COVID-19 ir gyvenimas po jo: kaip pasirūpinti savo sveikata

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 virusu Lietuvoje užsikrėtė jau daugiau nei 230 tūkst. gyventojų, dalis jų patyrė įvairių komplikacijų. Virusas paveikia įvairius kūno organus ir sistemas, taip pat ir širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl asmenys, kuriems susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė rizika ar kurie jau serga jomis, yra itin pažeidžiami. Tokiems pacientams dažniau pasireiškia įvairių komplikacijų, reikia ilgesnio laiko atsigauti ar gresia sudėtingesnės ligos baigtys.
Koronavirusas
Koronavirusas / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Gydytoja Jurgita Knašienė dalijasi, ką reikia žinoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ir pataria, kaip natūraliais būdais sustiprinti organizmą, kad būtų išvengta galimų pokovidinių komplikacijų.

Komplikacijos galimos ir pasveikus

Beveik 40 proc. mirties nuo COVID-19 atvejų yra širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų grupėje. Nuo tokios baigties neapsaugoti net jaunesni pacientai. „Virusas dažniausiai pažeidžia širdies raumenį, atsiranda įvairių širdies veiklos sutrikimų, progresuoja širdies funkcijos nepakankamumas, sutrinka smegenų kraujotaka, gali išsivystyti miokardo infarktas, insultas, susidaryti trombų, padažnėti staigios mirties atvejų. Pacientai, sergantys COVID-19 liga, dūsta ne tik dėl plaučių audinio pažeidimo, bet ir dėl širdies funkcijos nepakankamumo“, – teigia gydytoja J.Knašienė.

Persirgusius COVID-19 liga net kelis mėnesius gali varginti bendras silpnumas, oro trūkumas, dusulys, greitas nuovargis, fizinio krūvio netoleravimas, galvos svaigimas, virškinimo trakto sutrikimai, sąnarių ir raumenų skausmas, raumenų jėgos sumažėjimas, uoslės, skonio, klausos susilpnėjimas. Pacientai blogai miega, juos vargina prasta nuotaika ir nerimas. Gali pablogėti atmintis, dėmesio sutelkimas, orientacija ir mąstymas, atsirasti vadinamasis smegenų rūkas.

„Taip pat gali pasireikšti įvairių širdies ritmo sutrikimų ir kraujospūdžio pokyčių. Neretai dėl blogos savijautos nukenčia mokslas ir darbinė veikla, sutrikdoma kasdienė žmogaus veikla, pvz., gebėjimas pasirūpinti savo higiena, pasinaudoti tualetu ar vonios kambariu, apsipirkimas, valgymas, judėjimas, vairavimas ir socialinis bendravimas. Net ir išėjimas tiesiog pasivaikščioti gali tapti sunkia ar net neįveikiama užduotimi“, – apie galimas pokovidines komplikacijas perspėja medikė.

Ypatingas dėmesys bendrai savijautai

Paklausta, kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis sustiprinti viruso pažeistą organizmą, gydytoja J.Knašienė pabrėžia, kad pagrindinė taisyklė – skubėti lėtai. Tai reiškia, kad prieš grįžtant į aktyvų gyvenimą, priklausomai nuo persirgtos COVID-19 ligos sunkumo ir širdies funkcijos sutrikimo, būtinas 3–6 mėnesių ramybės periodas. Džiugi žinia ta, kad COVID-19 persirgusiems pacientams yra galimybė toliau tęsti gydymą reabilitacijos įstaigose.

„Jei asmuo aktyviai sportuoja ar yra profesionalus sportininkas, jo širdies ir kraujagyslių sistemos patikra turi būti reguliariai atliekama pirmuosius dvejus metus po COVID-19 ligos.

Pokovidiniu laikotarpiu reikėtų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip kūno skausmas, maudimas, dusulys, nuovargis, skausmas ar diskomfortas krūtinėje, širdies veiklos sutrikimai, galvos svaigimas, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas. Taip pat rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį ir sekti širdies veiklą“, – sako medikė ir pataria nuolat palaikyti ryšį su šeimos gydytoju ar kardiologu, kuris prireikus paskirs papildomų tyrimų ar vaistų.

Į pagalbą – mokslininkų sukurta priemonė

Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis būtina nuolat palaikyti imuninės sistemos veiklą, o tai gali padėti padaryti vitaminas D, cinkas ir polifenolių turintys maisto papildai. Polifenoliai – tai natūralūs antioksidantai, kurie turi nuo uždegimo, vėžio saugantį ir imunitetą stiprinantį poveikį, gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį, užkirsti kelią trombams susidaryti, teigiamai veikia kraujagysles ir slopina laisvuosius radikalus.

„Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad klinikinėje praktikoje labiausiai ištyrinėti du polifenoliai – tai kurkuminas, išgaunamas iš dažinių ciberžolių, ir resveratrolis, išgaunamas iš japoninių pelėvirkščių. Mokslinėje literatūroje pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas neabejotinas polifenolių gebėjimas sulėtinti pirmalaikio senėjimo procesus, teigiamas poveikis imunitetui, nauda vėžinių, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų prevencijai. Polifenoliai gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką“, – dalijasi gydytoja J.Knašienė.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kurkuminas ir resveratrolis gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, apsunkinti viruso patekimą į ląsteles, padėti slopinti viruso dauginimąsi, teigiamai veikia imuninę sistemą, gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažaidos, taip pat padeda organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos.

Nors polifenolių ir aptinkama maiste, deja, jų pasisavinimas iš maisto yra itin prastas, pavyzdžiui, pavartojus kurkumino (ciberžolės) prieskonio, organizme aptinkama tik jo pėdsakų. Todėl medikė pataria vartoti jų maisto papildų forma. Jos teigimu, geriau pasisavinamas inovatyvios skystos formos kurkuminas ir resveratrolis. Polifenolius medikė rekomenduoja visiems, norintiems palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą, taip pat gerą savijautą persirgus COVID-19.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis