Bandyta įvardyti, kuri problema opesnė – kyšininkavimas, medicinos darbuotojų interesų konfliktai, korupcija viešuosiuose pirkimuose ar neteisėta farmacininkų įtaka sveikatos sektoriaus atstovams?
Gydo, rūpinasi – kartais net ir užgauliojami
Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pažymėjo, kad į korupcijos sveikatos sistemoje problemą reikia žiūrėti plačiau: „Negalime manyti, kad štai dabar mes traukiame kalavijus ir kylame į kovą, o tai duos didžiulį efektą.“
R.Jurkevičius diskusijoje dalyvavusiems svečiams uždavė retorinį klausimą: ar gėlė, dovanojama mokytojui Rugsėjo 1-osios proga, yra dovana, ar jau kyšis?
Kaip vadovas jaučiu rūpestį ir atsakomybę, kaip sudaryti sąlygas jiems užsidirbti legaliai, skaidriai, sumokant mokesčius valstybei.
„Kokia visuomenė – tokie ir medikai, jie nėra išskirtiniai žmonės. Taip, yra ir nelabai gerų dalykų, bet didžioji dalis gydytojų dirba sąžiningai. Bet mes dažniausiai skaitome negatyvius dalykus, rečiau apie tai, kaip gydytojas pasiaukojamai dirbo. Siūlyčiau žurnalistams atvažiuoti į ligoninės priimamąjį penktadienį vienuoliktą ar pirmą valandą nakties. Rasite įvairiausių pacientų: asocialių, neblaivių, atvežtų tiesiai iš gatvės po muštynių. Ar medikai nors vieno tokio paciento negydė? Turbūt nėra tokių, kuriems nebuvo atlikti tyrimai, nors ir brangūs. Gydo, rūpinasi, kartais net ir užgauliojami“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.
Jis atkreipė dėmesį ne tik į socialinius, bet ir ekonominius temos aspektus. R.Jurkevičius pažymėjo, kad gydytojas ar slaugytojas šiandien negali jaustis oriai.
„Aš, kaip įstaigos vadovas, negaliu pasigirti, kad moku atlyginimą pagal šių žmonių išsilavinimą, kvalifikaciją ir atsidavimą darbui. Kaip vadovas jaučiu rūpestį ir atsakomybę, kaip sudaryti sąlygas jiems užsidirbti legaliai, skaidriai, sumokant mokesčius valstybei“, – atviravo R.Jurkevičius.
Jis pabrėžė, kad ir medicinos personalas būtų suinteresuotas užsidirbti skaidriai, kad nereikėtų sukti galvos ir gudrauti: „Daugumos žmonių prigimtis yra gera.“
Negalime manyti, kad štai dabar mes traukiame kalavijus ir kylame į kovą, o tai duos didžiulį efektą.
Vis dėlto R.Jurkevičius priminė, kad gydymo įstaiga – tai ne teisėsaugos institucija, kuri galėtų atlikti tyrimus.
„Tačiau mes analizuojame pacientų skundus, stebime jų skaičiaus kitimą, vykdome anonimines apklausas. Bet visi turi dirbti savo darbą. Tai yra kompleksinė problema, su kuria kovodami po vieną rezultato nepasieksime. Per daug tai įsišakniję kai kurių žmonių sąmonėse“, – svarstė R.Jurkevičius.
Vejasi koridoriumi ir bruka į kišenę
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicinos audito ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėja Česlova Špūrienė patikino, kad gydymo įstaiga skiria didelį dėmesį korupcijos prevencijai: tai lipdukams ant gydytojų kabinetų durų, ir viešųjų pirkimų reglamentavimui.
„Noriu pabrėžti, kad korupcija yra ne tik medikų, bet ir pacientų problema. Mes jiems aiškiname, kad gydytojui nereikia nei kavos, nei medaus, nei dešros, tačiau ne kartą teko matyti, kaip pacientas vejasi gydytoją koridoriumi ir bruka į kišenę“, – kalbėjo Č.Špūrienė.
Tačiau ji irgi pritarė, kad kovoti su korupcija gydymo įstaigos neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų resursų.
Noriu pabrėžti, kad korupcija yra ne tik medikų, bet ir pacientų problema.
Tačiau teigiamų pokyčių vis tiek yra. Santariškių klinikos nuo 2009 metų atlieka pacientų apklausą. Kasmet joje dalyvauja apie 500–600 respondentų.
„2009 metais paperkamąją dovaną gydytojams nešė 20 proc., 2010 metais – 15 proc. 2011 metais – 8,5 proc, o pernai jau tik 5,8 proc.pacientų“, – lygino Č.Špūrienė.
Perka ne gydymą, o dėmesį
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškino, kad visuomenėje reikia sukurti nepakantumo korupcijai atmosferą. Kad būtų gėda ne tik papirkinėti gydytoją, bet ir rūkyti kontrabandines cigaretes, Gariūnuose pirkti švarką, kuris pigus, nes pardavėjas nuo valstybės nuslėpė mokesčius.
Diskusijoje dalyvavęs Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus lyg juokais, lyg rimtai sakė, kad tai, kaip vaikas bijo kirminų dėl neplautų rankų, taip jo valdomos įstaigos gydytojai vengia pacientų dovanų: „Nes tada gali atvykti tarnybos, kurių vizitai ne visada malonūs.“
Žmonės dovanomis perka ne gydymą, o dėmesį, komfortą, konsultacijas.
D.Steponkaus nuomone vien tai, kad korupcijos problema aiškiai įvardijama ir drąsiai aptariama, jau yra žingsnis į priekį.
Be to, jis įsitikinęs, kad tikrai ne visiems gydytojams malonu gauti dovanų, nes tai įpareigoja stengtis labiau, nors dažniausiai nieko daugiau padaryti neįmanoma.
„Žmonės dovanomis perka ne gydymą, o dėmesį, komfortą, konsultacijas“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, anot jo, nieko tokio, jei močiutė gydytojui atneša savo keptos duonos: „Pats daug metų dirbau traumatologu, todėl žinau, kad pyragas ar skanūs saldainiai paįvairina budėjimą.“
Išeitis – kelti medikų algas
Lazdynų poliklinikos vadovas Vismantas Matulas kategoriškai paprieštaravo: „Net maisto atnešimas yra kyšis.“
Jis pripažino korupcijos reiškinio sveikatos sistemoje egzistavimo faktą. Kaip su juo kovoti? „Šviesti visuomenę ir formuoti jaunosios kartos nepakantumą. Taikyti prevencines ir teisinio poveikio priemones“, – išeitis siūlė V.Matulas.
D.Steponkus abejoja tokių priemonių veiksmingumu. „Manau, korupcijos problemos neliktų, jei gydytojų alga siektų apie 1,5–3 tūkst. eurų“, – skaičiavo Šilutės ligoninės vadovas.
