Tiesioginėje transliacijoje ketvirtadienį apie tai kalbėjo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila ir Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Medikai paaiškino, kas yra plaučių uždegimas, kaip jis gydomas. Jie taip pat atsakė į klausimus, kodėl kai kurie COVID-19 sergantys pacientai, kuriems nustatomas ir plaučių uždegimas, išleidžiami gydytis namo, kaip nusprendžiama, kuriems COVID-19 sergantiems pacientams būtinas gydymas stacionare ir kaip slaugyti namuose plaučių uždegimu sergantį artimąjį.
„Plaučių uždegimas – tai ūminė infekcinė plaučių liga, kai į plaučius įkvepiamas infekcijos sukėlėjas, – tai gali būti tiek virusas, tiek bakterija. Alveolės užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis ir, priklausomai nuo to, didele ar maža apimtimi uždegimas apima plaučius, gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir kitų organų bei jų sistemų pažeidimus“, – sakė E.Danila. Profesorius priduria, kad plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, kitų gretutinių ligų, kuriomis gali sirgti pacientas.
Dažniausiai plaučių uždegimas yra gydomas antibiotikais, kitais atvejais tenka skirti ir vaistus, kurie stabilizuoja kraujospūdį, prireikia ir lašelinės, dėl netektų skysčių, deguonies ir net dirbtinės plaučių ventiliacijos. Atsižvelgiant į ligos eigą ir komplikacijas, gali prireikti ir kitų papildomų priemonių.
Plaučių uždegimas – ar visada gydomas ligoninėje?
Kaip teigė Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas L.Svetikas, koronavirusas ne visada baigiasi plaučių uždegimu. Dažnai COVID-19 atvejai gali būti besimptomiai ar su jiems būdingais simptomais be plaučių uždegimo:
„Tiesa, tokie ligoniai, atvykdavę į ligoninę, būdingi pirmajai koronaviruso bangai, o šiuo metu pacientai, atvykstantys pas mus, dažniausiai serga vidutine ar sunkia COVID-19 forma ir jiems nustatomas vienoks ar kitoks plaučių pažeidimo intensyvumas.“
Paklaustas apie tai, ar visada pacientas, sergantis plaučių uždegimu, turėtų būti guldomas į ligoninę, L.Svetikas atsakė, jog tai daroma, kai gydymas ligoninėje turi prasmę. Kitaip tariant, jeigu būklė lengva, galima gydytis namuose, o į ligoninę guldoma tuomet, kai ligonis yra sunkios būklės, jam reikalinga stacionarinė pagalba.
Profesorius E.Danila antrindamas pridūrė, kad rekomenduojama į ligoninę guldyti tuos plaučių uždegimu sergančius pacientus, kurie serga ir kitomis lėtinėmis organų ligomis.
„Dar viena medicininė indikacija – amžius. Kas pastebėta? Vyresni žmonės neserga dažniau plaučių uždegimu, bet dažniau nuo jo miršta. Ta riba – 65 metai, kai rizika numirti nuo plaučių uždegimo yra daug didesnė.
Dėl guldymo į ligoninę dar išskirčiau ir socialines indikacijas, kai žmogus, sirgdamas kad ir lengvesne forma, negalės tinkamai savimi pasirūpinti, pasimaitinti, kas sergant šia liga labai svarbu“, – teigia E.Danila.
Jis pridūrė, kad išleidimas iš ligoninės taip pat turi tam tikrus kriterijus. Žmogus gali būti išleistas iš ligoninės vis dar sirgdamas plaučių uždegimu, tačiau tikimybė, kad jis mirs, yra labai menka. Plaučių uždegimas netampa lėtiniu, nors kurį laiką – iki pusės metų ar net metų – gali būti jaučiami liekamieji reiškiniai.
Fizinio krūvio metu reikalingas didesnis deguonies kiekis, tačiau po plaučių uždegimo dalis plaučių vis dar funkcionuoja ne taip, kaip turėtų, todėl nereikia skubėti sugrįžti prie įprasto fizinio krūvio – viskas sugrįžta su laiku.
Kuo ilgiau žmogus guli ligoninėje, tuo labiau didėja rizika užsikrėsti ligoninėje esančiais sukėlėjais, o tuomet mirties rizika išauga labai stipriai.
Kaip sakė profesorius E.Danila, yra paskaičiuoti tam tikri stabilumo kriterijai (kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi karščiavimas, sąmonės būklė ir kt.), kada žmogus gali būti saugiai išleistas namo. Kuo ilgiau žmogus guli ligoninėje, tuo labiau didėja rizika užsikrėsti ligoninėje esančiais sukėlėjais, o tuomet mirties rizika išauga labai stipriai.
Jis patarė ir persirgus stebėti savo būklę, ir jeigu persirgę plaučių uždegimu jaučiate silpnumą, bendra savijauta bloga, turėtumėte apsilankyti pas gydytoją.
