Kaip skirstomi pacientų srautai
„Viskas būtų paprasta, jei visos lovos būtų tik Vilniuje ir vilniečiams, o kitų miestų gyventojams – jų miestuose. Bet šiandien Santaros klinikose užimta daugiau nei 95 proc. lovų, skirtų COVID-19 pacientams, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) – taip pat apie 90 proc., o kiekvieną dieną pas save turime būti pasiruošę apie 30–40 laisvų lovų. Kadangi matome didėjančius susirgimo skaičius ir prognozės kol kas neteikia vilčių, kad situacija stabilizuotųsi, stengiamės etapiškai kiekvieną kartą vis kurį nors padalinį praplėsti ir padidinti lovų skaičių“, – teigė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Santaros klinikos koordinuoja COVID-19 pacientų srautus visame Vilniaus regione. Todėl visi koronavirusu užsikrėtę pacientai, kuriems reikia stacionaro paslaugų, pirmiausiai patenka čia, o tuomet paskirstomi – atlikus reikalingus tyrimus ir įvertinus sveikatos būklę, vieni paliekami Santaros klinikose, kiti siunčiami į VMKL, treti – į Ukmergę ar Alytų.
„Jeigu ligos eiga yra sudėtinga arba pacientas turi sunkių gretutinių ligų, tokius pacientus stengiamės pasilikti pas save, nes jiems gali prireikti reanimacinės pagalbos arba didelės tėkmės deguonies terapijos. Atvykę jie galbūt dar jaučiasi visai neblogai, tačiau tyrimų rodikliai kelia susirūpinimą. Taip pat būna ir atvirkščiai. Paciento būklė stabilizuojama, bet namo jo išrašyti dar negalima. Tokiu atveju esame keletą pacientų perkėlę į Ukmergės ligoninę.
Taip, pacientui ir jo artimiesiems tai nepatogu, bet mums svarbu, kad turėtume lovų labai sudėtingiems pacientams. Kai turėjome daugiau laisvų lovų, stengdavomės pas save palikti kas antrą vidutinio sunkumo pacientą, kad nebūtų per didelių krūvių regioninėms ligoninėms. Dabar situacija kitokia“, – aiškino pašnekovė.
Atstumas, kuriuo yra nutolusi kita ligoninė, taip pat pasirenkama pagal paciento būklę.
„Jeigu matome, kad reikalingas deguonis ne visai dienai ar galimai jo nereikia, pacientą galima vežti ir į Ukmergę ar Alytų, t. y. šiek tiek toliau. Visus sudėtingesnius atvejus stengiamės pasilikti arčiau. Pavyzdžiui, žmogus COVID-19 serga nesunkiai, bet jis sunkus ligonis dėl kitų savo gretutinių ligų, nors jos šiuo metu nėra paūmėjusios. Tuomet jis perkeliamas į VMKL. Jeigu jo būklė pablogės, jis vėl bus atvežtas į Santaros klinikas.
Pasilikti ar išsiųsti pacientą, sprendžia jį apžiūrėjęs gydytojas infektologas. Jeigu reikia, jis pasitelkia būklės įvertinimui ir kitus specialistus. Kitos atraminės ligoninės dėl pacientų būklės pokyčių nuolat konsultuojasi su Santaros klinikomis nuotoliniu būdu. Taip pat šiam tikslui yra infektologų paruoštos gairės“, – teigė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Pasak pašnekovės, dar didesnė problema nei lovos yra personalas. Pavyzdžiui, Švenčionių ligoninė buvo pasiruošusi atsidaryti COVID-19 pacientams dar prieš savaitę, bet šiuo metu medikai negali dirbti – yra saviizoliacijoje. VMKL savo iniciatyva ketina atlaisvinti dar 30 lovų, bet vėlgi tam surinkti ir paruošti personalą užtrunka. „Mes irgi pas save persižiūrėjome padalinius – ką, esant poreikiui, dar galima perorganizuoti. Juk niekas nežino, koks bus kitas pirmadienis“, – tikino Santaros klinikų atstovė.
Planinės paslaugos COVID-19 ligoninėse siaurėja
Deja, planinių paslaugų apimtys ligoninėse, kuriose gydomi COVID-19 sergantys pacientai, mažėja. Ir tai neišvengiama.
