Ypač svarbus atviras bendravimas su gydytoju
Anot NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėjos, gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, mitai medicinoje gyvuoja tol, kol mokslas ir praktika neatneša naujų žinių jiems paneigti, rašoma instituto pranešime spaudai.
„Onkologinės ligos kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, išplitusios stadijos, deja, nėra pagydomos. Vėžio gydymas yra gana sudėtinga procedūra pacientui, vaistai turi pašalinių reiškinių. Tai, matyt, turi įtakos mitų apie vėžio gydymą atsiradimui ir gyvavimui“, – sako dr. B.Brasiūnienė.
Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, medikamentinis vėžio gydymas, ypač kalbant apie senąją chemoterapiją, buvo sunkus: pacientas patirdavo daugiau pašalinių reiškinių, nebuvo tiek efektyvių priemonių jiems gydyti, gydymo rezultatai netenkino paciento. Todėl labai svarbu mokyti pacientus, kaip pasiruošti vėžio gydymui, kaip sau padėti gydantis, įtraukti pacientus į edukacijas.
„NVI vykstantis „Pacientų forumas“, „Paciento mokykla“, vėžio žinomumo mėnesiams skirti renginiai, pacientų organizacijos, paciento dienynai taip pat aktyviai padeda šviesti pacientus. Apžvelgdami visą vėžio gydymą per kelis dešimtmečius, matome, kaip jis keitėsi, tobulėjo, atsirado naujų vėžio gydymo būdų, taikinių terapija, imunoterapija, jų deriniai.
Dėl šios priežasties gerėja gydymo rezultatai, sėkmingiau pavyksta kovoti su pašaliniais reiškiniais (arba jų yra labai mažai), o ir patys pacientai turi žymiau daugiau galimybių edukuotis šia tema ir tokiu būdu sau padėti“, – apie chemoterapiją šiandien pasakoja dr. B.Brasiūnienė.
Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, įveikti vėžio gydymo baimes padeda ir pokalbis su gydytoju.
„Visada labai svarbu savo nerimu dalintis su gydančiu onkologu, artimaisiais, prašyti psichologo patarimo – tiek gydymo pradžioje, tiek vėliau, per vidurį chemoterapijos kurso, jei tik kyla klausimų.
Taip pat savo pacientams visada rekomenduojame sekti tik oficialius ligoninių, kuriose gydotės, gydytojų specialistų komentarus, nebijoti klausti ar teirautis po kelis kartus savo gydančio onkologo, jei nesupratote ar pamiršote, prašyti, kad jus palydėtų artimieji, kurie padės susigaudyti“, – pataria medikė.
Medikamentinis gydymas tobulėja
Dr. B.Brasiūnienė pabrėžia, kad medikamentinis vėžio gydymas (jis apima chemoterapiją, taikinių terapiją, imunoterapiją, hormonoterapiją ar jų derinius) tobulėja ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.
„Medikamentinio gydymo pažanga per pastaruosius dešimtmečius iš tiesų didžiulė. Tą matome ir Lietuvoje. Kasmet vėžio gydymas pasipildo naujais inovatyviais vaistais, jie tampa kompensuojami, pacientams galime pasiūlyti dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose ar pacientų paramos programose, gydymo rezultatai gerėja, gyvenimo trukmės vidurkis kai kuriais išplitusio vėžio atvejais gali būti skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais, kaip buvo ankščiau.
Gydymo toksiškumai geriau suvaldomi, pacientai gyvena ilgiau, ilgesnį laiką lieka darbingi ar socialiai aktyvūs“, – apie medikamentinio vėžio gydymo pažangą pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Medikamentinio gydymo pažanga per pastaruosius dešimtmečius iš tiesų didžiulė.
Tiesa, medikė pabrėžia, kad Lietuvoje naujų priešvėžinių vaistų prieinamumas kol kas yra mažesnis nei kitose Europos ar pasaulio šalyse.
Vizitas pas gydytoją onkologą chemoterapeutą: ko tikėtis?
NVI pacientams medikamentinis vėžio gydymas rekomenduojamas multidisciplininio susirinkimo metu: skirtingi specialistai sprendžia, koks gydymas pacientui būtų geriausias.
„Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje toks gydymas skiriamas daugiausia dienos stacionaruose, kad pacientai galėtų kuo mažiau atitrūkti nuo savo kasdienės aplinkos ir gydymas keltų kuo mažesnį stresą.
Žinoma, būna sudėtingesnių situacijų, kai paciento būklė sunkesnė ar gydymas sudėtingas, tuomet gydymas gali būti pradedamas stacionare“, – sako. dr. B.Brasiūnienė.
Anot NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Linos Daukantienės, pirmosios gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos tikslas – supažindinti pacientą su diagnoze, numatomu gydymu, galimomis gydymo alternatyvomis, sudaryti gydymo planą, informuoti kaip elgtis pasikeitus sveikatos būklei, pasireiškus nepageidaujamiems gydymo reiškiniams, paaiškinti apie ligos prognozę.
„Gydymas pirmosios konsultacijos metu parastai nepradedamas, nebent būtų neatidėliotina būtinybė. Gydymo pradžia suderinama su pacientu, paaiškinama, ar tai vyks ligoninėje, ar ambulatoriškai dienos stacionare.
Specialaus pasiruošimo gydomajai procedūrai nereikia, tačiau prieš numatomą gydymą gali būti paskiriami papildomi tyrimai sveikatos būklei įvertinti (laboratoriniai kraujo, šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, kardioechoskopija ir pan.)“, – ko tikėtis per pirmąjį vizitą pas gydytoją onkologą chemoterapeutą paaiškina dr. L.Daukantienė.
Gydymas pirmosios konsultacijos metu parastai nepradedamas, nebent būtų neatidėliotina būtinybė.
Besigydantiems NVI Chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru pacientams informacija pateikiama ne tik žodžiu, bet yra įteikiami ir Paciento dienynai, kuriuose glaustai pateikiama būtiniausia informacija, patarimai, gydytojų ir kiti svarbūs kontaktai, pažymimos kito vizito bei numatomų tyrimų datos.
Anot dr. B.Brasiūnienės, kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymas: įvertinama vėžio histologija, kiti biologiniai parametrai, ligos išplitimas, paciento būklė, gretutinės ligos, amžius, vienišumas, paciento ir jų artimųjų lūkesčiai.
„Šiai dienai onkologija žengia į personalizuotos medicinos etapą – tai reiškia, kad be mano išvardytų faktorių atsiranda galimybė dar giliau išanalizuoti konkretaus paciento vėžio ląsteles, nustatyti specifinius receptorius, mutacijas ar kitus parametrus ir pagal tai parinkti vaistą taikinį.
Šiuo metu tokia praktika daugiausia vykdoma atliekant klinikinius tyrimus, kai ištiriama vėžinė medžiaga ir rekomenduojamas konkretus vaistas. Šiuo keliu žengia ir NVI, kurio specialistai periodiškai jungiasi prie tarptautinių molekulinių vėžio atvejų aptarimų ir ieško geriausių sprendimų mūsų ligoniams.
Galvojant apie būsimas onkologijos kryptis, labai tikimės sulaukti daugiau klinikinių tyrimų, lankstesnių genetinių tyrimų, vaistų taikinių prieinamumo sistemų mūsų pacientams“, – kalba dr. B.Brasiūnienė.
Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei patogumą pacientams, NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyrius prieš kelerius metus buvo iš esmės pertvarkytas ir labai išplėstas.
„Dienos stacionaro patalpose įsteigta pacientų registratūra, darbą sklandžiai organizuoti padeda moderni automatinė srautų valdymo sistema, medicinos registratorės bei kvalifikuotos bendrosios praktikos slaugytojos, atliekančios ir atvejo vadybininko funkcijas. Pacientų patogumui įrengti trys erdvūs laukiamieji, kuriuose skamba muzika, yra galimybė išgerti kavos puodelį ar lentynoje rasti įdomią knygą, žurnalą.
Tame pat aukšte veikia du kraujo mėginių ėmimo bei EKG kabinetai, koncentruojasi visi gydytojų onkologų chemoterapeutų kabinetai, vyksta pulmonologo, o esant poreikiui – socialinio darbuotojo, psichologo, psichoterapeuto, paliatyviosios medicinos gydytojo ar kito specialisto konsultacijos, gydytojų konsiliumai.
Veikia du procedūriniai kabinetai, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos bendrosios praktikos slaugytojos, palatose atnaujinti medicininiai krėslai/lovos, įrengtos širmos, oro kondicionieriai, deguonies šaltiniai. Dienos stacionaro patalpose įrengta ir chemoterapijos skyriuje vykdomų klinikinių tyrimų pacientams skirta speciali palata“, – apie tai, ką randa į NVI atvykęs pacientas pasakoja dr. L.Daukantienė.
Mityba ir medikamentinis gydymas
Anot dr. L.Daukantienės, žinia apie nustatytą onkologinį susirgimą sukrečia kiekvieną diagnozę išgirdusį žmogų. Natūralu, jog pirmas vizitas pas gydytoją onkologą chemoterapeutą gali kelti baimę, nerimą, įtampą, todėl labai svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti konsultacijai.
„Į konsultaciją reikia atsinešti visus namuose turimus dokumentus apie savo sveikatą: išrašus iš gydymo įstaigų, atliktų tyrimų duomenis ir išvadas. Jei diagnozė buvo nustatyta kitoje gydymo įstaigoje – pageidautina turėti į CD ar USB laikmeną įrašytus atliktų radiologinių tyrimų vaizdus, biopsijos ar operacijos metu pašalinto naviko pat. histologinius preparatus (stikliukus, parafininius blokus).
Gydytojui taip pat labai svarbi informacija apie kitas paciento persirgtas ar esamas ligas, alergijas vaistams ar kitoms medžiagoms. Būtina pateikti informaciją apie vartojamus vaistus, jų dozes, vartojamus maisto papildus ar žolinius preparatus – tai yra labai svarbu parenkant priešvėžinį medikamentinį gydymą ir įvertinant galimas sąveikas su jau vartojamais medikamentais.
Vykstant į pirmąją konsultaciją, rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus, paminėti varginančius simptomus. Jei įmanoma, į pirmąją konsultaciją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima – jis ne tik parems ir palaikys emociškai, tačiau gali padėti prisiminti svarbią informaciją, įsiminti gydytojo rekomendacijas“, – vardija medikė.
Vykstant į pirmąją konsultaciją, rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus.
Kadangi neretas medikamentinio gydymo šalutinis poveikis – pykinimas, onkologiniam pacientui gali tekti koreguoti savo mitybą. Anot specialistų, jei pykina, reikėtų rinktis maistą, kurį būtų lengva kramtyti, nuryti ir virškinti (virtą, o jei labai norisi – lengvai apkeptą).
„Nevalgykite sunkaus riebaus maisto. Gerkite lėtai bei gurkšnokite skysčius visą dieną. Valgykite kambario temperatūros ir vėsesnį, bet ne karštą maistą. Jei pykina tik tarp valgymų, stenkitės valgyti nedideliais užkandžiais, dažnai ir lėtai“, – pataria dr. L.Daukantienė.
Medikai atkreipia dėmesį, kad gydantis chemoterapija, kai kurie maisto produktai gali sustiprinti pykinimą.
„Pykinimas yra ligos gydymo pasekmė, todėl anksčiau pamėgti ir gerai toleruojami maisto produktai gali sukelti pykinimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gydymo metu nebegali valgyti mėsos. Tokiu atveju išbandykite kitus baltymų šaltinius, tokius kaip žuvį, galbūt tiks balta mėsa (pvz., vištiena), pupelės ar kiaušiniai“, – pataria medikė.
Specialistai taip pat pataria vengti riebaus kepto maisto, labai saldaus maisto, aštraus, karšto bei stipraus kvapo maisto.
„Beje, vien kvapai, sklindantys maisto gaminimo metu, gali sukelti pykinimą, todėl reiktų pagalvoti, kaip izoliuoti ligonį nuo iš virtuvės sklindančio kvapo“, – sako dr. L.Daukantienė.
Medikė taip pat atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti ar palengvinti chemoterapijos sukeliamus šalutinius, nepageidaujamus reiškinius, yra naudojami ir pagalbiniai vaistai, tokie kaip antialerginiai, kraujodarą stimuliuojantys vaistai, taip pat vaistai, skirti pykinimui malšinti.
Ar gydantis galima sportuoti ir keliauti?