Ką reikia žinoti apie dusulį ir plaučių uždegimą
Kaip sakė L.Svetikas, ne visada žmonės, sergantys sunkiu, abipusiu plaučių uždegimu, skundžiasi dusuliu. „Būna ir taip, kad žmonės, kurie skundžiasi dusuliu, gali neturėti pneumonijos požymių. Dabar, koronaviruso metu, dar ir sudėtinga klausyti plaučius dėl saugos reikalavimų – t. y. aprangos, kurią turime dėvėti.
Tačiau auskultacija nėra vienintelis būdas nustatant ligą, kadangi pacientams visada atliekame ir krūtinės ląstos rentgenogramą, o tam tikrais atvejais ir kompiuterinę tomografiją“, – sakė medikas.
Profesorius E.Danila pridėjo ir tai, kad dusulys gali būti ne tik dėl to, kad trūksta deguonies, bet ir dėl to, kad pakilo arterinis kraujospūdis, mažiau hemoglobino kraujyje, žmogus patiria nerimą, įtampą ir stresą, todėl bendra apžiūra ir būklės įvertinimas padeda nustatyti, kaip geriausiai padėti pacientui.
„Mes dabar susiduriame su visai kita koronaviruso paderme, ir žmonių imuninė sistema nėra pasirengusi kovai, todėl pandemijos mastas – milžiniškas. Daugelis respiracinių virusų, koks yra koronavirusas, gali pažeisti kvėpavimo sistemą įvairiai – nuo besimptomių formų iki sunkios pneumonijos (respiracinio distreso sindromo).
Tokius pažeidimus sukelia COVID-19, tačiau ne tik jis, bet ir kitos ligos. Kas nutinka, kai į žmogaus organizmą patenka naujas virusas? Jis suardo visus gynybinius kvėpavimo sistemos ir kitų organų mechanizmus ir sudaro sąlygas bakterijoms, kuriomis aplipęs žmogus, sparčiai daugintis, patekti į kvėpavimo takus ir gali sukelti antrinę plaučių pneumoniją“, – pasakoja profesorius.
Plaučių uždegimo gydymas namuose: ką žinoti
Kaip teigė gydytojas L.Svetikas, kiekvienas pacientas, kuris yra išleidžiamas namo gydytis, yra informuojamas apie tai, kada reikėtų kreiptis į medikus, kokia galima ligos eiga artimiausiu metu:
„Reikėtų suprasti, kad išliekantis karščiavimas nebūtinai yra ligos eigos pablogėjimas. Kertinis dalykas yra subjektyvus dusulio pojūtis, todėl, jeigu karščiuodamas žmogus pradeda jausti dusulį, oro trūkumą, reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir atvykti pakartotiniam būklės įvertinimui.“
Kitas dalykas, jeigu būklė kelia dienas nekinta, pacientas jaučiasi blogiau, reikėtų taip pat apsilankyti pas gydytoją gyvai, taip pat įvertinti tyrimus. Tai padeda nuspręsti, ar pacientui reikalinga specifinė pagalba.
Gydytojas pridūrė, jog slaugantieji namuose savo artimuosius turėtų laikytis visų saugumo taisyklių, elgtis atsakingai, mažinti kontaktų skaičių: „Noriu pabrėžti, kad labai svarbi mityba. Iš bado nepasveiksi, tad pirmiausia ligonis turi gauti atitinkamą, adekvačią mitybą, užtektinai skysčių, taip pat, jeigu paskirti medikamentai, juos vartoti tinkamai ir laiku.“
E.Danila teigė, kad reikia įvertinti ir tai, kiek žmogus pajėgus grįžti į savo įprastą gyvenimą. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus jaučia silpnumą, reikia stebėti, kad jis nepargriūtų ir taip nepatirtų papildomų ir sudėtingų sveikatos problemų. „Reikėtų vadovautis protingumo kriterijais ir nepersistengti“, – patarė specialistas.
Gydytojai: „Labai prašome pasisaugoti“
E.Danila ir L.Svetikas užbaigdami pokalbį kalbėjo apie tai, kad niekur nedingo kitos ligos, tačiau dėl pandemijos masto gali neužtekti resursų padėti visiems, todėl prašo žmonių būti atsakingais. Pridėjo ir tai, kad pasitikėtume gydytojais, jų paskirtu gydymu ir medikamentais kovoje su koronavirusu, ir pabrėžė, jog dabar būtina vengti kontaktų, neiti ten, kur nebūtina, nelankyti tėvų ir senelių per artimiausias šventes.
„Pakentėkime būdami namuose, nes tai, kas vyksta dabar, primena tragediją. Priėmimo skyriai kemšasi, o gydytojai nėra klonai, jų daugiau nepasidarys. Jeigu ir toliau masės žmonių blaškysis po miestą, ateitis mūsų laukia labai niūri“, – pastebėjo L.Svetikas.