„Jeigu aš gyvenu, tarkime, Ukmergėje ir tik ten norėčiau gauti planinę pagalbą, šiuo metu tai gali būti neįmanoma. Pirmiausiai bus įvertinta, ar žmogus gali palaukti planinės pagalbos. Jeigu ne, yra Vilnius, Kaunas ir kitos mažesnės įstaigos aplink Uteną. Net ir didžiosios ligoninės, taip pat ir Santaros klinikos, turi mažinti planinių paslaugų apimtis jau vien todėl, kad negalime užtikrinti laisvų reanimacinių lovų, o po operacijos neretai parai ar kitai jų prireikia. Pavyzdžiui, Alytuje neteikiamos ortopedinės traumatologinės paslaugos, tuomet sugipsuoti koją vežama į Lazdijus arba Varėną“, – vardijo pašnekovė.
Jeigu aš gyvenu, tarkime, Ukmergėje ir tik ten norėčiau gauti planinę pagalbą, šiuo metu tai gali būti neįmanoma.
VMKL pirmadienį buvo gydomas 151 pacientas, sergantis COVID-19, iš jų 6 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, t. y. užpildytos visos šiems pacientams skirtos reanimacinės lovos. Taigi jeigu kurio nors paciento būklė pablogės ir jam prireiks intensyvios terapijos, jis turės būti keliamas į kitą ligoninę, kuri galės šią paslaugą suteikti. Jeigu kurio nors paciento būklė pagerės, jį bus galima išrašyti toliau gydytis namo arba, jeigu jis atkeliavęs iš slaugos namų ar turi kitą ligą, kurią reikia gydyti ligoninėje, su Santaros klinikomis tariamasi, kur jį perkelti.
Kaip teigė ligoninės direktorius Narimantas Markevičius, šioje ligoninėje gydomi vidutinio sunkumo pacientai.
„Tačiau į ligoninę patenka pacientai, kurie serga ne tik COVID-19, bet ir kitomis lėtinėmis ligomis: inkstų įvairiausios patologijos, akmenligė, plaučių, kepenų, širdies, nefrologijos negalavimai, nepakankamumai ir kt. Pacientams, turintiems lėtines ligas, dar prisideda ir COVID-19 infekcija, kuri, neretu atveju, pablogina bendros ligos būklę ir sukelia simptomus, kurie atitinka COVID-19 ligos simptomus. Todėl pacientus reikia gydyti ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo pagrindinės ligos, ir jų būklė gali pablogėti bet kurią minutę“, – teigė jis.
Panaši situacija ir kitoje atraminėje COVID-19 įstaigoje – Ukmergės ligoninėje. Pasak Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinai Marijos Švedienės, šiuo metu iš 58 lovų užimtos 48, trys pacientai gydomi reanimacijoje.
„Pas mus pacientai atvyksta iš kitų įstaigų pagrindinės įstaigos Santaros klinikų nukreipimu. Dalis pacientų atsiunčiami tiesiai iš Infekcinių ligų centro priėmimo. Dalis patenka iš kitų gydymo įstaigų, kuriose nustatyti COVID-19 protrūkiai, bet įstaiga neturi atskiro padalinio jiems gydyti. Dar kiti gydėsi stacionare dėl kitų ligų, jiems vis dar reikia gydymo ligoninėje, bet jiems diagnozuota ir besimptomė COVID-19 ligos forma. Jeigu atvejis besimptomis, suėjus 10 dienų terminui pacientas siunčiamas, priklausomai nuo situacijos, į namus, į socialinės globos įstaigą ar į kitą „švarų“ skyrių pas mus tolesniam gydymui. Kita vertus, kartais pacientų būklė keičiasi ne dienomis, bet valandomis“, – tikino pašnekovė.
Tapusi atramine COVID-19 įstaiga, Ukmergės ligoninė, kaip ir visos kitos, taip pat susidūrė su personalo trūkumu: „Darbas su šiais pacientais sudėtingas, intensyvus, reikia daug priežiūros, todėl visi resursai skiriami tam. Žinoma, teko sumažinti planinių paslaugų teikimą, o kai kurių paslaugų šiuo metu apskritai neteikiame, nukreipiame pacientus į kitas gydymo įstaigas, kurios sutiko pagelbėti. Akušeriją, chirurgiją, ortopediją stengiamės, kiek įmanoma, išlaikyti, bet jeigu teks dar labiau didinti lovų skaičių, stabdysime. Šiuo metu taip pat teko sumažinti planinių chirurginių operacijų skaičių.“
Iššūkiai greitajai pagalbai
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany taip pat teigė, kad jeigu yra įtarimas, kad pacientas gali sirgti COVID-19, jis vežamas į Santaros klinikas, o iš ten jie gali būti pervežti į kitas ligonines arba namo ambulatoriniam gydymui.