Taikant sisteminį medikamentinį priešvėžinį gydymą, gali pasireikšti ir kitų šalutinių reiškinių, tokių kaip plaukų slinkimas, viduriavimas, karščiavimas, imunosupresija, bėrimai ir pan. Šalutiniai reiškiniai gali visai nepasireikšti, ar pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais viso gydymo periodo metu.
Jų pobūdis ir tikimybė priklauso nuo taikomo gydymo schemos, paciento sveikatos būklės, individualių organizmo savybių. Konsultacijos metu gydytojas chemoterapeutas informuoja apie galimus šalutinius gydymo reiškinius, priemones kaip jų išvengti ar palengvinti, suteikia informaciją, kur kreiptis jiems atsiradus.
Labai svarbus yra paties paciento sąmoningumas, aktyvus dalyvavimas ligos gydymo procese ir savalaikis kreipimasis į sveikatos priežiūros specialistą.
Todėl onkologinė liga pacientui kelia ir daugybę su kasdiene veikla susijusių klausimų. Anot NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Jolitos Asadauskienės, onkologiniams pacientams dėl nusilpusio imuniteto pirmiausia derėtų saugotis įvairių infekcijų. Todėl tam tikras veiklas gydantis geriau riboti.
„Pacientai, kuriems yra taikoma chemoterapija, yra imunosupresuoti. Dėl citostatikų gali būti paveikiami kaulų čiulpai ir kraujodara. Tai lemia kraujo rodiklių pablogėjimą. Ypač aktualu kalbant apie baltuosius kraujo kūnelius, leukocitus, neutrofilus. Jų funkcija yra gynybinė – saugoti organizmą nuo įvairių infekcijų, ypač, bakterinių.
Taikant chemoterapiją, baltųjų kraujo kūnelių gali sumažėti. Dėl to pacientui kyla pavojus ir jis tampa jautresnis tokiai infekcijai negu žmogus, kuris chemoterapinio gydymo negauna. Taigi, gydantis chemoterapija, tam tikras veiklas reikia riboti“, – kalba dr. J.Asadauskienė.
Tačiau medikė pabrėžia, kad visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo negalima.
„Rekomenduojama nepervargti. Žinoma, jei pacientas visai neaktyvus, tai irgi nėra gerai. Fizinis aktyvumas turėtų būti saikingas. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, jei žmogus anksčiau sportavo, vertėtų iš naujo apgalvoti krūvius, nepervargti, nepersitempti, saugotis susibūrimų, saugotis infekcijų.
Jei pacientas yra vietoje, kur daug žmonių, reikia dėvėti veido kaukę. Tai padeda išvengti užsikrėtimo infekcija,“ – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Jei pacientas visai neaktyvus, tai irgi nėra gerai.
Anot dr. J.Asadauskienės, gydantis chemoterapija, reikėtų apsvarstyti ir keliones, ypač – į užsienį.
„Atsargiai reikėtų ir planuoti keliones. Dėl kontaktų su kitais žmonėmis, infekcijų pavojus išlieka didesnis. Jei svetimoje šalyje staiga pablogėtų kraujo rodikliai, pakiltų temperatūra, pasireikštų infekcijos požymiai, reikėtų apgalvoti, kur tokiu atveju kreiptis – tokia būklė yra pavojinga gyvybei.
Praktikoje yra tekę susidurti su atvejais, kai pacientas išvyksta į kelionę, gerai jaučiasi, tačiau jo būklė staiga pablogėja ir tada svečioje šalyje tenka kreiptis į medikus. Pacientas patiria nepatogumų“, – galimas rizikas vardija medikė.
Anot NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Jolantos Paškevičienės, chemoterapija skirtingai veikia žmones.
Kai kurie pakankamai gerai jaučiasi ir gydymo periodu gyvena įprastą gyvenimą, bet daugelis jaučia silpnumą ir darbus atlieka daug lėčiau. Todėl, anot medikės, reikia dirbti tiek, kiek galite, ir nepersistengti, skirti pakankamai laiko poilsiui.
„Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama, todėl vis daugiau skiriama dėmesio mankštai, vertinant ją, kaip puikią priemonę ligos ar gydymo šalutinių reiškinių valdymui. Net ir mažiausias fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas, tačiau kaip ir visuomet – vienas pasirinkimas yra geriau už kitą.
Įprastinis fizinis aktyvumas, toks kaip namų tvarkymas, darbai sode ar darže 3–4 valandas per savaitę sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, galbūt pagerins apetitą ir nuotaiką“, – sako J.Paškevičienė.
Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama.
Anot gydytojos, mažo intensyvumo fizinis aktyvumas tuomet, kai sunku toleruoti didelį intensyvumą arba nerekomenduojama dėl kraujo ląstelių pokyčių, taip pat yra geras pasirinkimas.
„Pirmiausia pradėkite daugiau vaikščioti kasdien keisdami ėjimo tempą. Tyrimuose pastebėta, kad žmonėms, kurie kasdien skiria dėmesio net ir nedidelio intensyvumo fiziniam krūviui, sumažėja širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų, mažiau skundžiasi pykinimu ir vėmimu, mažesnis poreikis vaistams nuo skausmo lyginant su žmonėmis, kurie yra fiziškai pasyvūs“, – kalba medikė.
„Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas – neabejotinai užtikrinamas širdies, kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos gerinimas, mažiau išreikštas pykinimas ar vėmimas, rečiau pasireiškia skausminis sindromas ar jam reikia mažiau medikamentinio gydymo. Taip pat svarbu, kad stiprinama raumenų ir kaulų sistema, pusiausvyros sistema, aktyvinama kraujotaka užtikrinant visų organizmo sistemų veiklos gerinimą, mažėja lėtinio nuovargio pojūtis.
Prieš pradėdami aktyviai sportuoti, pasitarkite su specialistu, kuris gali įvertinti jūsų ligos diagnozę, taikomą gydymą ir jo šalutinius reiškinius bei geriausiai patars, kokiu intensyvumu jums šiuo metu geriausia treniruotis“, – apie tai, kodėl dėl fizinio krūvio būtina pasitarti su specialistu, aiškina J.Paškevičienė.
Anot gydytojos, vienas dažniausių nusiskundimų chemoterapijos, imunoterapijos ar spindulinės terapijos metu – specifinis nuovargis. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra saugus metodas visuose vėžio gydymo etapuose ir ne tik sumažina gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, bet ir pagerina nuotaiką, fizinį pajėgumą, judrumą, gyvenimo kokybę.
Lėtinis nuovargis reikšmingai blogina ne tik gyvenimo kokybę, bendrą sveikatos būklę, bet neigiamai veikia socialinį gyvenimą, riboja pomėgius, aktyvią veiklą.
„Pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas radioterapija arba didelių dozių chemoterapija, fizinė veikla padėjo sumažinti psichologinį distresą ir nuovargį. Buvo pastebėta, jog tie pacientai, kurie gydymosi metu užsiima fizine veikla, patiria mažiau šalutinių reiškinių. Be kita ko, teigiama, jog reguliari fizinė veikla gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
Pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą, mažina judesių amplitudę, fizinio krūvio toleravimą, todėl net ir susirgus onkologine liga, gydymosi metu ir po jo rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviu pasirenkant adekvatų ir saugų krūvį“, – reziumuoja J.Paškevičienė.
Pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą.
Anot medikės, rekomenduojama užsiiminėti 150 min per savaitę vidutinio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu – tai yra, veiklos pulso intervalai – 140–168 k/min, nejaučiant dusulio ar oro trūkumo.
Geriausia – vakariniai pasivaikščiojimai vidutinio intensyvumo krūviu. Gerai dozuoto ir adekvataus fizinio krūvio raiška yra nuovargis ir miego režimas. Tai yra natūralus slopinimo procesas, kurio metu žmogus turi ilsėtis ir atstatyti jėgas. Išnyksta tokie reiškiniai, kaip nemiga ar įkyrios mintys.
NVI reabilitacijos komandos specialistai visada pasiruošę pagelbėti jei kyla klausimų dėl fizinio aktyvumo, reikiamo krūvio ar pratimų komplekso, kuris sudaromas individualiai.
Gydantis chemoterapija rekomenduojama vengti didelių temperatūrų kontrastų. Pavyzdžiui, iš karštos pirties šokti į šaltą baseino vandenį. Kartais gali būti pavojinga skristi lėktuvu – dėl slėgio skirtumų padidėja trombozių rizika.
