Sklando mitai, neva ne visada saugos diržai padeda, o kartais net pakenkia, tačiau chirurgas iš praktikos sako, kad tai netiesa: „Vaikų traumų, kurių priežastis – saugos diržai, jei ir yra, tai paprastai jos nutinka dėl netinkamo vaikų fiksavimo kėdutėse: buvo per daug laisvi diržai ir vaikai išsinėrė iš jų arba traumuotas pilvas, nes staigiai stabdant automobilį ar smūgio metu pečiai būna laisvi, tad vaikas staiga „šoka“ į priekį ir nuo iškritimo yra prilaikomas tik užsegimo vietoje ties pilvu.“
Kaip pabrėžia gydytojas B.Jonuška, labai svarbu vaikams parinkti automobilines kėdutes pagal jų amžių, svorį ir griežtai pagal nurodytas instrukcijas jose fiksuoti vaikus, net jei keliaujama trumpais atstumais.
Patarimas planuojant ilgesnes keliones
Neteisingai naudojant saugos diržus rizika susižaloti eismo įvykio metu didėja ir vyresniems vaikams. „Kas atsitinka, kai, pvz., dešimties metų vaiką saugos diržais prisegame nepasodinę ant paaukštinimo? Viršutinė diržo dalis jam – ties kaklu, o ne ties petimi, kaip reikia. Apatinė diržo dalis turėtų prilaikyti dubens kaulus. Jeigu diržas – aukščiau, nuotraukose po eismo įvykių matyti didžiuliai sumušimai pilvo srityje, gali būti traumuotos kepenys, kiti vidaus organai. Jei saugos diržas prie kaklo, gali būti sutrikdytas kvėpavimas. Vis dėlto, net ir šie sužalojimai, patiriami neteisingai užsegus saugos diržus, ne priežastis apskritai jų atsisakyti, nes net ir ne iki galo tinkamai naudojami, jie didina tikimybę, kad eismo įvykio metu pavyks išsaugoti gyvybes“, – pabrėžia vaikų chirurgas.
Ilgose kelionėse pasitaiko matyti, kaip pavargę keleiviai užmiega ar atsigula ant galinių sėdynių atsisegę saugos diržus, kad būtų patogiau. Tačiau gydytojas B. Jonuška kategoriškas: „Jei bent vienas žmogus automobilyje neprisisegęs saugos diržų, automobilis net negali pajudėti iš vietos. Tai nėra išsigalvojimas. Saugos diržai gelbsti gyvybes ir nuo sunkių sužalojimų, tad planuojant ilgas keliones svarbu galvoti ne apie patogesnį poilsį automobilyje, o planuoti sustojimus, kurie dar pasitarnauja ir giliųjų venų trombozės profilaktikai.“
Vis dar tenka gelbėti iškritusius iš automobilių
Kai iš eismo įvykių į ligonines atvežami vaikai, pirmas klausimas būna – kaip jie sėdėjo, kur sėdėjo, ar buvo prisegti automobiliniais diržais, ar vaikas iškrito iš automobilio. „Retai, bet vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, – sakė chirurgas B. Jonuška. – Teko gydyti keletą iš automobilio eismo įvykio metu iškritusių vaikų, atvejai buvo išties labai sudėtingi ir tik patvirtino, kad automobilinės kėdutės pagal vaiko amžių ir svorį bei saugos diržai – būtini.“
Pasak Vilniuje ir Šiauliuose dirbančio vaikų chirurgo, visi, atvykusieji į priėmimo skyrius po eismo įvykių sako tą patį: nesitikėjome, kad nelaimė įvyks. „Tačiau niekada nežinai. Mes, gydytojai, susiduriame su tuo vienu procentu patekusiųjų į eismo įvykius ir patiriančių sužalojimus, tačiau niekas nėra nuo jų apdraustas, todėl kaskart sėdant prie vairo reikia pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Tuomet net ir atsitikus eismo įvykiui galėtum būti ramus, kad viską, kas nuo tavęs priklausė, padarei“, – apibendrino B.Jonuška.
Mitai ir tiesa apie saugos diržus automobilyje
1 mitas, kad eismo įvykio metu saugos diržas trukdo greitai išlipti iš automobilio. Iš tiesų rimtai svarstyti šio varianto net neverta – šiuolaikinius diržus galima atjungti vienu prisilietimu.
2 mitas, kad važiuojant nedideliu greičiu galima neprisisegti saugos diržo. Net važiuodami 30 km/val. patirsite rimtų sužalojimų, jei nebūsite prisisegę saugos diržo. 50 km/val. greičiu važiuojančio automobilio susidūrimas su kliūtimi, žmogaus svorį padidina iki 4 tonų, o remiantis statistika, 80 proc. avarijų įvyksta važiuojant 65 km per valandą greičiu. Jei nuspręsite šokti iš šeštojo aukšto, jūsų kūnas su kieta danga „susitiks“ mažesniu – „tik“ 60 km/ val. greičiu. Kaip vertinate savo galimybes išgyventi? O kokios jos bus jei važiuosite 90 km/ val. greičiu, kas prilygsta šuoliui iš trylikto aukšto?
3 mitas, kad važiuojant trumpais atstumais saugos diržas nėra būtinas. Net važiuojant tankiai apstatytų kvartalų gatvelėmis kyla rizika, nes nelaimė gali laukti ir už artimiausio kampo. Yra buvę eismo įvykių, kai automobiliai susidūrė nuvažiavę 10 m nuo namų.
4 mitas, kad galinėje sėdynėje galima nesisegti saugos diržo. Smūgio metu nuo galinės sėdynės atskrendantis keleivis gali mirtinai sužaloti vairuotoją ar priekyje sėdintį keleivį. Nepamirškite ir jėgos, kuria jūs smogsite esantiems priekyje – šiuo atveju saugos diržui alternatyvos nėra.
5 mitas, kad saugiausia vieta automobilyje – už vairuotojo. Kai kas net mano, kad sėdėti už vairuotojo yra tiek saugu, kad galima nesisegti saugos diržo. Tačiau eismo įvykių statistika patvirtina, kad saugiausia vieta yra galinės sėdynės vidurys, bet su viena sąlyga – jei keleivis yra prisisegęs saugos diržą, nes priešingu atveju tikimybė, kad susidūrimo metu keleivis išskris per priekinį stiklą, yra labai didelė.
6 mitas, kad susidūrimo metu geriau būti išmestam iš automobilio. Galimybė likti gyvam iškritus iš automobilio yra viena iš 100. Tą rodo eismo įvykių analizės. Ar esate pasirengę rizikuoti?
7 mitas, kad jei yra saugos oro pagalvės, saugos diržų segėti nereikia. Ši mitą paneigia elementari fizika – susidūrimo metu neprisisegęs žmogus automobilio greičiu juda link pagalvės, tačiau ji juda link žmogaus kelis kartus didesniu greičiu. Pasiruošę tokiam smūgiui? Saugos diržas saugo vairuotoją ir keleivius nuo galimybės per greitai „susitikti“ su saugos pagalve. Oro pagalvės suprojektuotos taip, kad glaudžiai sąveikautų su saugos diržu. Jos turėtų atlaikyti smūgius tik tada, kai esti visiškai „iššovusios“. Todėl nesėdėkite labai arti vairo. Mažiausias atstumas nuo vairo iki krūtinkaulio – 25 cm.
8 mitas, kad diržas avarijos metu gali jus sužeisti. Sužeidimų tikimybė padidėja, kai saugos diržo aukštis yra neteisingai sureguliuotas, o tai dažnai nutinka, kai vaikai prisegami suaugusiųjų diržu. Tačiau, palyginus diržo sukeltas traumas su tomis, nuo kurių jis apsaugo, minėti neigiamą saugos diržo poveikį yra nesąžininga. Inercijos veikiamas, nekontroliuojamai judantis žmogus gali atsitrenkti į vairą, per stipriai trenktis į oro pagalvę arba net būti išmestas iš automobilio per priekinį stiklą. Nesunku atspėti, kuo tai gali baigtis. Saugos diržai prilaiko krūtinę ir klubų sritis. Todėl staigaus stabdymo ar avarijos atveju kūną veikiančios jėgos greičiau baigsis keliomis mėlynėmis, o ne rimtais sužeidimas. Diržo medžiaga yra šiek tiek elastinga, tad „sugeria“ dalį žmogaus kūną veikiančių jėgų energijos.
Saugaus eismo skiltis „Prisisek“ rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
