Siekdama padėti šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, įsigyti bei treniruoti šunis asistentus, Ajana įsteigė paramos ir labdaros fondą mulanfondas.lt.
Visuomenininkė viliasi, jog šis jos žygis dar kartą atkreips dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria negalią turintys žmonės, ir paskatins likusią visuomenės dalį ištiesti jiems pagalbos ranką.
Nuo šiandien iki žygio pabaigos veiks trumpieji numeriai, kuriais galite paaukoti šunų asistentų paruošimui: 1415 - 10 eur, 1416 - 5 eurai.