„Pacientų pervežimo srityje mums talkina transporto įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). Jie veža namo nesunkius ligonius, kuriems nereikia gydytis stacionare, arba į kitą ligoninę perveža pacientus, kuriems kelionės metu nereikia specialios aparatūros. Taip pat jie užsiima žmonių nuvežimu į mobiliuosius patikros punktus“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, greitoji pagalba su dabartine situacija kol kas susitvarko, nors nesklandumų būna.
„Kartais tikrai nėra aišku, kur vežti pacientą. tenka aiškintis su dispečerine, bet galiausiai vis tiek jį kažkur nuvežame. Jeigu reikia labai skubios pagalbos, niekas nežiūri, yra vietų ligoninėje ar nėra, tiesiog vežame. Taip pat žinome, kaip specializuojasi ligoninės, kur vežti dėl chirurgijos, o kur – dėl insulto ar infarkto. Jeigu ligoninė iš anksto dispečerinei praneša, kad kuris nors skyrius uždarytas, ten ir nevežame. Kartais, kai ligoninė mums praneša, kad nėra vietų, mes net patys susiskambiname su kitomis, kuri galėtų priimti. Todėl labai svarbu, kad gerai veiktų centralizuota informacijos sistema ir nereikėtų paciento vežioti iš vienos ligoninės į kitą“, – svarstė Z.Skvarciany.
Šios tarnybos paslaugomis ne kartą teko pasinaudoti ir Respublikinė Vilniaus universitetinei ligoninei, kuri nėra atraminė COVID-19 įstaiga, bet tokių pacientų sulaukia.
Ne kovidinėje ligoninėje – 21 COVID-19 pacientas
„Pastaruoju metu blogėjant epidemiologinei situacijai dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su iššūkiais dėl smarkiai išaugusių COVID-19 pacientų srautų. Kiekvienoje ligoninėje gydyti visų COVID-19 sergančiųjų galimybės, deja, nėra, todėl Vilniaus regione vyksta pacientų skirstymas tarp vadinamųjų atraminių ligoninių, kurios pasitelktos į pagalbą paslaugas organizuojančiai ir pagrindinę pagalbą tokiems pacientams teikiančiai įstaigai – Santaros klinikoms.
-
Aiškumas pandemijos laikotarpiu tampa neįkainojamas
-
LSMU Kauno ligoninė tapo didžiausia su COVID-19 kovojančia gydymo įstaiga
-
Gargždų ligoninė priims sergančius COVID-19
-
COVID-19 iššūkiai Vilniuje: įsitraukia regiono ligoninės, prie gydymo jungiasi savanoriai
-
Vilniaus regione gydoma beveik 400 COVID-19 pacientų, užimta trys ketvirtadaliai vietų
-
Prof. V.Kasiulevičius apie augančius COVID-19 skaičius: pirmo karantino metu šilo oras ir didėjo drėgmė, dabar vyksta priešingas procesas
-
Per parą Lietuvoje nustatyti 1192 koronaviruso atvejai, 6 mirtys, virusas toliau plinta ligoninėse ir globos namuose
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubiosios medicinos pagalbos įstaiga, aptarnaujanti didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, ir tai išlieka veiklos prioritetu net ir pandemijos sąlygomis. Šiuo metu ligoninėje yra stacionarizuotų pacientų, kuriems diagnozuotas koronavirusas SARS-CoV-2 (šiandienos duomenimis, jų turime 21), tačiau suteikus pagalbą dėl pagrindinės kreipimosi priežasties ir leidžiant paciento sveikatos būklei, jie ilgainiui bus perkelti į kitas gydymo įstaigas Vilniaus regione, priimančias COVID-19 sergančiuosius.
Pagrindinės ligoninės, į kurias pervežami pas mus gydomi pacientai yra Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Ukmergės ligoninė. Priimant sprendimą perkelti pacientą visada atsižvelgiama į jo sveikatos būklę, be to, įsitikinama, ar priimanti gydymo įstaiga turi reikiamą gydymo ir slaugos personalą bei būtiną infrastruktūrą“, – teigė ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė.
